Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos atstovui Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui V. K., institucija išvadai teikti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, ji prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiktų nepilnametės E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. Z. jo gyvenamojoje vietoje ir R. Z. prašoma patvirtinti V. K. bendravimo su dukra E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateiktos išvados nekeičia, taip pat nurodė, kad pradėjus tėvui gyventi ir rūpintis dukra, ji pasiekė normalų svorį, nė karto nesirgo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)gimė E. Z., jos tėvai yra ieškovas R. Z., a.k(duomenys neskelbtini), ir atsakovė V. K., a.k(duomenys neskelbtini)b.l.4). 2016-12-14 atsakovė V. K. išvyko iš Kretingos socialinių paslaugų centro, palikusi dukrą E. Z.(b.l.22). Iš Kretingos socialinių paslaugų centro pranešimo matyti, kad atsakovė V. K. negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti jų poreikius(b.l.23-24). Atsakovei yra nustatytas 45 procentų darbingumas dėl jos susirgimo(b.l.25). Ieškovo R. Z. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą(b.l.27). Ieškovui R. Z. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos(b.l.28). Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. V5-468-1 matyti, kad R. Z. namuose (Vilniaus 9-2, Kretinga) vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos(b.l.29-30). Iš Kretingos socialinių paslaugų centro pranešimo matyti, kad ieškovas po darbo savarankiškai rūpinasi dukra, tinkamai prižiūri asmens higieną, laiku pamaitina, dukra jaučiasi gerai prižiūrima tėvo(b.l.31).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra E. Z., šiuo metu gyvena kartu su ieškovu Kretingos socialinių paslaugų centre.

Teismas, atsižvelgdamas į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą, ir įvertinęs pateiktų išvadų motyvus bei argumentus, daro pagrįstą išvadą, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. Z.. Byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.), priešingai, tiek atitinkamų institucijų atstovams bendraujant su abiem tėvais, jog E. Z. su tėvu sieja saugus, artimas ir pastovus ryšys, tikslinga E. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. Z..

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad atsakovė V. K. neturi jokio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, šiuo metu nėra įsidarbinusi. Ieškovas taip pat turi nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, šiuo metu įsidarbinęs, gauna pastovias pajamas.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nustačius nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamąją vietą su ieškovu R. Z., išlaikymas vaikui priteisiamas iš atsakovės V. K..

Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, remiantis byloje nustatytais duomenimis daro išvada, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis nėra per didelis, t.y. nuo 2017-01-06 po 100,00 Eur periodinių išmokų. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2017-01-06 iki vaiko pilnametystės po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, mokėjimus vykdant už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185-3.186 str.).

Ieškovui išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Todėl šiuo atveju teismas, nustatydamas motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės remiasi minėtomis paminėtomis principinėmis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Iš šalių ir institucijų, teikiančių išvadą byloje, atstovų paaiškinimų bei procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad atsakovė su dukra visiškai nebendrauja, ją palikimo socialinių paslaugų centre ir ja visiškai nesirūpina. Taigi, spręstina, jog atsakovės ir dukros nuolatinis ryšys yra nutrūkęs.

Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė V. K. bendraus su dukra E. Z., iš anksto susitarusi ir pranešusi ieškovui bendravimo su vaiku laiką, tėvo gyvenamojoje vietoje. Dukrai sulaukus 6 metų amžiaus, tėvas leis išsivežti dukterį į motinos nuolatinę gyvenamąją vietą, dukrą parvežant atgal į tėvo gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalys visai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, tačiau dėl tokių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pasiūlymą ir tenkindamas ieškinį dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos, nustato tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: nustatyti, kad atsakovė V. K. su dukra E. Z. bendrauja iš anksto pranešusi tėvui R. Z. ir su juo sutartu laiku tėvo gyvenamojoje vietoje. Dukrai sulaukus 6 metų amžiaus, tėvas leidžia atsakovei V. K. išsivežti dukrą ę motinos gyvenamąją vietą su sąlyga, kad motina parveš dukterį į nuolatinę dukters gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad pagal bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p.), todėl jie patys privalo pasirūpinti konfliktų nebuvimu vaiko akivaizdoje, o tarpusavio ginčus spręsti, prioritetą visur ir visada suteikiant teisėtiems vaiko interesams. Į vaiko auklėjimą ir bendravimą su juo abu tėvai turi žiūrėti lanksčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal į civilinę bylą pateiktą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir pažymą dėl apmokėjimo, nustatyta, kad ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų ir valstybė patyrė 92,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos 67 Eur žyminio mokesčio ir 92,64 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, viso 159,64 Eur priteisiamos iš atsakovės V. K.(Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 99 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 259 str., 268 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės dukros E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu ieškovu R. Z., a.k(duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. K., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-07 kas mėnesį po 100,00 Eur išlaikymą priteisiant iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas R. Z., a.k(duomenys neskelbtini) paskirtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju.

Nustatyti, atsakovės V. K., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: atsakovė V. K. su dukra E. Z. bendrauja iš anksto pranešusi tėvui R. Z. ir su juo sutartu laiku, tėvo gyvenamojoje vietoje. Dukrai sulaukus 6 metų amžiaus, tėvas leidžia atsakovei V. K. išsivežti dukrą ę motinos gyvenamąją vietą su sąlyga, kad motina parveš dukterį į nuolatinę dukters gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 159,64 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.