- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- N-575-736-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties E. P. (E. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos pasaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – VRAAD Vilniaus rajono agentūra) pareigūnas 2008-01-31 surašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.019625 (toliau – Protokolas), už tai, kad jis, būdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnu, laiku neįvykdė 2007-10-23 privalomojo nurodymo Nr.VR-8.2-199 (b.l. 18). Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (1999-11-04 įstatymo redakcija) 32¹ str. 1 ir 3 d., jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ str. 1 d.
VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnas 2008-02-04 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. P. už ATPK 51¹⁴ str. 1 d. pažeidimą buvo nubaustas 600 litų bauda (b.l. 17). Nutarime konstatuota, kad 2007-11-27 E. P., būdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos seniūnu, laiku neįvykdė 2007-10-23 privalomojo nurodymo Nr.VR-8.2-199 reikalavimų nustatyta tvarka pašalinti visas atliekas (butines, statybinį laužą) nuo valstybinės žemės sklypo, kuris yra Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos teritorijoje ir grąžinamų sklypų plane įvardintas Nr.8072 (toliau – Privalomasis nurodymas). Apie Privalomojo nurodymo termino pratęsimą E. P. buvo informuotas 2007-10-23 raštu Nr.VR-8-6-482. Tuo jis pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ str. 1 ir 3 d., 34 str. 1 d. (b.l. 17).
Šalies argumentai
E. P. 2008-02-14 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008-02-04 VRAAD Vilniaus rajono agentūros nutarimą (toliau – ir Nutarimas) ir šią bylą nutraukti. E. P. paaiškino, kad skundžiamas Nutarimas yra priimtas netinkamo subjekto atžvilgiu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994-04-26 įstatymo redakcija) 3 str. 3 d. įtvirtinta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Minėto įstatymo 13 str. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondą <...> tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms. Žemės įstatymo 7 str. 2 d. numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise perduodami savivaldybėms. Sklypas, kurį jis buvo įpareigotas sutvarkyti, Vilniaus rajono savivaldybei, kaip ir Nemenčinės seniūnijai, Vyriausybės nutarimu perduotas nebuvo ir joms nepriklauso. Nei savivaldybė, nei Nemenčinės seniūnija nėra minėto sklypo valdytojos ar naudotojos, juo nedisponuoja. Pažymėjo, kad nuo 1995-04-15 žemės reformos įvykdymo, žemėtvarkos klausimai perduoti spręsti apskričių administracijoms. Todėl seniūnija neturėjo ir neturi jokių įgalinimų atlikti kokius nors veiksmus minėtame žemės sklype. Pripažinus, kad sklypas vis dėlto buvo valdomas savivaldybės, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti keliama savivaldybės tarybai arba administracijai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994-07-07 įstatymo redakcija) 31 str. 2 d. nėra įtvirtinta, jog seniūnas privalo besąlygiškai šalinti atliekas iš bet kokio pavaldumo seniūnijoje esančių žemės sklypų. Įstatymu seniūnija įpareigota tvarkyti tik bendrojo naudojimo teritorijas, o ne visas teritorijas. Sklypas, kurį jis buvo įpareigotas sutvarkyti, nepriklauso bendrojo naudojimo teritorijai. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998-06-16 įstatymo redakcija) 25 str. įtvirtinta, jog savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Šia įstatymo nuostata yra įpareigojamos ne seniūnijos, o savivaldybių institucijos. Seniūnija yra tik savivaldybės administracijos struktūrinis - teritorinis padalinys, todėl bet kokie reikalavimai įvykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. įtvirtintus veiksmus turėjo būti pateikti ne seniūnui, o tiesiogiai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, E. P. nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atliekos seniūnijos buvo sutvarkytos iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apie tai jis VRAAD Vilniaus rajono agentūrą informavo 2008-01-22 raštu Nr. 4-14(2.1) (b.l. 22). Buvo pažeisti ir ATPK 288 str. 1 ir 3 d. reikalavimai, nes jam nebuvo įteiktas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius (ATPK 259 str. 3 d.) bei jam pasirašytinai nebuvo įteiktas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, t.y. Privalomasis nurodymas seniūnijoje gautas tik 2007-10-31, t.y. likus trims savaitėms iki termino pabaigos, užtruko darbus atliksiančių rangovų paieška, stigo piniginių lėšų, nes 2007 m. seniūnijos biudžete nebuvo numatyta lėšų tokiems darbams atlikti. Apie minėtas priežastis institucija buvo informuota 2007-11-19 raštu Nr. 4-178(2.1) (b.l. 9). Į prašymą pratęsti darbų atlikimo terminus iki naujo biudžeto patvirtinimo, atsižvelgta nebuvo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-17 d. nutartimi VRAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūno 2008-02-04 Nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti VRAAD Vilniaus rajono agentūrai.
Teismas nustatė, kad 2007-10-18 VRAAD Vilniaus rajono agentūroje buvo gautas R. G. prašymas įpareigoti Nemenčinės seniūnijos seniūną pašalinti suverstas atliekas iš žemės sklypo, į kurį R. G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises, esančiame Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Sabalių k. (toliau - Nemenčinės seniūnija), ir grąžinamų sklypų plane pažymėtame Nr.8072 (b.l. 37). 2007-10-23 Privalomuoju nurodymu Nemenčinės seniūnija buvo įpareigota iki 2007-11-23 nustatyta tvarka pašalinti visas atliekas (buitinės, statybinį laužą) nuo minėto žemės sklypo (b.l. 28) ir apie tokį įpareigojimą informuota R. G. ir Nemenčinės seniūnija (b.l. 29). 2007-11-19 VRAAD Vilniaus rajono agentūroje gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas Nr. 4-178(2.1) „Dėl privalomojo nurodymo Nr.VR-8.6-482" pratęsti privalomajame nurodyme nustatytų darbų atlikimo terminą iki 2008-04-20 (b.l. 27). 2007-11-27 VRAAD Vilniaus rajono agentūros raštu Nr.VR-8.6-553 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas netenkintas, nes dėl termino pratęsimo kreiptasi, pažeidžiant nustatytus kreipimosi terminus, E. P. nurodyta 2007-12-04 atvykti į VRAAD Vilniaus rajono agentūrą (b.l. 26). Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-27 įsakymo Nr.A30-225 „Dėl dalyvavimo mokymuose", laikotarpiu nuo 2007-12-03 iki 2007-12-07 E. P. dalyvavo savivaldybių seniūnų tęstiniuose mokymuose (b.l. 11). 2008-01-14 VRAAD Vilniaus rajono agentūroje gautas pakartotinis R. G. prašymas įpareigoti E. P. išvežti atliekas iš minėto žemės sklypo (b.l. 25). 2008-01-15 VRAAD Vilniaus rajono agentūros raštu Nr.VR-8.6-46 „Dėl privalomojo nurodymo Nr.VR-8.2-199 įvykdymo" E. P. pakartotinai įpareigotas atvykti 2008-01-30 į agentūrą (b.l. 23). 2008-01-28 VRAAD Vilniaus rajono agentūroje gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens raštas Nr.4-14 (2.1) „Dėl privalomojo nurodymo Nr.VR-8.2-199 įvykdymo", kuriuo agentūra informuota apie privalomojo nurodymo įvykdymą (b.l. 22). 2008-01-31 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 18) ir 2008-02-04 priimtas nutarimas (b.l. 17). 2008-04-02 E. P. pateikė VRAAD Vilniaus rajono agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti teikiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kadangi ji yra savivaldybės vykdomoji institucija, o seniūnija yra tos vykdomosios institucijos teritorinis padalinys (b.l. 21).
Įvertinęs minėtą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sklypas, esantis Nemenčinės seniūnijoje ir grąžintinų sklypų plane pažymėtas Nr. 8072 (b.l. 24) iki 2007-11-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-26803 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam Z. M." (b.l. 43) priėmimo, priklausė laisvos valstybinės žemės fondui (Žemės įstatymo 3 str. 3 d.). Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas reglamentuotas Žemės įstatymo 13 str., kurio 1 d. numatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondą minėto įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms. Remiantis paminėta nuostata, teismas sprendė, kad pareiga tvarkyti laisvos valstybinės žemės fondą savivaldybės vykdomajai institucijai (savivaldybės administracijos direktoriui) atsiranda tik perdavus jai valstybinę žemę patikėjimo teise. Byloje nebuvo duomenų, jog minėtas sklypas buvo perduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai valdyti patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d. numatyta, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys - jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnus skiria ir atleidžia savivaldybių administracijų direktoriai (Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 3 d.). Taigi seniūnai yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybių administracijos direktoriams ir privalo vykdyti jų nurodymus. Kadangi minėtas žemės sklypas nepriklausė savivaldybės administracijai patikėjimo teise, ji neprivalėjo rūpintis atliekų iš valstybinės žemės sklypo Nr.8072, esančio Nemenčinės seniūnijoje, išvežimu, atitinkamai ir E. P. neturėjo pareigos tvarkyti minėto sklypo, todėl jis yra be pagrindo nubaustas už minėtų veiksmų neatlikimą. Teismas konstatavo, kad administracinės teisės pažeidimas nustatytas ir nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas netinkamai išsiaiškinus, kas šiuo atveju laikytinas administracinės atsakomybės subjektu.
III.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-17 nutartį ir priimti naują sprendimą. VRAAD nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Žemės įstatymo 13 str., kadangi Privalomasis nurodymas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., buvo surašytas "nustatyta tvarka pašalinti visas atliekas (buitinės, statybinis laužas) nuo valstybinės žemės", o ne tvarkyti žemės sklypą, kas neturi nieko bendro su valstybinės žemės fondo tvarkymu ar administravimu. Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad seniūnija organizuoja seniūnijai priskirtų teritorijų ir kapinių priežiūrą, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-23 įsakymu Nr.A 27-430 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos veiklos nuostatų 9.1 p., būtent seniūnija kontroliuoja, kaip vykdomi sanitarijos, higienos bei gamtos apsaugos reikalavimai seniūnijos teritorijoje, o vadovaujantis 9.21 p.- organizuoja bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių, aikščių valymą ir priežiūrą. 2008-04-17 nutarimu E. P. buvo nubaustas už Privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą laiku, nes nustatyta tvarka nepašalino visų atliekų nuo valstybinės žemės sklypo, t. y. už Nemenčinės seniūnijos teritorijos nepriežiūrą, Lietuvos Respublikos įstatymų neįgyvendinimą seniūnijos teritorijoje bei nesilaikymą gamtos apsaugos reikalavimų, o ne žemės tvarkymą. VRAAD pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas surašytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijai, kadangi šių atliekų (buitinių, statybinio laužo) turėtojas neegzistuoja ir jo nustatyti neįmanoma.
Atsiliepimas
E. P. atsiliepime į VRAAD apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-17 d. nutartį nepakeistą ir VRAAD apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad pažeidimai yra inkriminuoti netinkamam atsakomybės subjektui, nes netgi ir pripažinus, jog minėtas žemės sklypas yra savivaldybės valdomas, privalomas nurodymas privalėjo būti teikiamas ir administracinė byla privalėjo būti keliama ne seniūnui, o savivaldybės tarybai ar savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d. bei 31 str. 2 d. 14 p., seniūnijos funkcija, susijusi su teritorijų tvarkymu, yra tik organizuoti bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą, t.y.: seniūnija įstatymu yra įpareigota tvarkyti tik bendrojo naudojimo teritorijas, o ne visas teritorijas. Sklypas, kurį jis buvo įpareigotas sutvarkyti, nėra bendro naudojimo teritorija. Be to, VRAAD Vilniaus rajono agentūra prieš ar kartu su privalomuoju nurodymu, teismo posėdžio metu duomenų nepateikė ir seniūnijos duomenimis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. numatyta paieška neužsiėmė. Nurodė, kad valstybinės žemės fondą tvarko ir už jį yra atsakingas apskrities viršininkas, todėl jis, kaip minėto žemės sklypo naudotojas, yra atsakingas už visas žemės naudotojo prievoles (Žemės įstatymo 2 str. 25 d., 21 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 286 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis paminėtų reikalavimų neatitinka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 str. 1 d. 4 p., Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą VRAAD Vilniaus rajono agentūrai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog ši norma suteikia teisę teismui panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje apibendrindamas visus išdėstytus argumentus teismas pažymėjo, jog administracinės teisės pažeidimas yra nustatytas ir nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra priimtas netinkamai išaiškinus, kas šiuo atveju laikytinas administracinės atsakomybės subjektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje konstatuoti 286 str., numatančio nutarimo tinkamą motyvavimą, pažeidimai nėra tokie, kurie sudarytų prielaidas administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimui.
Vadovaujantis ATPK 260 str., administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Protokolas buvo surašytas E. P., kaip Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos seniūnui, už tai, kad jis laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo (b.l. 18, 28). Protokole konstatuota, kad tuo E. P. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ str. 1 d. ir 3 d., jo veika kvalifikuota pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. Kaip matyti Privalomojo nurodymo, reikalavimas pašalinti atliekas, yra pagrįstas Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-23 įsakymu Nr.A27-30 patvirtintomis Vilniaus rajono administracijos seniūnijos veiklos nuostatų 9.1, 9.8, 9.21, 9.25 p. bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., numatančiu, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Įvertinusi Protokole bei Privalomajame nurodyme aukščiau išvardintus teisės aktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje E. P., kaip Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos seniūnas, yra tinkamas subjektas.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje netinkamai rėmėsi Žemės įstatymo nuostatomis, padaręs išvada, kad pareiga pašalinti atliekas nuo minėto žemės sklypo savivaldybės administracijai (ir seniūnui) atsirastų tik tuo atveju, jei žemės sklypas Vyriausybės nutarimais būtų perduotas patikėjimo teise savivaldybėms. Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino Žemės įstatyme nurodytą žemės tvarkymo sąvoką: Žemės įstatymo 2 str. 23 d. nurodoma, kad žemės tvarkymas – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir Privalomame nurodyme seniūno prašomus atlikti veiksmus (t.y. nurodymą pašalinti buitines atliekas) kaip reikalavimą atlikti žemės tvarkymo veiksmus.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, šioje byloje yra svarbus klausimas dėl to, ar iš tiesų nėra galimybės nustatyti atliekų turėtojo. Vadovaujantis minėtu Atliekų tvarkymo 25 str., savivaldybių institucijos yra įpareigotos organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas netyrė.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė pažeidimo esmės ir nėra kliūčių bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n utaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutarimas neskundžiama.