Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p. – laisvės atėmimu penkiolikai metų;pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d, šią bausmę subendrinus su 2005-05-18 nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų keturiems mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. M. , tačiau dėl jos nuteisimo nuosprendis neapskųstas.

Konfiskuota 40 litų, išieškant iš D. V. ir R. M. konfiskuotino turto vertę pinigais – po 20 litų iš kiekvieno valstybei.

Priteista iš D. V. J. R. 6004,71 Lt (šeši tūkstančiai keturi litai 71 ct) turtinei ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. V. ir R. M. po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų ) iš kiekvieno proceso išlaidų nukentėjusiajai J. R. .

Priteista iš D. V. ir R. M. po 60,48 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 22 d., laikotarpyje nuo 17 val. 30 min. iki 19 val., tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susitaręs su V. T. (byla jam nutraukta, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p.) ir R. M. kartu pagrobti svetimą, S. R. priklausantį turtą – pinigus, pro duris įsibraudami į S. R. butą, esantį T. g. X-X, A. kaime, A. seniūnijoje, U. rajone, kuriame, D. V. ir V. T. viršijus susitarimo su R. M. ribas, D. V. pargriaudamas S. R. ant grindų ir reikalaudamas pinigų, sudavė rankomis 24 smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, pilvą, galvą ir kitas kūno vietas, V. T. sudavė S. R. rankomis ir kojomis 5 smūgius į pilvą bei šoną, tuo padarydami 25 kraujosruvas krūtinėje, pilve, galvoje, rankose bei kojose, 4 nubrozdinimus rankų, kojų bei kryžkaulio srityje, kairiųjų II-XII ir dešiniųjų II-VII šonkaulių lūžius, plaučių, kepenų, blužnies bei žarnų pasaitų plyšimus, dėl ko nuo krūtinės – pilvo traumos su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais, plyšus plaučiams, kepenims, blužniai bei žarnų pasaitams ir įvykus ūminiam vidiniam nukraujavimui S. R. mirė ir tokiu būdu dėl daugybinių kūno sužalojimų, sukeldami S. R. dideles fizines kančias, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, nužudė S. R. ir pagrobė 40 litų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis D. V. prašo išsamiai ištirti bylą, skirti R. M. bausmę už melagingus parodymus, o jį patį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. ginčija Panevėžio apygardos teismo atliktą įrodymų vertinimą teigdamas, jog nėra jo kaltę įrodančių duomenų. Tačiau pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia duomenų pripažinimo įrodymais bei jų pakankamumo nusikalstamos veikos požymių buvimui asmens veikoje įrodyti klausimus (LR BPK 20 str.). Tuo tarpu kiti proceso dalyviai teismui gali teikti tik pasiūlymus dėl duomenų ir įrodymų vertinimo. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai D. V. pripažino kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p., 180 str. 2 d. ir tuo abejoti nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis D. V. , neigdamas kaltę, iš esmės neigia savo dalyvavimą apiplėšiant bei nužudant S. R. . Tačiau tokie D. V. parodymai prieštarauja tiek nusikaltimo padaryme dalyvavusių R. M. ir V. T. , tiek liudytojos S. V. parodymams. Nuteistosios R. M. , mirusiojo V. T. bei liudytojos S. V. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių apiplėšiant bei nužudant S. R. atitinka vieni kitus, 2006-04-24 įvykio vietos ir 2006-08-03 daiktų apžiūros protokolus, kitų liudytojų parodymus, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Tuo tarpu paties D. V. parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės ir jos nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Iš nuteistosios R. M. , mirusio V. T. , liudytojos S. V. parodymų aišku, jog 2006-04-22 apie 17 val. R. M. pasiūlius ,,pasiimti“ pinigus iš S. R. , paskui pastarąjį kartu nusekė ir D. V. , kuris, kaip nustatyta iš nuteistosios R. M. ir V. T. parodymų, buvo aktyvus nukentėjusiojo apiplėšimo ir nužudymo dalyvis (kartu su V. T. išlaužė duris, smūgiavo nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, šonus). Be to, R. M. parodymus apie tai, kad D. V. prašė jos keisti parodymus ir prisiimti kaltę pačiai kartu su V. T. , patvirtino liudytojai A. M. , J. Ž. ir S. S. , todėl abejoti šiais parodymais taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.