Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-557-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
1A-157-557-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
K. J.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-557/2013

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01598-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.8.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajam K. J. ir jo gynėjui Juozapui Surbliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d., 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskirtos neatliktos subendrintos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2012-10-30.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 2012 m. spalio 28 d. apie 16.30 val. Debreceno g. 6 name Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjęs į liftą paskui B. P. ją užpuolė: viena ranka prispaudęs B. P. prie lifto sienos, kitoje laikydamas švirkštą su adata, grasindamas ją užkrėsti ŽIV virusu ir taip ją įbaugindamas pareikalavo atiduoti piniginę. B. P. pasipriešinus, tai yra garsiai pradėjus šaukti bei nustūmus jį nuo savęs ir atpažinus, kad tai pažįstamas K. J., šis grasindamas fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad ,,tuoj išsitrauks peilį ir ją subadys“, reikalavo atiduoti piniginę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai B. P. pradėjus garsiai rėkti ir neatidavus piniginės jis iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo skirti jam švelnesnę bausmę atsižvelgiant į tai, kad nuoširdžiai apgailestauja, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą bei į tai, kad yra jaunas, nori kabintis į gyvenimą ir iš esmės keisti savo gyvenimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

K. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą. BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. J., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Nustatyta, jog nuteistasis K. J. pasikėsino padaryti tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą bausmę. Jis nusikalto būdamas teistas už tyčines nusikalstamas veikas ir neatlikęs jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. K. J. anksčiau teistas tris kartus ir teismas visus šiuos tris kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo atidėjęs, tokiu būdu suteikdamas nuteistajam galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą. Nepaisydamas teismo pastangų įtikinti jį elgtis dorai ir nepriekaištingai, nuteistasis K. J. brutualiais veiksmais, panaudodamas prieš nukentėjusiąją jėgą, grasindamas jai ir įbaugindamas, sukurdamas bauginančią, nerimą keliančią situaciją, vėl pasikėsino padaryti tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, nukreiptą prieš svetimo asmens sveikatą ir nuosavybę. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad jis, darydamas nusikaltimus, nerodo jokio noro taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu savo elgesiu nuteistasis K. J. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nesistengė doru elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Jis, nors ir yra jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra linkęs nusikalsti, piktybiškai daryti tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir tokiu neteisėtu būdu užsidirbti pragyvenimui, o taip pat narkotinėms medžiagoms. Kaip pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu (b.l. 92) parodė, nusikaltimui įtakos turėjo jo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. K. J. savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Kadangi K. J. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų darymą ir vėl pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis K. J. yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apylinkės teismas, nenustatęs nuteistojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į nuteistojo tyčinę kaltę, į jauną jo amžių, į tai, kad jis nedirbo ir nesimokė, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį už BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (teismas nuteistajam K. J. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu šios bausmės vidurkis pagal BK 180 str. 1 d. sankciją yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Pažymėtina, jog pakankamai ženklų galutinį bausmės dydį (3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo) iš esmės lėmė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės subendrinimas su neatliktomis bausmėmis, paskirtomis ankstesniais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d., 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiais bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Teismas šiuo atveju bendrindamas bausmes tarpusavyje parinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes sudedant tik iš dalies, prie ankstesniais nuosprendžiais paskirtos subendrintos ir neatliktos 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik nedidelę dalį, t.y. 6 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis K. J. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas neva nuoširdus jo gailėjimąsis ir prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo. Kaip minėta, apylinkės teismas nenustatė K. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir su tokiu teismo sprendimu apeliacinis teismas sutinka. BK 59 str. 1 d. 2 p. inter alia numatyta, jog aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teisiamojo posėdžio metu (b.l. 92) keitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 11-12), kur jis pripažino turėjęs ir grasinęs nukentėjusiajai švirkštu. Teismas pripažino, kad pirminiai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Nuteistojo K. J. kai kurie teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikoma, kad jis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam K. J. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta. Tuo būdu nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Aurelija SadauskaitėEduardas Maškevičius