Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1545-408/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
1-1545-408/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05848-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
O. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1545-408/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05848-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajam O. R.,laiduotojai A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) , apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis O. R. 2024-02-14 apie 09.42 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0148, patikros sertifikato Nr. 2065399, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 09.45 val., jam nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. R. teisiamojo posėdžio kaltas prisipažino ir parodė, kad 2024-02-14 ryte jis išgėrė 0,5 l alaus. Jautėsi gerai, todėl apie 09.00 val., nusprendė važiuoti nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota IQ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančios alkoholio parduotuvės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo būklę ir nustatė beveik dviejų promilių neblaivumą. Labai gailisi, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Neigiamai vertina tokius savo veiksmus, išgyvena dėl tokio neatsakingo savo poelgio. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą savo gyvenime, todėl teismo prašo užbaigti bylą pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš liudytojo M. S. parodymų matyti, kad jis yra Kauno AVPK VTV SPS vyresnysis specialistas. 2024-02-14 jam dirbant kartu su Kauno apskr. VPK VTV SPS specialistais M. L. ir S. R., apie 09 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Toyota IQ“. Šį automobilį vairavo vyras, kuris automobilyje buvo vienas, kiek pamena jo vardas O., daugiau jo asmens duomenų neįsidėmėjo. Pasiteiravus minėto automobilio vairuotojo ar pastarasis vartojo alkoholinių gėrimų ir prieš kiek laiko, jis paaiškino, kad yra blaivus. Tada buvo patikrintas vairuotojo O. blaivumas. Kiek pamena jam buvo nustatytas beveik dviejų promilių neblaivumas. Kiek pamena, vėliau O. paaiškino, kad 2024-02-14 apie 07 val. gėrė alkoholinį alų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Apie įvykį informavo Kauno AVPK budėtoją, įvykį perdavė kitam policijos tyrėjų ekipažui (b. l. 38–40).

Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad O. R. savanoriškai pateikė automobilio „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–77).

Kauno AVPK vyresniosios tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024-02-14 gautas Kauno apskr. VPK VTV SPS vyresniojo specialisto M. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024-02-14 apie 09.42 val., jam dirbant ekipaže r.š. „1903“, kartu su specialistais M. L. ir S. R., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas automobilis „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., juodos spalvos. Pareigūnams sustabdžius minėtą transporto priemonę, nustatyta, kad ją vairavo O. R. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo bendraudamas su pareigūnais nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0148, patikros sertifikato Nr. 2065399, 09:45 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, 10.01 val., antro tikrinimo metu nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. O. R. įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno apskr. VPK Santakos PK. Automobilis „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole ir nuvežtas į UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–6).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Toyota IQ“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų negauta (b. l. 16–18).

2024-02-14 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0148, patikros sertifikatas Nr. 2065399, A. N. 2024-02-14 09.45 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, o antrojo tikrinimo 10.01 val. - 1,96 promilės girtumas (b. l. 41, 42).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota IQ“, gamybos periodas 2009-2012, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3112,60 Eur, su PVM yra 3940,00 Eur (b. l. 49).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad O. R. 2024-02-14 apie 09.42 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0148, patikros sertifikato Nr. 2065399, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 09.45 val., jam nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja A. R. prašo atleisti sutuoktinį O. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog O. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkama laiduotoja.

Prokuroras su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti O. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. O. R. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirbantis. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad O. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sutuoktinė A. R. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jo sutuoktinis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, ji nuolat teikia patarimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. yra dirbanti, turi pastovią gyvenamąją vietą, ji neturi drausminių nuobaudų, anksčiau nebuvo teista.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, A. R. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui O. R.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojai, yra teisinis pagrindas O. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad O. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad O. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad O. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota IQ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra kaltinamasis O. R. (b. l. 48), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso kaltinamajam, todėl siekiant O. R. užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, teismas konfiskuoja jo vardu registruotą transporto priemonę.

VI. Kiti klausimai

O. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

O. R. perduoti laiduotojos A. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti O. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-02-20, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

- konfiskuoti automobilį „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir jį perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, O. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės – automobilio „Toyota IQ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą persiunčiant VĮ „Regitra“.

Laikiną O. R. nuosavybės teisės apribojimą į automobilio „Toyota IQ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Išaiškinti O. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas