Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjo advokato M. Klemenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-01-31 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 36 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 24 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2024-12-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, keičiama 90 parų areštu, ir R. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo 2024-09-30. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. išieškotina valstybei konfiskuotino automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 460 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2024-09-29 apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu 6:01 val. nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, o 6:21 val. nustatytas 2,35 prom. neblaivumas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, nesutinkama su bausmės individualizavimu, prašoma skirti baudą arba atidėti arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl R. R. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atidėti arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas R. R. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog R. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat įvertinta ir tai, jog R. R. lankosi pas gydytojus dėl jam diagnozuotų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, kuriai yra įsipareigojęs teikti išlaikymą, dirba. Nuosprendyje pastebėta, jog R. R. vairavo automobilį, kai jam ankstų rytą nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 2,35 prom. neblaivumas, prieš vairuodamas automobilį, R. R. visą naktį praleido bare, kur vartojo alkoholį, buvo be miego ir poilsio, sustabdytas policijos ne atsitiktinio patikrinimo metu, o būtent todėl, kad sukėlė įtarimą, jog gali būti neblaivus, pats nuteistasis planavo važiuoti iš Plungės į Mažeikius, o tarp šių miestų yra apie 60 km atstumas, todėl padaryta išvada, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgė, jog R. R. jau du kartus yra buvusi paskirta ir reali arešto bausmė, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, naują nusikaltimą padarė netrukus po 2024-08-12 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamojo įsakymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagal kurį jam buvo paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, todėl, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, spręsta, jog R. R. skirtina arešto bausmė, nustatant trumpesnį nei vidurkis terminą, bei švelninant trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

6. Apygardos teismas nemato pagrindo manyti, jog R. R. paskirta arešto bausmė neteisinga, ar neproporcinga, neatitinka bausmės paskirties. Nuteistasis praeityje jau ne kartą teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, išvadų dėl savo elgesio nedaro, o nusikalstamų veikų darymas nėra visai atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, jis linkęs nusikalsti, todėl jam pagrįstai parinkta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios dydis teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai neprieštarauja, priešingai nei teigiama skunde, nelaikytinas per griežtu.

7. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. R. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas taip pat ir nuteistojo padėties švelninimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl bausmės rūšies bei trukmės pagrįstumo.

8. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio nuostatos buvo pakeistos nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573). Naujasis baudžiamasis įstatymas numato galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą arešto bausme nuteistam asmeniui ir nebeliko ankstesnės įstatymo nuostatos dėl asmens nuteisimo arešto bausme pirmą kartą, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau nagrinėjamoje byloje, net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo arešto bausmės vykdymą nuteistajam atidėti. BK 75 straipsnio 5 dalis tiek ir ankstesnėje (atitiko 75 straipsnio 4 dalį), tiek ir naujoje redakcijoje, numato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį bausmės, pagrindo nėra. R. R. nusikalto neišnykus teistumui, praeityje jau ne kartą teistas, po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jam priimtas dar vienas teismo baudžiamasis įsakymas. Praeityje jam buvo skirtos tiek ir švelnesnės bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, tiek ir areštas, tačiau R. R. vėl nusikalsta. Tai asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo, jog asmuo iš ankstesnio neteisėto elgesio nepasimoko, nesitaiso, ankstesnės bausmės R. R. įtakos nepadarė ir nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų. Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog manyti, kad bausmės tikslai R. R. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra, nes, dėl aptartų aplinkybių visumos, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiuo atveju nebūtų nei teisingas, nei koreguojantis asmens elgesį.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie neteisingą bausmių bendrinimą bei neįskaitytą atliktą bausmę. Nusikalstamą veiką, už kurią R. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2024-09-29, tai yra iki 2024-12-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu teisingai subendrinta su 2024-12-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, pakeista 90 parų areštu, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta maksimali galima bausmė – 90 parų areštas. Pagal registro duomenis, 2024-12-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę R. R. atlikinėti pradėjo 2025-01-15, ši bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio bausmių keitimo taisyklėmis, pakeista arešto bausme ir subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog bendrinama visiško bausmių sudėjimo būdu, kurio keisti nėra pagrindo ir įskaitymas netaikomas.

10. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą atmesti.