Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-124-923/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
AN2-124-923/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00063-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
E. L.
Advokatai
Atas Molis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-923/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00063-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. (toliau – ir apeliantė) ir jos atstovo advokato Ato Molio (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas E. L. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) sankryžoje, 2024 m. birželio mėn. 3 d. 8.20 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu judančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Nutarimu E. L. buvo paskirta 75 Eur bauda.

2. Institucijos nutarimą E. L. apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Nutartyje pažymėta, kad E. L. kaltė sukėlus eismo įvykį įrodyta byloje esančiais duomenimis, tame tarpe ir jos pačios parodymais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu. Patikrinus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą konstatuota, jog nuobauda paskirta pagrįstai, skirtos baudos dydis yra teisingas dėl ko ją keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. ir jos atstovas advokatas Atas Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti įrodymu AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 13 d. ekspertinę pažymą, nurodant, kad draudimas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Teismas visiškai nemotyvavo šios savo išvados, nedetalizavo ir nenurodė aplinkybių, esant kurioms būtų galima manyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)" gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Mano, kad teismas, būdamas aktyvus, prieš darydamas tokią išvadą, privalėjo apklausti ekspertinę pažymą parengusį ekspertą, kurio parodymai byloje, ekspertinės pažymos, išvadų sugretinimas su Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra svarbūs, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti apeliantės skundą, nutarimo skirti baudą, pagrįstumą ir teisėtumą. Tvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir šiuo atveju negali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes bet kuriuo atveju, tai bendrovė, kuri atlieka žalų procesų valdymą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindais kompensuoja kaltų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimą, kas niekaip neleidžia padaryti išvados, jog ji yra / gali būti suinteresuota šalis bylos baigtimi. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinė pažyma iš esmės prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvadoms, siekiant nustatyti prieštaravimų priežastis ir jas pašalinti, teismo posėdyje turėjo būti apklausti tiek draudimo, tiek teismo ekspertizės aktą surašę ekspertai. Atsižvelgiant į tai, mano, kad skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.2. Skunde tvirtinama, kad Lietuvos teismo ekspertizės aktas yra formalus, neatspindi tikrojo eismo įvykio kilimo priežasties. Jame nenurodyta kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo elgtis laikantis KET reikalavimų ir manevruoti sankryžoje sukant į kairę, nevertinta įvykių seka, jei (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų laikęsis KET ir neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą prieš pat apeliantės automobilį. Pažymima, kad visi byloje esantys rašytiniai duomenys, neabejotinai patvirtina, jog L. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, darydamas manevrą į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasuko per anksti, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinę eismo juostą, kuri skiriama ištisine eismo juosta, tokiu būdu, netikėtai užkirsdamas kelią apeliantės vairuojamam automobiliui, po ko ir įvyko eismo įvykis. Byloje esantys duomenys, automobilių tarpusavio padėtys, (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimų vieta, (duomenys neskelbtini) automobilio įvažiavimas / buvimas (duomenys neskelbtini) gatvėje, beveik užbaigus manevrą į kairę (dalinai išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) gatvės), manytina patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinėje pažymoje surašytos išvados pagrįstumą. Apeliantė mano, kad jeigu (duomenys neskelbtini) automobilis būtų judėjęs ir manevravęs taip, kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės akte „Sankryžoje reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje“, tai nebūtų įvykęs joks eismo įvykis, nes (duomenys neskelbtini) automobilis, susigretinęs su jos vairuojamu automobiliu iš kairės pusės, sukdamas į kairę, tiesiog ją būtų apvažiavęs iš galo. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys apie automobilių išsidėstymą susidūrimo metu.

Šalies argumentai

3.3. Apeliantė skunde nesutinka ir su vertinimu dėl pagrindinio ir šalutinio kelio vertinimo pagal jo dangą. Teigia, kad nežinia kokio atstumo kelio ruožas iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra būtent asfaltas ir kelio danga iki sankryžos turėtų būti, jog patvirtintų Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadas – šalutinį kelią. Iš šio akto nėra aišku, kodėl ekspertas (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) magistrales iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, laiko šalutiniu keliu ir jam taiko KET 3.14 p., reikalavimus. Pašalinti šiuos neaiškumus ir trūkumus galima tik teismo posėdyje apklausiant teismo ekspertą, kas nebuvo padaryta pirmosios instancijos teismo.

3.4. Skunde taip pat teigiama, jog apeliantės veiksmuose nėra nustatyti visi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyti nusižengimo sudėties požymiai, kas rodo pagrindus ir sąlygas skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantės atžvilgiu, nutraukti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Institucijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas, tai patvirtina ir Kauno apylinkės teismo priimta nutartis. Atsiliepime teigiama, jog tiek bylą nagrinėjanti Institucija, tiek ir pirmos instancijos teismas nenustatė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, jokių duomenų, kodėl Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai turėtų būti suinteresuoti teikti neteisingus duomenis ar pateikti neteisingą ekspertizę. Ekspertai nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl netikėti šių asmenų parodymais ar jų dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai abejoti teismo eksperto pateikta išvada nėra jokio pagrindo. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Institucija pilnai palaiko pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuota bylos baigtimi įmonė, kadangi tai žalas administruojanti įmonė, kuri suinteresuota finansiškai.

4.2. Institucijos nuomone, byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią apeliantės kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes būtent jos padaryti KET 154, 159 punktų pažeidimai buvo esminiai ir pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui, todėl remiantis apeliantės ir jos atstovo skundo argumentais naikinti nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. L. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas E. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad dėl įvykio yra kaltas kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas ir jo padaryti KET pažeidimai, todėl administracinio nusižengimo teisena E. L. atžvilgiu turi būti nutraukta.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje E. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą apeliantės veikoje.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. Institucijos nutarimu nubausta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) sankryžoje, 2024 m. birželio mėn. 3 d. 8.20 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu judančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė.

11. ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Minėto straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

12. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus. Kaip matyti iš nutarimo, E. L. buvo inkriminuoti KET 154 ir 159 punktų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 154 punkte įtvirtinta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 159 punkte įtvirtinta, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

13. Apeliaciniu skundu nesutinkama su aplinkybe, kad apeliantė važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Pagal KET 3.14 punktą, pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, spręsdami kaltės klausimą, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad įvykio vietoje nebuvo jokių aukščiau išvardytų kelio ženklų, pagal kuriuos vairuotojai būtų galėję suprasti, kuris kelias yra pagrindinis, kuris šalutinis. Vis tik, kaip teisingai pažymėta skundžiamuose procesiniuose dokumentuose, šiuo atveju reikia atsižvelgti į kelio dangą, o būtent, iki sankryžos buvęs (duomenys neskelbtini) gatvės ruožas, kuriuo važiavo E. L. buvo iš birios dangos (žvyrkelis). Nuo sankryžos tęsiasi (duomenys neskelbtini) gatvė su kietąja danga, (duomenys neskelbtini) g. taip pat buvo su kietąja danga. Kaip teisingai pažymėta minėtame KET 3.14 punkte, šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad E. L. teigiant, kad įvykio vietoje buvus sunku suprasti kur baigiasi žvyrkelis ir problematiška nustatyti kelio dangą, reikia vadovautis KET 159 punkto norma, jog tokiu atveju vairuotojas turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu, tačiau apeliantė taip nepasielgė.

15. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad būtent dėl (duomenys neskelbtini) vairuotojo padarytų pažeidimų kilo avarija. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sutinka, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas taip pat pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau būtent dėl to ir buvo skiriama ekspertizė nustatyti pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą, t. y. kurio iš vairuotojų padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame 2024 m. spalio 30 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), judėdamas (duomenys neskelbtini) gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje suko pagrindiniu keliu į kairę, kai tuo metu per sankryžą tiesiai iš šalutinio kelio judėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant kairio posūkio kreive, į jo dešinio šono užpakalinę dalį, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras link automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Po kontakto automobilis (duomenys neskelbtini) pavažiavo šiek tiek į priekį, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina, sustojo ties susidūrimo vieta. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos veiksmai, – iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu judančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė,– techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, – sankryžoje sukdamas į kairę važiavo į priešpriešinio eismo juostą,– tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

16. Aukštesnysis teismas įvertinęs tiek visą byloje esančią medžiagą ir paminėtą Lietuvos teismo ekspertizės centro surašytą ekspertizės aktą, pritaria jame išdėstytoms išvadoms. Būtent E. L., į sankryžą įvažiuodama iš šalutinio kelio, privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią kitą transporto priemonę nepaisant jos pagrindiniu keliu važiuotos trajektorijos. Šiame ekspertizės akte išsamiai detalizuota eismo įvykio eiga, aplinkybės ir apgadinimų kilimo sąlygos, detaliai yra aprašomas visas eismo įvykio mechanizmas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės išvados pagrįstumu, ar kurie leistų spręsti, kad Lietuvos teismų ekspertizės centro ekspertas, atlikęs ekspertizę ir surašęs jos aktą, būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Aukštesnysis teismas taip pat neabejoja eksperto, turinčio eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija, juolab, kad jis yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.

17. Tačiau to paties negalima konstatuoti apie apeliantės iniciatyva į bylą pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 13 d. ekspertinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko pažymėta, kad šio įvykio aplinkybių tyrimas atliekamas dėl to, kad gauta žalos medžiaga dėl automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Kaip teisingai pažymėjo tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, ši pažyma negali būti vertinama kaip objektyvi, kadangi ją atliko suinteresuota bendrovė. Nors apeliaciniame skunde ginčijama ir nurodoma, kad šios bendrovės atstovo suinteresuotumas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo paslaugas teikianti ir žalas administruojanti bendrovė, kuri turi finansinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi kaip matyti iš Kauno AVPK užpildytos eismo įvykio informacijos, būtent E. L. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o (duomenys neskelbtini) automobilis draustas kitoje draudimo bendrovėje (ADB „(duomenys neskelbtini)“).

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir siekiant pašalinti kilusius neaiškumus ir prieštaravimus, į posėdį kviesti ir apklausti tiek AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, o vertinti ar šių duomenų pakanka bei pasirinkti įrodymų tyrimo vertinimo apimtis ir metodus yra teismo prerogatvya. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti asmens, sukėlusio eismo įvykį, kaltę.

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo E. L. padarytus KET pažeidimus, sudarančius ir jai inkriminuoto ANK straipsnio sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos nutarimu E. L. pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantės skundo dėl Nutarimo panaikinimo. Be to, apylinkės teismo nutartyje išsamiai pasisakyta ir dėl E. L. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, šiam vertinimui pritaria ir aukštesnysis teismas, todėl iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.

20. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė