Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016-06-25, apie 23.55 val., Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino du automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Taip A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris jo pasirašytas (b. l. 1), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, neatvykimo priežastys nežinomos. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. S. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad 2016-06-25, apie 23.55 val., vairavo automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. žiede, persirikiuodamas kliudė automobilį. Sustabdė automobilį prie šaligatvio, ir visi pabėgo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 33). A. S. padarytą pažeidimą taip pat patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nustatyta, kad O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė apsauga, T. C., valst. Nr (duomenys neskelbtini) apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 15); fotolentelė prie bylos (b. l. 17); K. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-26, apie 23.55 val., vairavo automobilį T. C., (duomenys neskelbtini) Važiavo žiedu, esančiu tarp Konstitucijos ir (duomenys neskelbtini) Buvo trys eismo juostos, ji važiavo pirmąja. Buvo pėsčiųjų perėjos ženklas kita mašina važiavo 2 eismo juostoje ir ji važiavo pirmoje. Kadangi norėjo išsukti iš žiedo, atstumas buvo mažas. Kita mašina pradėjo važiuoti link pirmosios eismo juostos ten, kur važiavo ji. Bandė pasitraukti šiek tiek į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo, kai įvyko susidūrimas ji už kelių metrų sustojo ir išlipdama pamatė, kaip kitos mašinos vairuotojas ir kiti keleiviai paspruko (b. l. 18); A. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-26, apie 00 valandų Vilniuje, Pedagoginiame žiede važiavo su automobiliu O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., o jis sėdėjo šalia jo keleivio sėdynės. Važiuojant link degalinės baigiantis žiedui atsitrenkė į kitą transporto priemonę T. C.. Paliko automobilį O. C. ir pasišalino iš įvykio vietos ir po 20 min. juos sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 31). A. S. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d.

(duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

A. S. kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. A. S. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad 2016-06-25, apie 23.55 val., vairavo automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. žiede, persirikiuodamas kliudė automobilį. Sustabdė automobilį prie šaligatvio, ir visi pabėgo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 33). A. S. padarytą pažeidimą taip pat patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nustatyta, kad O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė apsauga, T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 15); fotolentelė prie bylos (b. l. 17); K. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-26, apie 23.55 val., vairavo automobilį T. C., (duomenys neskelbtini) Važiavo žiedu, esančiu tarp Konstitucijos ir T. N. g. link G. V.. Buvo trys eismo juostos, ji važiavo pirmąja. Buvo pėsčiųjų perėjos ženklas kita mašina važiavo 2 eismo juostoje ir ji važiavo pirmoje. Kadangi norėjo išsukti iš žiedo, atstumas buvo mažas. Kita mašina pradėjo važiuoti link pirmosios eismo juostos ten, kur važiavo ji. Bandė pasitraukti šiek tiek į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo, kai įvyko susidūrimas ji už kelių metrų sustojo ir išlipdama pamatė, kaip kitos mašinos vairuotojas ir kiti keleiviai paspruko (b. l. 18); A. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-26, apie 00.00 valandų, Vilniuje, Pedagoginiame žiede važiavo su automobiliu O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., o jis sėdėjo šalia jo keleivio sėdynės. Važiuojant link degalinės baigiantis žiedui atsitrenkė į kitą transporto priemonę T. C.. Paliko automobilį O. C. ir pasišalino iš įvykio vietos ir po 20 min. juos sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 31). A. S. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes pažeidėjas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindamas galimybę nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti visuomenei pavojingi KET pažeidimai), pažeidėjo asmenybę – pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, ne kartą baustas už KET pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, pažeidimo padarymo metu buvo nepilnametis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad per metus padarė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios nuobaudos sankcijos ribose, atsižvelgiant į nepilnamečiui taikomos administracinės atsakomybės ypatumus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma nuobauda, kurios taikymas nėra imperatyviai nustatytas įstatymo, todėl teismui nėra privaloma ją taikyti visais atvejais. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad A. S. automobiliu O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis, o ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato išimtinę teisę konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausančią transporto priemonę, jei ji buvo ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-o būrio vyr. patrulio A. T. tarnybinio pranešimo, kad dėl automobilio O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo informacijos, kad jis yra paieškomas, nes yra pavogtas (b. l. 5). Iš M. M. paaiškinimo matyti, kad 2016-06-23 paliko automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir vėliau jo neberado, pranešė apie įvykį VPK (b. l. 20). Tokiu atveju esant duomenų, kad transporto priemonė buvo paimta prieš savininko valią ir įvertinęs kitus byloje esančius duomenis teismas turi išimtinę teisę netaikyti transporto priemonės O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 27, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. S. galutinę administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059127544 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.