- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-605-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- M. M., V. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- notarams A
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovei M. M., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir M. M., tretiesiems asmenims notarams A. R. P. ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pripažinimo iš dalies paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu, pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą tėvo A. S. palikimui priimti, pripažinti iš dalies negaliojančiu 2006-10-25 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 5.1-2651, kurio pagrindu V. S. yra paveldėjęs turtą - butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) , piniginius indėlius su palūkanomis ir indėlio kompensaciją, esančius banke „Hansabankas“ - 3068,44 Lt, ir nebalansinėje atkuriamojoje sąskaitoje - 3812,40 Lt; pripažinti negaliojančia 2006-11-02 pirkimo pardavimo sutartį bei turto perdavimo priėmimo aktą; pripažinti negaliojančia 2007-01-29 pirkimo pardavimo sutartį bei turto perdavimo priėmimo aktą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo tėvo mirties dieną - 2005-03-09, buvo įkalinimo įstaigoje ir apie tėvo mirtį nežinojo. Artimieji ryšių su juo nepalaikė, į jo laiškus neatsakydavo. Iš įkalinimo įstaigos grįžo 2007-12-18. Nežinodamas apie tėvo mirtį, į notarą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė. Iš mirusiojo tėvo kaimynų sužinojęs, kad tėvas miręs, kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad butas yra parduotas, visą tėvo turėtą turtą paveldėjo brolis V. S., kuris elgėsi nesąžiningai, nuslėpė brolio buvimą. Pats butas buvo parduotas du kartus, už mažą kainą ir skubotai. Ieškovas yra ligonis, socialiai remtinas, neturi gyvenamosios patalpos ir jis yra įpėdinis, turintis teisę paveldėti tėvo turtą. Notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą privalėjo patikrinti duomenis apie mirusiojo paveldėtojus, o liudijimas buvo išduotas vienam mirusiojo sūnui. Po tėvo mirties liko butas (duomenys neskelbtini) ir 2 indėliai banke. Ieškovo nuomone, 2006-11-02 pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp V. S. ir M. G. yra apsimestinis sandoris, todėl yra niekinis, kadangi V. S. ginčo butas nuosavybės teise visas nepriklausė, nes. ½ buto dalis priklauso jam - ieškovui, kaip teisėtam paveldėtojui, o atsakovui nuslėpus tikrąją padėtį apie esamą dar vieną teisėtą turto paveldėtoją, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu. Mano, jog atsakovas M. G. privalėjo suvokti, jog pirkimo sandorio kaina fiktyvi, nereali ir gali sukelti teisines pasekmes. Be to, kelia abejones tai, kad atsakovas butą įsigijo ne savo poreikių tenkinimui, užtikrinti savo ateities planams, nes faktinės aplinkybės tos, kad atsakovas įgytą butą nuosavybės teise valdė laikotarpyje nuo 2006-11-02 iki 2007-01-29 ir perpardavė M. M.. Ginčo buto vertė tuo laikotarpiu nustatyta 145000 Lt. todėl atsakovė M. M. taip pat nėra sąžininga turto įgijėja, ji žinojo arba turėjo žinoti realią ginčo buto kainą, o įsigijo jį už 59.500 Lt - labai žemą kainą, todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti po savo tėvo A. S. mirties, kurį prašo atnaujinti, kadangi praleido jį dėl svarbių priežasčių: ieškovui nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, nes tuo metu atlikinėjo bausmę, o brolis jo neinformavo ir tik 2008 01 24 jam tapo žinoma apie tėvo mirtį. Tačiau ieškovo nurodytus motyvus, teismo vertinimu, paneigė liudytojo G. S. paaiškinimas, jog ieškovą jis lankė įkalinimo įstaigoje ir papasakojo apie tėvo mirtį. Teismas nustatė, jog G. S. ieškovą lankė 2005 04 05, todėl sprendė, jog šią dieną ieškovui ir tapo žinoma apie jo tėvo A. S. mirtį. Teismas, siekdamas nustatyti, ar turėjo ieškovas galimybes ir sąlygas tinkamai realizuoti savo teisę, t.y. pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, laikė, jog ieškovo buvimas įkalinimo įstaigoje negali būti svarbia priežastimi pratęsti terminą palikimui priimti, nes LR Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 4 p, numatyta, kad nuteistieji turi teisę gauti teisinę pagalbą, todėl ieškovas turėjo visas galimybes tinkamai ginti savo teisę į tėvo palikimą po jo mirties. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovas atliko bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose – atviroje kolonijoje, todėl galėjo be apribojimų gauti ir siųsti laiškus, t.y. ieškovas, sužinojęs apie savo tėvo mirtį, kreiptis pas notarą galėjo ir išsiųsdamas jam laišką. Teismas sprendė, jog ieškovas savo teise priimti palikimą po tėvo mirties nepasinaudojo, priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas priimti palikimą nelaikytinos svarbiomis, todėl ieškovo reikalavimą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip neįrodytą ir negrįstą. Kadangi kiti ieškovai reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, teismas neatnaujinęs termino palikimui priimti, dėl kitų ieškovo reikalavimų nepasisakė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kas įtakojo netinkamą materialinių teisės normų aiškinimą ir taikymą. Nurodo, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-se pataisos namuose, neturėjo realios galimybės priimti palikimą ir jį valdyti ar pateikti dokumentus notarui dėl palikimo priėmimo, nes jam – ieškovui, atliekant bausmę nebuvo žinoma, kad turi teisę gauti teisinę pagalbą atliekant bausmę, o taip pat ir CK reikalavimai palikimui priimti. Nesutinka su teismo motyvu, kad buvimas įkalinimo įstaigoje negali būti svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo – ieškovo, blogą turtinę padėtį bei sveikatos būklę ir nesivadovavo protingumo bei sąžiningumo principais priteisdamas atsakovei iš jo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. yra A. S., mirusio 2005-03-09, sūnus. Per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimą priėmė vienas įpėdinis-palikėjo sūnus V. S., kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą (t. 1, b. l. 11). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2000-10-09 iki 2007-12-18 atliko bausmę Pravieniškių 2-iuose pataisos namuose. A. S. dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė, gavęs iš notaro informaciją apie asmenis, priėmusius palikimą, 2008 m. balandžio 9 d. ieškovas A. S. padavė teismui ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, iš dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą terminą palikimui priimti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas praleido terminą palikimui priimti be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo nurodytas aplinkybes, jog per įstatymo nustatytą terminą jis kreiptis į notaro biurą negalėjo, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir tik 2007 m. gruodžio 18 d. buvo paleistas lygtinai, grįžęs iš į kalinimo vietos neturėjo kur gyventi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas surinktų byloje įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovas buvo informuotas apie tėvo mirtį, būdamas laisvės atlikimo vietoje galėjo gauti teisinę pagalbą ar tiesiogiai kreiptis į notarą, ir tik paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, jis kreipėsi į notarų biurą dėl informacijos apie palikimo priėmimą, t.y. žinodamas apie tėvo mirtį bei turėdamas galimybę, nesiėmė jokių veiksmų, palikimui priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, apsunkina galimybę įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties, t. y. priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tačiau nėra besąlyginis pagrindas, nustačius, jog asmuo žinojo apie palikėjo mirtį, turėdamas galimybę tiesiogiai kreiptis į notarų biurą ar pasinaudoti teisine pagalba, pripažinti, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pažymėtina ir tai, jog ieškovas neginčija teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie palikėjo mirtį, tačiau termino praleidimo priežastį grindžia ir aplinkybe, jog nežinojo apie LR Bausmių vykdymo kodekse suteiktos galimybės naudotis teisine pagalba. Šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, kadangi iš prijungtos areštuoto A. S. asmens bylos spręstina, kad ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose dėl naujojo Baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat ir sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimus.
Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas pagrindo taip pat nėra, kadangi pagal CPK nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma proporcingai šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Netenkinus ieškovo ieškinio, spręstina, kad galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas atsakovei M. M., todėl bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis neviršija nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei priteistos pagrįstai.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą. Peržiūrėjus byloje priimtą apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nenustačius pagrindų jį panaikinti, šis procesinis sprendimas yra teisėtas ir paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą iš ieškovo A. S. atsakovei M. M. priteistinos byloje atstovavimo išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S. M. M. 1500 Lt atstovavimo išlaidų.