- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1154-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- H. H.
- Atsakovas
- R. Z., A. Z.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. H. ieškinį atsakovams R. Z. ir A. Z. dėl vedybų sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. H. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-7), kuriuo prašė atsakovų R. Z. ir A. Z. 2006-05-02 vedybų sutarties 1 ir 2 punktus pripažinti negaliojančiais ir atsakovų turtui, įgytam po santuokos sudarymo, nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-04-08 nutartimi ieškovo H. H. ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad į 2010-04-08 teismo posėdį ieškovas ir jo atstovas neatvyko be svarbios priežasties. Pirmosios instancijos teismas 2010-04-07 ieškovo atstovo pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytą priežastį - dėl užimtumo kitoje byloje, nepateikus įrodymų, jog iki 2010-02-05 galiojusi atstovavimo sutartis yra pratęsta, nepripažino svarbia, sudarančią prielaidas bylos nagrinėjimo atidėjimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovui ir jo atstovui neatvykus į 2010-01-28 vykusį teismo posėdį, kurį teismas ieškovo atstovo prašymu taip pat atidėjo dėl tos pačios priežasties, jog jis buvo užimtas kitoje byloje ir nespėjo pasiruošti bylai, kitas teismo posėdis buvo paskirtas ieškovo atstovui priimtinu laiku – 2010-04-08.
Šalies argumentai
Ieškovas H. H. atskiruoju skundu (b.l. 39-40) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą toliau nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo H. H. ieškinį. Nurodo, jog ieškovo atstovas iki numatyto teismo posėdžio, t.y. 2010-04-07 pateikė teismui motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame išdėstė priežastis, dėl kurių neturi galimybės dalyvauti 2010-04-08 posėdyje. Be to, 2010-01-27 atstovavimo susitarimas buvo sudarytas iki 2010-02-15, ieškovo iniciatyva šis susitarimas pratęstas tik 2010-04-07. Todėl, pasibaigus atstovavimo susitarimo terminui, ieškovo atstovas objektyviai manė, kad ieškovui nebus reikalingos jo teisinės paslaugos ir atitinkamai planavo savo darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties su ieškovu pratęsimas buvo inicijuotas tik 2010-04-07, o 2010-04-08 posėdis Raseinių rajono apylinkės teisme buvo suderintas prieš atstovavimo sutarties sudarymą (pratęsimą), teismui buvo pateiktas prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo. Mano, jog jeigu 2010-01-28 posėdis buvo atidėtas dėl jo užimtumo kitoje byloje, vertinant tai kaip svarbią neatvykimo į teismo posėdį priežastį, tai ir 2010-04-08 teismo posėdis turėjo būti atidėtas esant svarbioms priežastims. Pažymi, kad ieškovas nemoka valstybinės kalbos, dėl to turi komunikacijos problemų. Šios aplinkybės lėmė, kad ieškovas nesuprato šaukimo į teismo posėdį turinio, be to, ieškovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 53-54) prašo ieškovo H. H. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį. Ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės, jog jis pagrįstai ir objektyviai nežinojo, kad ieškovui bus reikalingos jo teisinės paslaugos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu prie prašymo būtų pateikta atstovavimo sutarties kopija, tai nesudarytų pagrindo atidėti teismo posėdį, nes ieškovas bei jo atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą. Tokią išvadą darytina iš ieškovo elgesio. 2010-01-27 prašymu ieškovas ir jo atstovas reikalavo atidėti 2010-01-28 posėdį motyvuodami tuo, jog atstovavimo sutartis yra neseniai sudaryta ir advokatas nespėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei tuo pačiu metu privalėjo dalyvauti kitame teismo posėdyje. Tačiau, kaip matyti, atstovavimo sutartis buvo sudaryta iki 2010-02-15, kas patvirtina, jog reikšdamas antrąjį prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, atstovas jau žinojo, kad tuo metu, kai bus paskirta kita teismo posėdžio data, atstovavimo sutartis tarp ieškovo ir jo atstovo nebegalios. Atkreipia dėmesį, jog nežiūrint į tai, kad advokatas Ž. Mišeikis jau ilgą laiką giną ieškovo interesus, atstovavimo sutartys kas kartą sudaromos likus vienai dienai iki teisminio nagrinėjimo dienos ir tuo remiantis pateikiamas prašymas atidėti teismo posėdį. Be to, nei ieškovas, nei jo atstovas nebuvo atvykę susipažinti su bylos medžiaga, iš ko galima spręsti, jog iš anksto buvo ketinta nevykti ir į antrąjį teismo posėdį. Tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas nuo 2010-01-28 žinojo apie kitą teismo posėdį, pranešimai apie vyksiantį teismo posėdį jam buvo išsiųsti likus daugiau nei mėnesiui iki 2010-04-08 teismo posėdžio ir dar iki pasibaigiant pirmosios atstovavimo sutarties galiojimui. Tai patvirtina, jog ieškovas ir jo atstovas turėjo pakankamai laiko sudaryti naują atstovavimo sutartį, ir argumentai dėl ieškovo komunikacijos problemų yra nepagrįsti. Mano, jog atskirojo skundo argumentas dėl ieškovo gyvenamosios vietos yra nereikšmingas, kadangi jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje ieškovas žinojo apie šios bylos nagrinėjamą Vilniuje ir turėjo galimybę sudaryti atstovavimo sutartį su nuolat Vilniuje dirbančiu advokatu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jo pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtą tuo atveju, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str.1 d. nurodytu atveju (CPK 296 str. 1 d. 5 p.).
Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba, jei to prašo atsakovas, priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. pagrindu teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kitaip tariant, CPK 296 str. 1 d. 5 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymą įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja su ieškovo bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. – nevykdymu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).
Tuo atveju, jeigu ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina tai, kad teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei nuspręsti, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra svarbi.
Taigi aplinkybė, leidžianti šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra informavimo pareigos laiku pranešti teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje tinkamas įvykdymas. Dar daugiau, asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad tai yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis.
Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, 2010-01-27 ieškovo bei jo atstovo Ž. Mišeikio teismui pateiktų prašymų pagrindu (t. 2, b.l. 1, 3), 2010-01-28 vykusio posėdžio metu protokoline nutartimi teismo posėdį atidėjo iki 2010-04-08 10³⁰ val. (t. 2, b.l. 32-33). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitas teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgiant į advokato pageidavimus bei į prašyme atidėti posėdį nurodytą jo užimtumo kitose bylose grafiką, taigi pripažintina, kad teismo posėdžio laikas buvo iš anksto su ieškovo puse suderintas. Apie 2010-04-08 vyksiančio teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovas ir jo atstovas Ž. Mišeikis teismo šaukimais taip pat buvo informuoti iš anksto, atitinkamai 2010-02-20 bei 2010-02-03 (t. 2, b.l. 27, 31). Nepaisant teismo posėdžio laiko suderinimo su advokatu, 2010-04-07 teismui vėl buvo pateiktas analogiškas ieškovo atstovo advokato Ž. Mišeikio prašymas atidėti 2010-04-08 paskirtą bylos nagrinėjimą, kuriame savo negalėjimą atvykti į teismo posėdį jis, kaip ir 2010-01-27 prašyme, siejo su būtinumu dalyvauti kitoje byloje, pažymėdamas, kad 2010-01-27 atstovavimo susitarimas (pratęsimas) ieškovo iniciatyva iš naujo sudarytas tik 2010-04-07, o kitoje byloje teismo posėdis buvo suplanuotas anksčiau, nei sudarytas minėtas atstovavimo susitarimas (b.l. 26). Dėl kokių priežasčių, negalint į teismo posėdį atvykti atstovui, į jį neatvyko pati šalis (apeliantas H. H.), teismas nebuvo informuotas. Šioje vietoje pažymėtina, kad apelianto skundo argumentas, esą jis nemoka valstybinės kalbos ir nesuprato šaukimo turinio, teisiškai nereikšmingas ir faktiškai nepagrįstas. Apeliantas, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos (t.2, b.l. 16-18) bei pridėtų prie jos kitų bylų, viena vertus, turi asmeninės bylinėjimosi patirties, antra vertus, yra Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo, kuriam jokių papildomų sunkumų kreiptis dėl šaukimo turinio vertimo ir/ar išaiškinimo, kad ir į tą patį teismą, neturėjo kilti. Teismo posėdžio metu komunikavimo problemų taip pat nekyla, kadangi yra užtikrinamas vertėjo dalyvavimas.
Dėl apelianto atstovo elgesio teisėjų kolegija pažymi, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Taigi advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Advokatūros įstatymo 40 str. 1 d. (2004-03-18 Advokatūros įstatymas Nr. IX-2066, aktuali įstatymo redakcija – 2008-04-15 Nr. X-14940) yra įtvirtintas draudimas advokatui atsisakyti teikti teisines paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokiam atsisakymui egzistuoja įstatyme įvardintos svarbios priežastys, kuriomis pripažįstamos Advokatūros įstatymo 5 str. įtvirtintų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Pateikdamas nebaigtinį svarbių priežasčių, kurios gali sukliudyti advokatui suteikti klientui kvalifikuotą teisinę pagalbą, sąrašą, įstatymų leidėjas įpareigoja advokatą teisinių paslaugų sutartį sudaryti tik visapusiškai įvertinus savo galimybes tinkamai suteikti teisines paslaugas klientui, ką patvirtina ir Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 patvirtinto Lietuvos advokatūros etikos kodekso 6.7 p nuostatos, numatančios, jog advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas 2010-04-07 ieškovo atstovo advokato Ž. Mišeikio pateiktame prašyme išdėstytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atidėti su juo suderintą ir paskirtą 2010-04-08 dienai teismo posėdį, pagrįstai vertino kaip nesudarančius pagrindo antrą kartą taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi neatvykti į posėdį (CPK 246 str. 1 d.) ir antrą kartą atidėti bylos nagrinėjimą dėl tos pačios priežasties, juo labiau, kad ieškovo atstovas pažeidė Advokatūros įstatymo 40 str. 1 d. bei Lietuvos advokatūros etikos kodekso 6.7 p. įtvirtintą imperatyvų įpareigojimą atsisakyti sudaryti atstovavimo sutartį su klientu, jeigu dėl užimtumo jis negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Tokią kolegijos išvadą suponuoja tai, jog ieškovo atstovas dar 2010-02-03, t.y. iki atstovavimo susitarimo termino pabaigos – 2010-02-15, teismo šaukimu būdamas informuotas apie būsimo teismo posėdžio vietą ir laiką, jokių veiksmų atstovavimo susitarimui sudaryti (pratęsti) ar bent jau tinkamai informuoti klientą, jog teismo posėdžio dieną jis turės dalyvauti kitame teismo posėdyje, kad šis galėtų laiku susirasti kitą advokatą (Lietuvos advokatūros etikos kodekso 6.7 p.), nesiėmė. Priešingai, jo atžvilgiu elgėsi nelojaliai (Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p.): iki teismo posėdžio likus vienai dienai sudarė atstovavimo sutartį su ieškovu, nors žinojo, kad tinkamai suteikti teisines paslaugas klientui negalės.
Paties apelianto (ieškovo H. H.) elgesys taip pat byloja apie procesinių pareigų ignoravimą. Apie 2010-04-08 vyksiantį teismo posėdį ieškovas asmeniškai buvo informuotas šaukimu 2010-02-20 (t. 2, b.l. 27), taigi žinodamas, jog atstovavimo susitarimas su advokatu Ž.Mišeikiu jau yra pasibaigęs, daugiau nei pusantro mėnesio, t.y. iki teismo posėdžio nepasirūpino atstovavimu byloje, kaip dera apdairiam ir rūpestingam bylininkui, ir kaip minėta, pats į teismo posėdį taip pat be svarbios priežasties neatvyko.
Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Nagrinėjamu atveju visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis bei netinkamai vykdė procesines pareigas, tokiu būdu vilkino procesą, gaišino kitų proceso dalyvių ir teismo laiką, kas, kolegijos įsitikinimu, ir sudarė pirmosios instancijos teismui teisinį pagrindą pritaikyti dėl to įstatymų leidėjo numatytas poveikio priemones – palikti ieškinį nenagrinėtą. Pastebėtina, kad tokia bylos baigtis iš esmės nevaržo apelianto galimybės įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str. 1 d.), kadangi neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.).
Nurodytais motyvais teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Iš apelianto valstybės naudai priteistina 14,20 Lt (t.2, b.l. 62) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš H. H. 14 (keturiolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybės naudai.