Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-531-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
1S-531-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Advokatai
Vaiva Savickienė, Česlovas Petronis
Kategorijos
1 S – 531 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, išsiskyrusio, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, neteisto,

gynėjos advokatės Vaivos Savickienės skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 20 dienų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu gynėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Cituoja skundžiamą nutartį ir BPK 119 str. nuostatas bei nurodo, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, jog yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tvirtina, kad teismas šio pagrindo egzistavimą grindžia netinkamais motyvais. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. S. visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl padarytos veikos gailisi, yra neteistas bei tikisi, kad teismas jam skirs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl gresiančios griežtos bausmės įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kartu pabrėžiama, jog įstatymas nenumato, kad suėmimas gali būti skiriamas tam, jog būtų apklausti visi proceso dalyviai ar su įtariamuoju atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs statybininko išsilavinimą, turi verslo liudijimą, yra susitaręs dėl darbo, o laikinai nedirbo tik dėl patirtos kojos traumos. Gynėja tvirtina, kad apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios pagrindžia, kad laikyti įtariamąjį suimtą nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti taikomas suėmimas, jeigu manoma, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2014 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto šaltinio neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (su pakeitimais) 2.1 ir 2.1.1 p. reikalavimus, įgijo akcizais apmokestinamų prekių – Baltarusijos Respublikos cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jas gabeno jam priklausančia transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikė garaže (boksas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iki 2014-05-25, kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos matyti, kad įtariamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė, o taip pat byloje esantys duomenys – kratų protokolai, tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimus R. S..

Manymą, jog R. S., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindžia tik tuo, kad jis įtariamas tyčinės, sunkios nusikalstamos veikos padarymu, už kurią įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, galimai turi ryšių užsienyje bei kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje reikia atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Išties, šios aplinkybės yra pakankamai svarbios.

Tačiau vertinant ar įtariamajam yra būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, svarbi yra visų tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek įtariamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma. Pirmiausiai, iš bylos matyti, kad R. S. yra neteistas, ir nors įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas be maksimalios 7 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau čia numatyta ir kita alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Be to, byloje nėra duomenų, kad prieš pačios griežčiausios iš kardomųjų priemonių taikymą R. S. buvo taikyta kokia nors kita švelnesnė kardomoji priemonė ir pastarasis šios kardomosios priemonės vykdymo tvarką pažeidė. Tiek prokuroro pareiškime, tiek skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad įtariamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. S. vengė šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur jo elgesys, paskyrus jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti pakankamai efektyviai kontroliuojamas ir stebimas. Kartu pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžio metu, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo R. S. klausimas, pastarasis nurodė, jog pas jį gyvena sūnus, kuris prieš savaitę laiko išėjo gyventi atgal pas motiną, ir kurį jis stengiasi tinkamai auklėti, jį prižiūrėti bei jam moka alimentus. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga taip pat rodo, jog R. S. nuo 1999 m. reguliariai buvo išduodamas verslo liudijimas, paskutiniu laikotarpiu nuo 2013-08-08 iki 2014-02-13 jis dirbo. Šie duomenys patvirtina, jog suimtasis, nors yra išsituokęs ir šiuo metu nedirba, tačiau turi pakankamai tvirtų socialinių ryšių, o praeityje reguliariai užsiimdavo legalia veikla. Be to, taikydamas suėmimą R. S. apylinkės teismas, nors ir nurodė, jog įtariamasis yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei verslo liudijimą, tačiau visiškai nepagrįstai to neįvertino. Teismo motyvas, kad įtariamasis galimai gali turėti turi ryšių užsienyje nėra patvirtintas jokiais duomenimis. Kiti nutartyje nurodyti argumentai, t.y. kad pastaruoju metu įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kad reikia atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, o už jam inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta ir didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, neduoda pagrįsto pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje R. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagal duomenis, kurie byloje yra surinkti šiai dienai, galima spręsti, kad kardomųjų priemonių tikslai įtariamajam gali būti pasiekti ir netaikant jam pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartimi suėmimas R. S. šiuo atveju skirtas nepagrįstai, šios kardomosios priemonės skyrimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais duomenimis, įtariamajam BPK 119 str. nurodytus kardomųjų priemonių tikslus šiuo metu galima pasiekti taikant ir kitą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama ir įtariamasis paleidžiamas iš suėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria įtariamajam R. S. paskirtas suėmimas 20 dienų, panaikinti.

Įtariamąjį R. S. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus