- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2-6639-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01650-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- D. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos už vartojimo kredito priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ prašė teismo priteisti iš atsakovo D. R. 1130,03 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 101,70 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. atsakovas D. R. su pirminiu kreditoriumi BAB Snoras sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovui 3600,00 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas, jį panaudojęs, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. gegužės 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, taip pat sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas kredito sutartyje nustatytas prievoles. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB Snoras 1130,03 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
2015 m. liepos 31 d. tarp pirminio kreditoriaus BAB Snoras ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ buvo sudaryta reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pirminė kreditorė BAB Snoras reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pagal naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perleido naujajai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. nauja kreditorė, t. y. UAB „Baltijos kredito sprendimai“, paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi, reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) peremė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Tačiau atsakovas nei vienai kreditorei negrąžino 1130,03 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito ir liko skolingas esamai kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ 1130,03 Eur sumą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad jis bankui visus paskolintus pinigus ir banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 2009 m. ir šiuo metu skolų neturi, tačiau pateikti kvitų ir kitų dokumentų neturi galimybės, kadangi jie sudegė (duomenys neskelbtini) gaisro metu, todėl neturėdamas jokių įrodymų sutinka grąžinti bankui pinigus, kurie nurodyti ieškovės ieškinyje. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti delspinigius ir palūkanas, ir nurodo, kad ieškovė prieš teikdama ieškinį nei karto nesikreipė į jį dėl reikalaujamos negrąžintos kredito dalies, jis negalėjo žinoti, kad toks reikalavimas egzistuoja.
Šalims 2019 m. vasario 28 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas pranešti apie taikaus ginčo išsprendimo galimybes, kadangi atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad sutinka sudaryti taikos sutartį. Ieškovė per nustatyta terminą pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ne kartą buvo susisiekusi su atsakovu D. R. ir siūlė abiems šalims palankias taikos sutarties sąlygas, tačiau atsakovui visos sąlygos netiko, todėl ieškovė nemato galimybės sudaryti taikos sutarties ir prašė ieškinį tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius BAB Snoras ir atsakovas 2008 m. gegužės 29 d. sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovui 3600,00 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą. 2015 m. liepos 31 d. tarp pirminio kreditoriaus BAB Snoras ir UAB „Baltijos kredto sprendimai“ buvo sudaryta perleidimo sutartis į atsakovo skolą. 2017 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta kita perleidimo sutartis tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, o nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ peremė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą ir tuo pačiu teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas, ieškovės teigimu, nebuvo atsiskaitęs nei su viena kreditore, ir iki šiol yra skolingas 1130,03 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 1130,03 Eur skolos, kurios nėra apmokėjęs. Byloje duomenų, kad atsakovas minėtą sumą ieškovei būtų sumokėjęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovė visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 1130,03 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nors pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 9.10 punktą šalys buvo susitarusios dėl 0,1 procento dydžio delspinigių, ieškovė sumažino delspinigių normą iki 0,05 procentų dydžio ir apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui mokėtinus 101,70 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovė, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 101,70 Eur dydžio delspinigius.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi kredito sutarties 9.11 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šia sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos. Teismas pažymi, kad nors kredito sutartyje šalys susitarė dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, tačiau ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi iš fizinio asmens gali būti priteisiamos tik 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis). Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1130,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 28,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (8,56 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1130,03 Eur negrąžinto kredito, 101,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1130,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ į. k. 304615887, naudai
Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.