Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. prašymą dėl perteisimo, bausmės sumažinimo bei likusios bausmės dalies paskyrimo atlikti atvirojoje kolonijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 150 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams, iš jų 4 metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dėl galutinės subendrintos bausmės, paskiriant A. V. laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams.

Nuteistasis A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas perteisti jį ir atitinkamai sumažinti bausmę, likusią bausmės dalį paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje. Nurodo, kad jam skirtos bausmės atlikimo pradžioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos numatė jo teisę į lygtinį paleidimą. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo griežtesnės nuostatos dėl lygtinio paleidimo, todėl šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu nėra taikomas apskritai. Nuteistasis prašyme cituoja BK ir BVK nuostatas, reglamentuojančias įstatymo galiojimą atgal, nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką BVK kodekso normų galiojimo laike klausimo negalima spręsti BK 3 straipsnio nuostatomis, tačiau pripažįstama, kad įsigaliojus BVK 158 straipsniui, pasunkėjo nuteistojo padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pablogėjo nuteistojo teisinė padėtis, Vilniaus apygardos teismas skyrė jam griežtą bausmę, o šiuo metu už analogiškus nusikaltimus skiriama kur kas mažiau, be to, jam netaikomas lygtinis paleidimas, A. V. prašo jį perteisti, sumažinant paskirtą bausmę, o likusią bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Atsiliepimų negauta.

Prašymas netenkintinas.

Iš nuteistojo prašymo turinio matyti, kad jis prašo perteisti jį bei paskirti mažesnę bausmę, kadangi jam, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, negali būti taikomas lygtinis paleidimas, o Vilniaus apygardos teismas jam paskyrė labai griežtą bausmę.

Nuteistasis A. V. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. balandžio 16 d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendė, kad A. V. paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per švelni, kad ji neatitinka nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės, nei nukentėjusiųjų interesų, todėl nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, nuteistasis A. V. kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundą atmetė. Taigi matyti, kad bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimas buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, išsamiai atsakant į visus nuteistojo argumentus, susijusius su bausmės griežtumu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tačiau nenustačius BPK 451 straipsnyje numatytų pagrindų, atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą pagal A. V. pareiškimą.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenumato įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu pripažinto asmens perteisimo, ir juo labiau nuteistojo skunde nurodomais motyvais, t.y. dėl lygtinio paleidimo netaikymo bei dėl to, kad už analogiškus nusikaltimus yra skiriamos švelnesnės bausmės. Taigi toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Nuteistasis taip pat prašo teismo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje. Toks nuteistojo A. V. prašymas taip pat nepagrįstas. Nuteistųjų perkėlimo į atvirąją koloniją klausimas sprendžiamas BVK nustatyta tvarka. Šio kodekso 140 straipsnio 4 dalis numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Šiuo atveju, klausimas dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją yra svarstomas teismui gavus pataisos įstaigos administracijos teikimą ir atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo A. V. prašymas dėl perteisimo, bausmės sušvelninimo ir likusios bausmės dalies atlikimo atvirojoje kolonijoje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. V. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.