Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Prancūzijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. G. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 11.06 val. A. J. prospektu iki pastato, pažymėto Nr. 17, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „„Mini Countryman Cooper SE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0050 nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, iki kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Iš 2024 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. lapkričio 7 d. 11.22 val. patikrinus automobilio „Mini Cuper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. G. blaivumą alkotesteriu, jai buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, patikrinus antrą kartą 11.39 val. jai nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1, 2).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. G. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį esančios informacijos matyti, kad D. G. praeityje nebuvo teista. Tačiau svarbia bausmės individualizavimui aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamoji praeityje jau buvo padariusi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu buvo nutrauktas, taikant BK 40 straipsnio nuostatas (buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (1 t., b. l. 145–147). Administracine tvarka kaltinamoji bausta vieną kartą (2024 m. lapkričio 21 d. duomenimis), tačiau padarytas nusižengimas nesusijęs su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio – bausta už įvažiavimą į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir pravažiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 143). Kaltinamoji Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2020 m. liepos 2 d. konsultuota (gydyta) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 138), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (gydėsi) 2020-2021 metais 2 kartus, 2021-2024 metais 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2024 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 134). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1520/2024 matyti, kad atlikus medicininių dokumentų tyrimą buvo nustatyta, jog nėra duomenų, kad D. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 142). Atsižvelgus į tai, kaltinamosios pakaltinamumu nėra pagrindo abejoti.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausios rūšies – baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos, galimos skirti už nesunkų nusikaltimą, dydžiui. Taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajai skirti bausmę, kuri būtų mažesnė, nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir kaltinamajai nustatytą apsvaigimo laipsnį, tai, kad nors kaltinamoji neteista, tačiau būdama neblaivi transporto priemonę vairavo pakartotinai, būdama atleista dėl baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nėra teisinio pagrindo. Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į ją, kaip vairuotoją, charakterizuojančią informaciją (bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebausta), į tai, kad būdama neblaivi, kai nustatomas 1,51 ir didesnis neblaivumas, transporto priemone vairavo jau ne pirmą kartą, taip pat įvertinus, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jai buvo taikyta ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, t. y. terminui, kuris artimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui pagal BK 68 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 181–184). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji D. G. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Mini Countryman Cooper SE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis, automobilio savininkė yra ne kaltinamoji, o UAB „Swedbank lizingas“ (1 t., b. l. 35). Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamoji, paaiškindama, kad automobilį įsigijo lizingo būdu ir moka už jį kredito įmokas. Šios aplinkybės atitinka ir rašytinius bylos duomenis, iš kurių matyti, kad D. G. automobiliu naudojasi 2024 m. vasario 21 d. lizingo sutarties pagrindu, automobilio vertė (kaina) yra 34 297,52 Eur, neišpirkta automobilio vertė 2024 m. lapkričio 18 d. buvo 32 172,15 Eur (1 t., b. l. 49, 50, 109–120). Nors UAB „Swedbank lizingas“ sutiko, kad automobilis būtų grąžintas D. G., šiai sutinkant ir toliau mokėti lizingo įmokas ir automobilį išsipirkti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 6 d. nutarimu automobilis D. G., turinčiai UAB „Swedbank lizingas“ 2025 m. sausio 8 d. įgaliojimą atsiimti automobilį, buvo grąžintas (1 t., b. l. 121–124), tai kaltinamosios nedaro automobilio savininke ir atitinkamai nesuponuoja pagrindo spręsti klausimą dėl paties automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo. Kadangi automobilis kaltinamajai nepriklauso, jo savininkas yra UAB „Swedbank lizingas“ ir nesant BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose numatytų pagrindų, kai gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis turtas, spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 26 970 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 36). Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Aptariamu atveju iš byloje esančios 2025 m. sausio 12 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „Mini Countryman Cooper SE ALL4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė (vidutinė rinkos kaina) yra 26 510 Eur (1 t., b. l. 75–109), todėl vadovaujamasi ne VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutine, o individualizuota konkrečios transporto priemones verte – kaina, nustatyta atlikus transporto priemonės individualų vertinimą. Vis tik teismas daro išvadą, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, visos sumos, atitinkančios konfiskuotino turto vertę, išieškojimas iš kaltinamosios neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos A. T. nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K 315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Nekvestionuojant to, kad D. G., šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką, atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkiems, D. G. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. D. G., kaip nurodyta pirmiau, administracine tvarka buvo bausta vieną kartą, tačiau padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Praeityje kaltinamoji nors ir buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl tokios pačios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teista nebuvo. Vertintina ir tai, kad kaltinamoji neneigia turinti priklausomybę alkoholiui, supranta, kad šią priklausomybę reikia gydyti ir tai daro – teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. G. gydosi Prancūzijoje. Savo elgesį ji vertina neigiamai, nurodė, kad jaučia gėdą dėl to, kad vairavo neblaivi. Atsižvelgus į kaltinamosios pastangas spręsti turimą priklausomybės problemą, nėra pagrindo šių paaiškinimų nelaikyti nuoširdžiais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat įvertinus, kad kaltinamąją pripažinus kalta, ji privalės sumokėti ir paskirtą baudą, įvertinus ir kaltinamajai nustatyta neblaivumą – 1,57 promilės (pritaikius alkotesterio paklaidą – 1,54 promilės), kuris ne itin viršija minimali ribą, nuo kurios jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 13 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad D. G. teiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 337,50 Eur (2 t., b. l. 129). Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese pagrindui (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne kaltinamosios iniciatyva, taip pat įvertinus, kad vėliau procese kaltinamoji pasirinko ir pasikvietė kitą gynėją, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

D. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Prancūzijos Respublikoje, esantis voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus siųstinas Prancūzijos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimt) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajai D. G., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mini Countryman Cooper SE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų).

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Prancūzijos Respublikoje, nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti Prancūzijos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 337,50 Eur (trys šimtai trisdešimt septyni eurai 50 ct), iš D. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.