- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 3K-3-447/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė, Zigmas Levickis, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“
- Ieškovas
- K. D.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražina Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutarties ir Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agaras“. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja žemės ūkio bendrovė ,,Draugystė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6559,41 Lt nuostolių atlyginimo dėl krovinio praradimo ir jo utilizavimo.
Ieškinyje nurodoma: ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė su trečiuoju asmeniu pirkimo–pardavimo sutartį, kuria išankstiniu pavedimu nusipirko bulių ir keturias telyčias už 30 798 Lt; atsakovas įsipareigojo nuvežti ieškovui priklausančius gyvulius; 2009 m. sausio 11 d. krovinys buvo pakrautas į atsakovui priklausantį transportą – bandovežį, kurį vairavo vairuotojas S. J.; 2009 m. sausio 11 d. atvežus krovinį į paskirties vietą, bandovežyje buvo rastas negyvas bulius, surašytas nugaišusio gyvulio gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas. Teigiama, kad atsakovas priėmė kokybišką krovinį, o už krovinio praradimą vežėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.820 straipsnį, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 6559,41 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti, 169,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 55,20 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad vežėjas krovinį priėmė 2009 m. sausio 11 d. 13 val. 30 min.; pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsnį krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje, o pagal 35 straipsnį krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Teismas pabrėžė, kad vežėjas atsako už krovinio praradimą po krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui ir kad jo kaltė yra preziumuojama, t. y. vežėjas turi įrodyti, jog krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso; kad vairuotojas, priėmęs krovinį ir padėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą ir, veždamas jį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, imtis visų įmanomų priemonių pašalinti krovinio praradimo veiksnius ar sumažinti krovinio praradimo rizikos laipsnį. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad galvijai buvo pakrauti tinkamai ir pakrovimo metu jie buvo sveiki.
Teismas nustatė, kad vairuotojas, veždamas krovinį, viršijo greitį, nustatytą Kelių eismo taisyklių 175.4 punkte, t. y. didžiąją dalį kelio važiavo apie 90 km/h greičiu; konstatavo, kad, perveždamas krovinį, atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms pašalinti, išvengti krovinio praradimo ir nuostolių. Teismas konstatavo, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės. Teismas rėmėsi CK 6.820 straipsnio 2, 3 dalimis, kuriose nustatyta, jog vežėjo atsakomybės dydį nustato sutartis ar įstatymas, ir KTK 46 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vežėjas padarytą žalą kroviniui, kuris buvo krovinio siuntėjo pareiškimu įvertintas ir už jį apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį, ir kad jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovo bendrovės vairuotojas, veždamas ieškovo nupirktus veislinius galvijus, jų nepririšdamas specialiu apynasriu ir vežimo metu keletą kartų viršydamas leistiną šios kategorijos automobiliui greitį, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, gabendamas tokio pobūdžio specifinį krovinį, konstatavo, kad atsakovas yra kaltas ir atsakingas už šio krovinio neišsaugojimą po jo priėmimo iš trečiojo asmens darbuotojų (CK 6.820 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartį ir Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
Teismai pažeidė CK 6.245, 6.248 straipsnių normas, nepagrįstai netaikė CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių. Teismai nepasisakė dėl visų bendrųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009); kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra įrodomos visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos (2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009). Teismai, nagrinėdami bylas dėl civilinės atsakomybės taikymo, privalo spręsti dėl kiekvienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos buvimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp vežėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, o prezumpcija dėl vežėjo kaltės nepasitvirtino.
Teismai netaikė CK 6.820 straipsnio 1 dalies, netaikydami šio normos, preziumavo atsakovo kaltę dėl atsiradusių padarinių ir visiškai neatsižvelgė į tai, ar padarinių atsiradimui negalėjo turėti įtakos kitų asmenų veiksmai, atlikti iki galvijų pervežimo arba jų pakrovimo į bandovežį metu.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, nes bylą nagrinėjo ir nutartį priėmė remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nei faktinis, nei teisinis apeliacinio skundo pagrindas, ginčo dalykas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Teismas vežėjo atsakomybę grindė aplinkybėmis, kad vežėjas galvijus vežė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes veždamas galvijus ne tik viršijo greitį, bet ir vežė juos nepririštus, o bandovežis nutartyje buvo įvertintas kaip ne visai tinkamas galvijams pervežti, nors, bylą nagrinėjant teismuose, nė viena iš šių dviejų aplinkybių nebuvo ginčo dalykas, apeliacinio skundo pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas iškraipė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, teigdamas, kad bandovežis didžiąją dalį kelio važiavo didesniu nei leistina greičiu, nors važiuodamas viršijo greitį atskirose kelio atkarpose tik keletą kartų. Teismas bandovežį įvertino kaip ne visai tinkamą galvijams pervežti, šias savo išvadas grindė byloje nesančiais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais remiantis dėstomi teismo argumentai.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą; priteisti kasacinėje instancijoje turėtas teismo išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad teismai tinkamai išsprendė civilinės atsakomybės taikymo klausimą ir preziumavo atsakovo kaltę, nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus, nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, nepažeidė CK normų ir jas tinkamai taikė. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų, tinkamai nustatė vežėjo kaltę, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą
Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už pervežamo daikto (krovinio) praradimą.
Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.820 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą (praradimą) po krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui, jeigu neįrodo, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Kelių transporto kodekso 45 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Taigi pagal šias įstatymo normas vežėjo atsakomybę pašalina tik nurodytos aplinkybės.
Teismai nustatė, kad bulius į atsakovui priklausantį transportą – bandovežį buvo pakrautas gyvas, o atvežtas nugaišęs. Teismai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog buliaus kritimo priežastis buvo netinkami jo siuntėjo veiksmai pakrovimo metu. Taigi atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios šalintų jo atsakomybę. Šių aplinkybių, remiantis konkrečiais įrodymais, konstatavimas yra žemesniosios instancijos teismų prerogatyva, todėl konkrečiai dėl jų kasacinis teismas nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad nėra aplinkybių, šalinančių vežėjo (atsakovo) atsakomybę, nėra pagrindo vertinti kasatoriaus argumentų dėl to, jog teismai netaikė CK 6.246 straipsnio (neteisėtų veiksmų), 6.247 straipsnio (priežastinio ryšio) ir 6.249 straipsnio (kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos), nes, konstatavus CK 6.820 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą vežėjo atsakomybę, laikoma, kad yra visos žalos atlyginimo sąlygos.
Kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vežėjas įrodys, jog krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovas neįrodė buliaus pardavėjo (siuntėjo) veiksmų, kurie galėtų būti buliaus kritimo priežastis. Taigi nėra aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovui nebūtų taikoma civilinė atsakomybė.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasaciniame skunde remiamasi tuo, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus.
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, A. S., bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Minėta, kad buvo pakankamai įrodymų tinkamai kvalifikuoti ginčijamą sutartį.
Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jos buvo pažeistos.
Kasaciniame skunde nekeliama naujos įrodymų vertinimo problemos, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas, todėl plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo nepasisakoma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai ištyrė vežimo organizavimo ir vykdymo aplinkybes ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Ieškovas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 400 Lt. Tai patvirtina 2010 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas. Ši suma iš kasatoriaus priteistina ieškovui (CPK 98 straipsnis). Iš kasatoriaus taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Agaras“ (buveinės adresas: Balandiškių k., Pabiržės seniūnija, Biržų r. savivaldybė) ieškovui K. D., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Agaras“ (buveinės adresas: Balandiškių k., Pabiržės seniūnija, Biržų r. savivaldybė), 46,55 Lt (keturiasdešimt šešis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.