Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018-07-21 vyko su šeima atostogauti. Važiuodami užvažiavo į „Orlen“ degalinę. Pasižiūrėję, kad degalams nėra nuolaidų pajudėjo link Kauno. Užsukę į UAB „Mobilus spektras“ degalinę sustojo prie kolonėlės pasižiūrėti kokios degalų kainos. Per veidrodėlį matė, kad sustojus iš karto priėjo operatorius A. Š.. Kai jis prie jo priėjo, operatorius uždėjo užpylimo „šlangą“ ir paklausė kiek pilti dujų. Pasakė pilną baką ir operatorius paspaudė mygtuką, pradėjo pilti dujas. Atvažiavus nuo Alytaus pusės degalinėje nėra „Stop“ ženklo ir keleivių išlaipinimo vietų. Atvažiavęs į degalinę neplanavo iš karto piltis dujų, norėjo pasižiūrėti kokios degalų kainos, tačiau operatorius ėmėsi dujų pildymo veiksmų, o jis jo nestabdė. Bekalbant iš apačios pasipylė dujos, tai pamatęs jis prišoko nuimti pistoleto. Pamatęs, kad dujos vis tiek pilasi iš apačios, sušuko visiems „bėkite“ ir po kelių sekundžių atsirado liepsna. Pagalvojęs, kad gali užsidegti dujų talpos, šoko į automobilį ketindamas jį nuvaryti toliau nuo dujų talpų, tačiau to padaryti nepavyko. Nuėmęs rankinį stabdį bandė įmušti pirmą bėgį, bet kai to padaryti nepavyko, paėmęs žmonos rankinę iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti. Nubėgęs į kukurūzų lauką šalia degalinės prašė pas žmones vandens. Vandenį pylė ant apdegusios S.. Į įvykio vietą pirma atvažiavo gaisrinė pagalba, o po to greitai atvažiavo ir dvi greitosios pagalbos. Automobilį gesino, kai jis jau buvo sudegęs. Vėlai vakare žmona pasakė, kad jai skambino tyrėjas Ž. ir pasakė, jog jų automobilio dujų baliono galiojimas pasibaigęs 2012 metais. Po to išsiaiškino, kad tais metais šio automobilio jie neturėjo. Automobilį pirko 2015 metais. Kai pirko automobilį žinojo, kad jis važiuoja benzinu ir dujomis. Automobilį pirko su sumontuota dujų įranga. Atliko dujų įrangos patikrinimą „Alytaus dujose“. Patikrinęs dujų balionus gavo balionų patikros dokumentą 5 metams ir perėjo techninę automobilio apžiūrą. Automobilyje buvo du balionai. Vienas balionas buvo bagažinėje, o kitas buvo apačioje. Nežino, kas automobilyje montavo dujinę įrangą. Abu balionai važiuojant automobiliui veikė. Einant techninę apžiūrą niekas nereiškė pretenzijų dėl dujų balionų. Techninę apžiūrą ėjo du kartus. Į automobilį dujas pylė ne pirmą kartą. Paprastai atvažiavęs į degalinę privažiuoja prie „Stop“ ženklo, sustoja, išlaipina keleivius ir pila dujas. Negali pasakyti, ar visose degalinėse buvo ženklai vairuotojams, bet „Stop“ ženklas buvo visose degalinėse. Atvažiavęs į degalinę, kur įvyko įvykis, išlipo iš automobilio pasižiūrėti kokios kuro kainos. Jis pats dujų nepylė. Operatorius ėmėsi užpylimo veiksmo nepaklausęs ar automobilyje yra žmonių, todėl pagalvojo, gal tokios jų taisyklės. Žino, kad pilant dujas iš automobilio turi išlipti žmonės, tačiau jis dujų pylimo neatliko ir nespėjo susivokti, nes viskas vyko labai greitai. Jo ir operatoriaus pokalbis truko apie 3 min. Dabar žino, kad iš automobilio keleivius išlaipinti privalo žmogus, kuris pila dujas į automobilį. Operatorius, paklausęs, kiek pilti dujų, paspaudė mygtuką ir pradėjo pilti dujas. Operatoriui nepasakė, kad automobilyje yra žmonių, nes manė, kad jis pats turėjo suprasti. Matėsi prikabinti prie automobilio dviračiai, todėl kaip specialistas jis turėjo suprasti, kad automobilyje yra žmonių. Žino, kad prie degalų kolonėlės galima privažiuoti tik išlaipinus keleivius, jei yra įrengti tam skirti ženklai. Per vasarą į automobilį dujas pildavo 5-7 kartus. Neišlaipino keleivių iš automobilio, nes nebuvo ženklo. Jei būtų pats pylęs dujas, keleivius būtų išlaipinęs. Atvažiavęs į šią degalinę nematė „Stop“ ženklo, bet vis tiek sustojo. Dujas pylė šioje degalinėje ir birželio mėnesį. Birželio mėnesį, kai pylėsi dujas, buvo sustojęs taip pat kaip ir įvykio dieną. Tada operatoriaus nebuvo. Ženklų neieškojo, tiesiog sustojo ir užsipylė dujų. Šioje degalinėje dujas pylėsi 3 kartą. Nuo Kauno pusės buvo „Stop“ ženklas. Kai dujas pildavo pats, žinojo, kad negalima pilti degalų iš automobilio neišlaipinus keleivių. Nuo Alytaus pusės nei „Stop“ ženklo, nei keleivių išlaipinimo aikštelės nebuvo. Per automobilio galinį langą matosi sėdinčių žmonių galvos. Automobilyje yra 6 sėdimos vietos ir jos transformuojasi į lovas. Stovint lauke lango apačia yra krūtinės lygyje. Operatorius galėjo matyti, kas yra automobilyje. Dujų balionas buvo įmontuotas pačiame automobilio gale. Dujų likutis dujų balione buvo apie 15-20 litrų. Bendra baliono talpa buvo apie 80 litrų. Įvykio dieną lauke buvo virš 30 laipsnių karščio. Automobilis pagamintas 1984 metais. Nežino ar dujų įranga yra gamyklinė. Automobilis į Lietuvą atvyko jau su sumontuota dujų įranga. Balionai buvo sujungti alkūne. Nežino kokio litražo dujų balionai buvo automobilyje. Pildavo ne daugiau nei 80 litrų dujų. Tik po atliktų ekspertizių sužinojo, kad į dujų balionus buvo galima sutalpinti 100 litrų dujų. Kai atvažiavo į degalinę, jis su žmona sėdėjo priekinėse sėdynėse, o automobilio viduje trys mergaitės.

Nukentėjusioji S. Š. apklausta teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad viskas įvyko 2018 m. liepos 21 d. Su dėde ir jo šeima keliavo link namų ir sustojo užsipilti į degalinę dujų. Ji sėdėjo kemperio gale. Sustojo degalinėje. Išlaipinti iš automobilio nebuvo, gale sėdėjo trise: O., ji ir I.. Priekyje sėdėjo A.ir A.. Niekas joms nepasakė, kad reikia išlipti iš automobilio. Važiavo šiuo automobiliu ne pirmą kartą. Automobilio užuolaidos nebuvo užtrauktos, langai praviri. Sėdint išgirdo keistą garsą. Vairuotojas iš mašinos išlipo, priekyje sėdinti A. iš automobilio neišlipo. Kol kas pradžioje nesuprato, kas čia įvyko, tada išgirdo iš lauko žodžius „šokite iš automobilio“. Tuomet ji pati pirma bėgo prie durų ir jas atidarius, šoko iš automobilio. Ir kai iššoko priešais ją įvyko sprogimas su ugnimi, galima sakyti įšoko į sprogimą. Po to beveik nieko neprisimena. Prisimena, kad suklupo, bet nenualpo, sugebėjo atsistoti ir girdėjo žodžius: „bėgame“. Tada visi bėgo kuo toliau nuo degalinės. Nukentėjo ji ir dėdė A. Prisimena, kad oda buvo visa juoda ir nukarusi. Ją išvežė į ligoninę ir gulėjo dirbtinėje komoje. Didžiausi nudegimai buvo rankose ir kojose. Gydėsi maždaug 5 mėn. Mano, kad dujų operatorius galėjo matyti, kad jos sėdi viduje. Prieš viskam įvykstant A. sėdėjo automobilyje, nebuvo kažkur išėjusi. Tuo metu nežinojo, kad pilant dujas reikia išlipti iš automobilio. Įvažiuojant šiek tiek žiūrėjo į degalinės aplinką. Jos nuomone kaltas yra tikrai ne dėdė. Jie dažnai keliaudavo tuo automobiliu, visada jausdavosi saugi. Per vasarą vykdavo kemperiu kelis kartus. Kiek tekę piltis degalų, viskas būdavo tvarkoje. Pareikštą ieškinį palaiko. Padarytą žalą įvertina 50 000,00 Eurų. Vertina tokia suma, dėl to, jog mano, jog tokią sumą dar įmanoma sumokėti. Neturtinė žala - visi jos potyriai, visa psichologinė būsena, tiek randai, tiek skausmai, iki šios dienos jaučia skausmus. Negali atlikti tam tikrų veiksmų, stovint tirpsta kojos. Šią žalą jos manymu turi atlyginti degalinė.

Nukentėjusioji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo davusi analogiškus paaiškinimus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad <.,.> nei dėdė, nei operatorius, nei koks kitas žmogus, prieš pilant dujas, joms nesakė išlipti iš automobilio, nors paprastai operatorius, kuris užpildavo kurą, kitose degalinėse sakydavo „nepilsiu kol neišlipsit“ (t.3. b. 1. 113-115).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo 2018 m. liepos 21 d. Šeimoje šį kemperį turėjo apie 3 metus. Tai buvo ne pirmas atvejis, kada vyko šiuo kemperiu. Pirma jų stotelė buvo Alytaus „Viada“ degalinė. Antras sustojimas buvo už Alytaus prie „Hesbuger“ degalinėje, tačiau ir ten kuro kaina buvo didelė. Trečia stotelė buvo ši degalinė. Šioje degalinėje sustojo pasižiūrėti kuro kainos, tačiau labai greitai pribėgo operatorius, kuris prijungė „šlangą“ ir vyras net nespėjo pasakyti, kad jie nori tik pasižiūrėti ar yra nuolaidų. Tuomet vyras išlipo iš automobilio, o ji nuėjo iki merginų ir laukė, kol vyras pasakys, kad liptų iš automobilio. Kad tuo metu jau yra pilamas kuras nematė. Per langą nematė savo sutuoktinio ir kaltinamojo A. Š.. Ji stovėjo tarpduryje, durys buvo atidarytos ir pamatė, jog bėga dujų srovė ir greitai merginoms pasakė bėgam, tuoj sprogsim. Ji iššoko pirma, tuomet I.ir trečia S.. O tada įvyko pliūpsnis. Po sprogimo nubėgo į kukurūzų lauką, asmenys nešė vandenį, jį pylė ant S. ir A. Atvyko greitoji ir išvežė S. su A. į ligoninę. Kai pildavosi kurą ankščiau, visada išlipdavo iš automobilio. Kemperio langai su permatomomis užlaidomis, langai buvo šiek tiek tamsinti, įvažiuojant iš Alytaus pusės nematė nurodytų ženklų, kur reikėtų sustoti. „STOP“ ženklo nematė, išlaipinimo juostos taip pat nematė. Automobilyje yra sėdimos vietos kairėje ir dešinėje, bei gale. Apačioje pasidaro viena didelė lova. Saugos diržų šio automobilio gale nebuvo. Tuo metu kai vyras išlipo iš automobilio, jis žinojo, kad mergaitės yra viduje. Kitais atvejais, kai pildavosi kurą, išlipdavo ten kur pažymėta išlaipinimo vieta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. davė analogiškus parodymus (t. 3. b. I. 156-157).

Liudytoja I. T. teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė.

Liudytoja O. G. teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo atsakingas už gaisrų tyrimą. Iš bendro pagalbos centro gavo pranešimą, kad degalinės teritorijoje įvyko gaisras. Atvažiavęs į įvykio vietą rado sudegusį automobilį prie užpylimo dujų įrangos. Apžiūrėjęs automobilį, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, apklausęs liudytojus davė išvadą, kad gaisras kilo dėl automobilio dujų įrangos gedimo. Buvo iškviesti Alytaus apskrities Prienų rajono policijos komisariato tyrėjai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiame darbe dirba 26 metus. Su automobilių dujinės įrangos gedimais buvę daug atvejų. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas sudegęs automobilis ir pagal išdegimus buvo matyti, kad gaisro židinio zona yra automobilio galinėje dalyje. Išdegimai pasklidę nuo gaisro židinio vietos toliau, tolygiai į visas puses mažėja. Atvykęs į įvykio vietą rado užgesintą automobilį. Jei neklysta buvo du dujų balionai. Paprastai veikia vienas balionas. Pasirodė keista, kad dujų balionai buvo labai arti variklio. Kemperio variklis yra gale. Peržiūrėjęs filmuotą medžiagą konstatavo, kad gaisras kilo dėl automobilinio dujų įrangos gedimo. Nėra ekspertas, bet jo manymu nesuveikė apsauginis vožtuvas. Dujos priskiriamos ASG klasei ir pagal sprogimą pliūpsnio temperatūra yra 29 laipsniai, tai yra jos gali užsiliepsnoti esant 29 laipsniams karščio, įvykio dieną buvo labai karšta, išmestos dujos susilietė su variklio įkaitusiomis detalėmis ir įvyko gaisras. Turi aukštąjį universitetinį inžinerinį išsilavinimą. Dalyvauja kursuose dėl gaisrų priežasties nustatymo. Eksperto laipsnio neturi. Apžiūrėjo automobilio įrangą, bet nieko neardė, įvykio vietoje sudegusio automobilio fotonuotraukų jam daryti neprivaloma. Gaisro židinio zona buvo automobilio galinė dalis. Galinėje dalyje buvo variklis ir dujų balionas. Galimas dujų baliono perpildymas negalėjo turėti įtakos gaisro kilimui. Balione yra apsauginis vožtuvas ir jei balionas būna perpildytas, tai jis suveikia, tačiau tai ne jo kompetencija ir negali atsakyti. Apsauginis dujų baliono vožtuvas reikalingas, kad neįvyktų sprogimas. Nes jei balioną perpildys, o dujos plečiasi, tai balionas sprogs, o kadangi yra apsauginis vožtuvas, tai jis dujų perteklių išleidžia į išorę. Apsauginis vožtuvas nesuveikė užsidaryti, atsidaryti jis suveikė. Mano, kad galėjo nulūžti apsauginio vožtuvo spyruoklė ir dėl to vožtuvas neužsidarė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Č. davė analogiškus parodymus, kaip teisminio nagrinėjimo metu (t. 4. b. 1. 29 - 30).

Liudytoja I. J., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tai įvyko 2018 m. liepos mėnesį. Kai atvyko automobilis nematė, tačiau netikėtai per langą pamatė, kad vyksta kažkas keisto, operatorius su vairuotoju žiūri pasilenkę prie automobilio, tuomet operatorius nustūmė vairuotoją ir pamatė didelę liepsną bei sprogimą. Jei operatoriaus degalinėje nėra, tuomet pats asmuo pilasi kurą. Ant pačios kolonėlės instrukcija kaip užsipilti kurą yra. Kai įvyko sprogimas, buvo šoko būsenoje, kvietė gaisrinę, bėgo į lauką, sakė žmonėms atsiraukti. Matė kaip iš kemperio iššoko 2 ar 3 moterys. Dujų buvo užpilta virš 70 1, už kurą nebuvo susimokėta. Vadovas pasakė neteikti jokios informacijos, nurodė kreiptis į vadovą. Tuomet vakare atvyko nukentėjusiosios giminaitė ir prašė kvito, kad galėtų susimokėti už kurą. Ji vykdė vadovo nurodymus ir pasakė, kad kreiptųsi į vadovą. Po šio įvykio su operatoriumi kalbėjo apie tai kas įvyko. Jis pasakė, kad nesuprato, kas ten vyko. Po šio įvykio buvo atnaujinti informaciniai ženklai (atnaujintas „STOP“ ženklas). Po šio įvykio apie 23 val., vėl pradėjo veikti dujų kolonėlė. Informacinis ženklas „STOP“ ir informacinis ženklas „išlaipinimo vieta“ galbūt ir buvo tuo metu, neprisimena. Po šio įvykio buvo atvykusi moteris ir fotografavo visą aplinką. Pati dujų kolonėlė atsukta į parduotuvės langus, į degalinę galima atvykti iš Alytaus ir Prienų pusės. Kokia kuro kaina galima matyti ant stendo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. davė analogiškus parodymus (t. 3 b. l. 193 - 197).

Liudytojas G. V., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini). įvykio metu jo degalinėje nebuvo. Atvykęs į degalinę matė beveik sudegusią transporto priemonę. Prie gaisro gesinimo dirbo gaisrininkai. Nukentėjusieji buvo išvežti į ligoninę. 2018 metais prie dujų kolonėlės buvo „Stop“ kelio ženklas. Prie šio ženklo buvo informacinis skydas su nurodyta bendra tvarka, kaip vairuotojui reikia užpilti dujas į automobilį. „Stop“ kelio ženklas buvo atvažiuojant nuo Kauno pusės. Prie kolonėles buvo informacinis ženklas kaip vairuotojui reikia užpilti dujas į automobilį. Informaciniame stende buvo nurodyta, kad prieš pilant kurą iš automobilio turi būti išlaipinti keleiviai ir automobilio variklis turi būti išjungtas. Įvažiavus į degalinę iš Alytaus pusės „Stop“ kelio ženklo ir informacinio stendo nebuvo. Dujų pylimas galimas iš abiejų pusių. Degalus pila įvairiai, jei operatorius turi kitų darbų, kurą pilasi patys vairuotojai. Jei operatorius laisvas, tai kurą įpila jis. Tuo metu dirbo operatorius ir atliko kuro įpylimo operaciją. Gerai neatsimena, bet į automobilio baką buvo įpilta apie 80 litrų dujų. Balionas turėtų būti apie 100 litrų talpos. Degalinėje dujų kolonėlės apžiūra atliekama kas pusę metų ar kartą į metus, tai priklauso nuo reikalavimų. Tuo metu žinojo, kad laikosi visų kolonėlei taikomų reikalavimų. Visos kolonėlės patikros buvo galiojančios. Po šio įvykio tą pačią dieną atvažiavo meistrai ir pakeitė užpylimo žarną. Matė atsiųstus darbų aktus, bet neatsimena, kokie darbai po gaisro buvo atlikti. Visi atlikti darbai buvo tam, kad degalinė veiktų toliau. Nebuvo nustatyta degalinės gedimų. Yra degalinės operatoriaus pareiginiai nuostatai. Operatorius negali pilti dujų į automobilio baką jeigu yra užvestas variklis ir iš jos neišlaipinti keleiviai. Žino, kad šiuo atveju pilant degalus automobilyje buvo keleiviai. Operatorius keleivių nematė, nes ten buvo kemperis. Jei jis būtų matęs kemperyje žmones, jis turėjo nepilti dujų. Darbo taisyklėse nėra parašyta, kad reikia pas vairuotojus klausti ar automobilyje yra keleivių. Nemano, kad operatorius turėjo klausti, ar automobilyje yra keleivių. Jei žmogus nesilaiko degalinės nustatytos tvarkos, tai yra neišlaipina žmonių iš automobilio, tai dujos nepilamos. Operatorių apie darbo tvarką ir taisykles informavo jis. Jam buvo žinomos visos taisyklės. Sudegusius manometrą ir žarną išmetė. Ko pareigūnai pas jį prašė viską jiems pateikė. Žino, kad kai užpilama daugiau nei 80 procentų dujų baliono tūrio, atsidaro baliono apsauginis vožtuvas ir dujos išmetamos į lauką. Po to vožtuvas vėl uždaro balioną. Apsauginis vožtuvas yra automobilio dujų balione. Mano, kad šiuo atveju baliono apsauginis vožtuvas nesuveikė. A. Š. kompetencija buvo tinkamai patikrinta. Jis turėjo visus pažymėjimus, darbų saugos pažymėjimus. Jo darbo patirtis apie 10 metų. A. Š. prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dirbo analogišką darbą (t. 9. b. l. 114-115)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. papildomai buvo nurodęs, kad jų degalinės dujų kolonėlės yra atliktos visos patikros, tai yra kolonėlės slėgimo indo patikra atlikta 2017- 03-21 ir galioja iki 2019-03-21 (veikiančio indo patikrinimas), vidaus ir išorės apžiūra galioja iki 2021-03-21, metrologinė kolonėlės patikra atlikta 2017-08-22 ir galioja iki 2018-08-21, atliktos penkiems manometrams metrologinės patikros 2018-06-13 ir galioja iki 2019-06-13. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio jų degalinėje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) A. Š.. A. Š. prieš tai yra dirbęs kitose kolonėlėse dujų užpylėju ir jis yra apmokytas, atestuotas, instruktuotas, kaip atlikti šį darbą, turi galiojančius išduotus mokymo įstaigos atestatus (t. 3. b. 1. 189 - 191).

Liudytojas K. R., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad apžiūrėjo atvežtą įrangą, peržiūrėjo vaizdo įrašą ir gali pasakyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl dujų baliono apsauginio vožtuvo gedimo. Šie balionai buvo gaminami laikotarpyje nuo 1985 metų iki 2000 metų. Nelaimingo atsitikimo metu balionui buvo apie 30 metų. Galėjo nulūžti apsauginio vožtuvo spyruoklė arba ji galėjo nusilpti. Šis apsauginis vožtuvas skirtas apsaugoti nuo sprogimo. Spyruoklė spaudžia apsauginį vožtuvą, o kai spaudimo jėga padidėja ir viršija gamintojo numatytą slėgį, apsauginis vožtuvas atsidaro ir išleidžia dujų perteklių į lauką ir, sumažėjus slėgiui, jis vėl užsidaro. Šiuo atveju apsauginis vožtuvas neužsidarė. Nuo 1995 metų iki 2015 metų dirbo (duomenys neskelbtini), kurios vienas iš veiklų buvo automobilinių dujų įreno montavimas. Tiek dujų balionuose, tiek degalinėse yra dujų apsauginiai vožtuvai. Pagal techninius reikalavimus, keliamus dujinei įrangai, dujų balione turi būti du apsaugos komponentai, tai yra apsauginis vožtuvas ir lygio daviklis: tai įranga neleidžianti užpildyti baliono daugiau nei 80 procentų baliono turinio. Degalinėje pilant dujas slėgis kyla, nes balionas pildosi automatiškai tėkmė mažėja. Kad nesukiltų per didelis slėgis, sistemoje yra apsauginis automatinis nuvedimo vožtuvas, kuris pradeda veikti. Apsauginis vožtuvas saugo, kad dujų pylimas vyktų normaliai, nes suskystintos naftos dujos, tai nėra stabilus skystis. Dujų balionas, kurį jam atvežė apžiūrai, buvo virš 40 litrų talpos. Automobilių perdirbimą dujiniam kurui reglamentuoja Kelių transporto inspekcija. Yra išleisti techniniai reikalavimai, kur nurodyta, kokia privaloma įranga turi būti dujų įrangoje, kurią galima montuoti į automobilį. Slėgio lygio įranga neleidžia į balioną pripildyti daugiau nei 80 procentų baliono tūrio. Jei balionas 40 litrų, tai į balioną pripilama 32 litrai dujų. Dokumentų, kada balionas buvo tvarkytas nėra. Per 30 metų baliono apsauginio vožtuvo spyruoklė nusilpo ar surūdijo ir todėl jis nesuveikė ir visos dujos ištekėjo. Potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo įstatymas numato prievolę savininkui saugiai eksploatuoti pavojingus įrenginius. Šis balionas buvo pagamintas Olandijoje. Lietuvos smulkieji verslininkai jį atgabeno į Lietuvą ir jį naudojo, todėl nėra jokių gamintojo nurodymų, kas kiek laiko reikia jį reguliuoti. Asmuo, kuris montuoja dujų įrangą, turi atlikti darbus pagal standartą. Dujų balionai yra periodiškai tikrinami, tikrinimo laikotarpį nurodo gamintojas. Šiuo atveju tokios informacijos nėra. Lietuvoje dujų balionas turi būti tikrinamas kas 10 metų. Peržiūrėdamas vaizdo įrašą matė, kad dujų pylimo metu dalyvavo degalų pylėjas. Kai atsidarė apsauginis vožtuvas iš karto buvo atjungtas pistoletas. Jokių pažeidimų čia nematė. Niekas negali pasakyti, kiek į balionus pribėgo dujų. Tam kad neįvyktų nelaimė yra numatytos dvi apsaugos, tai yra įranga kuri neleidžia perpildyti dujų baliono iki 80 procentų ir apsauginis vožtuvas. Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte operatoriui ir automobilio vairuotojui yra nurodytos pareigos, tai yra pilant dujas vairuotojas privalo išlaipinti keleivius iš transporto priemonės. Jei nėra iškabintos instrukcijos, kaip turi elgtis vairuotojas pildamas kurą, turi dalyvauti operatorius. Pagal dabartines taisykles nematė, kad atsakomybė pereitų iš automobilio vairuotojo, degalų operatoriui, jei jis dalyvauja procese. Eksploatavimo taisyklės nereikalauja jog degalinės operatorius prieš pildamas dujas pasiteirautų vairuotojo ar transporto priemonės viduje kas nors yra, kadangi tai yra vairuotojo pareiga. Maksimaliai eksploatacinis leistinas slėgis yra 20 barų. Apsauginis vožtuvas turi atsidaryti pagal transporto inspekcijos techninį reglamentą esant 24-26 barams. Degalinėje yra sumontuotas apvedimo vožtuvas, kuris atsidaro ir pumpuoja degalus. Jei baliono apsauginis vožtuvas užsidarė, tai visas kiekis ką siurblys pumpuoja grįžta į rezervuarą per apvedimo liniją. Degalų kolonėlės dozatoriuje pasiekiama 15 barų ir daugiau nekyla, todėl mano, kad šis įvykis įvyko dėl baliono apsauginio vožtuvo gedimo, tai yra jis atsidarė ir neužsidarė. Pagal taisykles turėtų būti abiejų – tiek automobilio vairuotojo, tiek degalų operatoriaus atsakomybė dėl įvykusio įvykio, į tyrėjo klausimus atsakė vadovaudamasis norminiais aktais ir tuo metu galiojančiomis taisyklėmis, įvykis įvyko dėl apsauginio vožtuvo gedimo. Teigia, kad sugedo apsauginis vožtuvas, nes jam neužsidarius iš baliono ištekėjo dujos. Išvadą dėl baliono gedimo nustatė pagal tai ką matė vaizdo įraše, remdamasis savo kompetencija ir iš baliono apžiūros, nes mechaniškai jis nebuvo niekur pažeistas. Dujų balione yra dvi apsauginės sistemos, tai yra įranga kuri neleidžia perpildyti dujų baliono iki 80 procentų ir apsauginis vožtuvas. Šiuo atveju abi baliono sistemos nesuveikė. Degalinė, tai yra viešoji eismo zona, kur naudojami Kelių eismo taisyklių ženklai. Baliono sumontavimas „aukštyn kojomis“ turėjo įtakos apsauginio vožtuvo darbui. Balionas turi būti montuojamas gamintojo nustatytoje padėtyje, nes baliono užpildymas 80 procentų veikia nuo plūdės, o plūdė apversta „aukštyn kojomis“ neveiks. Kadangi iki 2018 metų šių balionų oficialaus gamintojo atstovo Lietuvoje nebuvo, jokių nurodymų dėl balionų patikros neturi. Dujos veržės iš automobilio apačios, kas rodė, kad neužsidarė apsauginis baliono vožtuvas. Pats balionas yra nepažeistas. Dujų balionas neturėjo apsaugos nuo purvo ir vandens. Jei dujų balionas yra montuojamas išorėje, tai vožtuvas, kuris sumontuojamas balione, turi būti apsaugotas nuo drėgmės, purvo ir mechaninių pažeidimų. Armatūra turi būti apsaugota hermetišku dujom nepralaidžiu dangteliu. Ant olandiškų dujų balionų būdavo apsauginis dangtelis, tačiau šiuo atveju jo nebuvo. Jis negalėjo išsilydyti nuo ugnies. Laidai buvo susukti gijomis, o reikia naudoti specialias laidų jungtis, kad jos nekaistų. Dujų kolonėlės manometras rodo slėgį dujų pylimo metu. Užpylimo žarna pagaminta 20 barų slėgiui. Manometras nerodo, kiek yra pripilama dujų į balioną, jis rodo slėgį. Kiek pripilama į balioną litrų rodo degalinės kolonėlės išdavimo skaitliukas. Manometras rodo momentinį slėgį dujų pylimo metu. Manometras susietas su degalinės kolonėlės apsauginiais mechanizmais. Tekant skysčiui jis slėgį perduoda į visas puses vienodai. Manometras atlieka tik matavimo funkciją. Jei balione yra pripilta 70-80 procentų dujų tai manometre slėgis jau mažai kils, kadangi pradeda dirbti apvedimo linija, tai yra automatinis nupylimo vožtuvas. Eksperto išvadoje nurodyta, kad kolonėles maksimalus darbinis slėgis yra 2,5 MPA. Teoriškai įmanoma, kad jei automobilio apsauginis vožtuvas nesuveiktų, tai techniniu požiūriu kuro kolonėlė gali sudaryti slėgį, kuris galėjo sukelti skystosios fazės įpurškimą, tačiau praktiškai neįmanoma, nes dujų užpylimo žarnoje maksimalus slėgis yra 20 barų. tai yra 2000 kilo paskalių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. davė analogiškus parodymus kaip ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 4.. b. 1. 52 - 55).

Liudytojus V. K. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, dirba (duomenys neskelbtini), ji atsakinga už degalinių remontą ir aptarnavimą. Yra serviso inžinierius, atlieka degalinės remonto darbus. Apie įvykį pranešė savaitgalį apie 16 val. Į įvykio vietą nuvažiavo apie 20:30, nes dieną lauke buvo labai karšta. Atvykęs į deglinę matė sudegusį automobilį. Apžiūrėjo dujų įrangą, talpos buvo tvarkingos. Gaisro metu sudegė užpylimo žarna, pistoletas ir nuo karščio išsilydė manometras. Manometras buvo įmontuotas pačioje kolonėlėje. Jis rodo slėgį užpylimo metu. Pistoletas buvo išdegęs. Pakeitęs detales atsuko čiaupus, patikrino jų sandarumą. Degalinėje buvo pakabintas informacinis stendas. Jis buvo apsvilęs nuo ugnies. Atvažiavus nuo Balbieriškio pusės degalinėje buvo „Stop“ kelio ženklas. Užpylimo taisyklių stendas buvo prie pat kolonėlės. Pilant dujas matosi kuro pylimo instrukcija. Kaip ir visose kolonėlėse yra keleivių išlipimo zona. Gaisras negalėjo kilti dėl jo aptarnaujamos dujų įrangos. Gaisras kilo dėl automobilyje sumontuotos dujų įrangos virš variklio. Paprastai dujų balionas automobiliuose montuojamas galinėje dalyje atskirai nuo variklio. Jam sukėlė nuostabą, kad dujų įranga automobilyje sumontuota virš variklio. Jei įvyktų bet koks dujų nuotėkis tai garantuotas užsidegimas. Variklis yra pavojingas šaltinis šalia dujų įrangos. Realiai automobilyje yra atkirtimo vožtuvas, kuris, jei tvarkingas bakas, kai prisipildo, kuro atkirtimo vožtuvas užsidaro. Pilant dujas turi suveikti automobilio kuro bake atkirtimo vožtuvas. Suveikęs atkirtimo vožtuvas sustabdo dujų tiekimą, pasigirsta garsas ir dujų padavimas sustoja, tada reikia mechaniškai su rankenėle sustabdyti dujų padavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. davė analogiškus parodymus (t.4 b. 1. 4 — 5. 6 - 15).

2018 m. spalio 4 d. su liudytoju buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kuriame jis nurodė ir paaiškino, kokias detales keitė ir kokius veiksmus atliko įvykio dieną (t. 4. b. 1. 6 - 15).

Liudytoja D. Š. nurodė, kad 2018-07-21 jos dukra S. Š. gim. (duomenys neskelbtini). kartu su dėde A. G., jo sutuoktine A. G. ir jų nepilnametėmis dukromis O. G. ir I. T., vyko automobiliu VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atostogauti. Automobilį vairavo A. G.. Kiek jai yra žinoma, jos brolio A. G. automobilis yra varomas dujomis. Minėtą dieną, apie 14.30 val. jos brolis A. G. sustojo užsipilti dujų degalinėje „Milda“, esančioje Alytaus pl. 2. Mardosų k. Prienų r. sav. Kiek jai yra žinoma, prieš pildant dujas į automobilio dujų baką, keleiviai iš automobilio nebuvo išlaipinti. Ar kokie nors įspėjamieji ženklai yra degalinės teritorijoje, nurodantys išlipti iš automobilio, prieš pilant dujas, ji nežino, nes niekada nebuvo minėtoje degalinėje. Kiek jai yra žinoma, užsidegė ir sprogo dujų sistema. Sprogimo metu jos nepilnametė dukra S. Š. apdegė 50 procentų kūno.(t. 3. b. I. 182 – 183)

Civilinis ieškovas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai atsitiko nelaimė. Apie įvykį pranešė buvusi sutuoktinė. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Dukra irgi miglotai atsimena įvykio aplinkybes. Ji nurodė, kad važiavo, kad pylė kurą. Kadangi dukrą paguldė į ligoninę ir tą dieną neleido jos lankyti, tai pas ją į ligoninę nuvažiavo sekančią dieną. Atvažiavęs į ligoninę pamatė, kad dukra komoje. Buvo nežinioje, nežinojo ko tikėtis. Labai išgyveno dėl dukros. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės 800,00 Eurų ir 5000,00 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro patirtos transporto išlaidos, medikamentų pirkimas. 5000,00 Eurų neturtinę žalą, nes sunku įvertinti patirtą stresą, išgyvenimus.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl kaltinamojo A. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį

Nagrinėjamoje byloje A. G. kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog privažiuoti prie dujų užpylimo kolonėlės galima tik išlaipinus keleivius, ignoruodamas dujų kolonėlės informaciniame stende išdėstytus reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-04-16 įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 111 p. reikalavimus, kad „Prie degalų kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius ir leidus degalinės operatoriui“; 171 p. reikalavimus, kad „Prieš įvažiuojant į degalinės teritoriją keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, keleiviai turi būti išlaipinami už degalinės teritorijos ribų ar teritorijoje specialiai įrengtoje keleivių išlaipinimo aikštelėje“, įvažiavo į degalinės teritoriją ir privažiavo prie dujų užpylimo kolonėlės neišlaipinęs keleivių, pildant dujas į automobilio Volkswagen Transporter valst. nr. (duomenys neskelbtini) suskystintų dujų balionus, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nors bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, t. y. asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, ir tai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015. 2K-217- 699/2015. 2K-181-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sąlygos ir kilusių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23- 895/2016). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką, pasireiškiančią įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį taip veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei tokio asmens neatsargią kaltę, t. y. nusikalstamą pasitikėjimą (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius - sunkų sveikatos sutrikdymą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015. 2K-287-697/2017). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Antrasis kaltinamojo nesutikimo argumentas yra siejamas su Degalinių eksploatavimo taisyklių 171 punkto reikalavimo pažeidimu. Kaltinamasis nesutinka su šios nuostatos taikymu, nes šio punkto reikalavimai yra skirti konkrečiai keleivius vežančiai kelių transporto priemonei, t. y. ne mažiau nei 9 vietos, įskaitant vairuotoją (autobusams), o jo vairuojama transporto priemonė šiai kategorijai nepriklauso. Su šiuo kaltinamojo argumentu teismas, neturi pagrindo sutikti, nes nepriklausomai nuo automobilyje esančių vietų skaičiaus išlieka reikalavimas pilant į automobilį dujas išlaipinti jame esančius žmones, ko nepadarė A. G..

Kiti kaltinamojo nesutikimo argumentai yra susiję su automobilyje įmontuotos įrangos gedimo aplinkybėmis ir kaltinamojo manymu netinkamai atliktu ikiteisminiu tyrimu nustatinėjant įvykio aplinkybes. Kaltinamasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis negalėjo žinoti, kad automobilyje įrengta dujų įranga yra netinkama eksploatuoti, kadangi dujų įranga buvo patikrinta ir galiojimo laikas nebuvo praėjęs, o taip pat automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kas jo nuomone patvirtino faktą, kad jo automobilis ir jame esanti dujinė įranga yra tinkami eksploatacijai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad UAB „Dzūkijos dujos“ yra išdavusios SND baliono sumontavimo ir įrangos patikrinimo pažymą Nr. 1641, o taip pat VĮ Technikos priežiūros tarnyba išdavusi pažymą Nr. 1641, kad balionas Nr. 158242 tikrintas 2015 m.05 m (t. 3. b. 1. 156).Tuo pačiu A. G. remdamasis jau ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis kaltę perkėlinėjo išimtinai operatoriui A. Š., remdamasis ta pačia specialisto išvada, kurioje aprašyta, kad operatorius neatliko vizualinės baliono apžiūros, neatidarė automobilio variklio skyriaus, arba kad galima buvo išvengti balionų dujų perpildymo jeigu būtų nustatytas SNG balionų skaičius ir bendras tūris. Taip pat remiamasi kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais pažeidimais: operatoriaus atestacijos pažymėjimo pasibaigimu, galimai sugedusia UAB „Mobilus spektras“ įranga (nors tokių įrodymų byloje nėra), netinkamai atliktu eksperimentu, netinkamais liudytojos, operatorės I. J. veiksmais, kuri matydama iš automobilio išlipančią ir vėl įlipančią keleivę nenutraukė dujų pylimo procedūros ir kt. Šie kaltinamojo A. G. argumentai teismo vertinimu tik patvirtina faktą, kad vairuotojas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, veždamas asmenis prisiima riziką už keleivių saugumą. Dalyvaudamas viešajame eisme privalo laikytis ne tik visų KET reikalavimų, tačiau ir atlikti kitus jam priklausančius veiksmus, šiuo konkrečiu atveju, degalinėje išlaipinti žmones, prieš pildant dujas.

Kaltinamojo A. G. kaltė taip pat įrodyta kita bylos medžiaga:

2018 m. liepos 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas 2018-07-21 d, įvykis (įrašas CD diske) (t. 1. b. k 9-11).

2018 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta degalinės buvimo vieta, esanti kelio Kaunas-Prienai-Alytus dalyje, Mardosų k., Balbieriškio sen. Degalinės teritorijoje esančių įrenginių išsidėstymas, o taip pat įvykio vietoje apžiūrėto Volkswagen transporter liekanos <...> (t. 3. b. 1. 93-101).

2018 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio metu keista dujų pylimo kolonėlės apdegusi žarna (t. 4. b.1.69-73).

2018 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas sudegusio automobilio Volkswagen Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dujų balionas (t. 4 b. l. 86-97).

2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta sudegusio automobilio Volkswagen transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dujų įranga (1.4 b. 1. 162-183).

2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti degalinės informaciniai stendai. Informacinis stendas yra metalinis. Informacinis stendas yra apdegęs. Informaciniame stende matyti juodos spalvos raidėmis užrašas. Užrašas yra apdegęs. Informaciniame stende matyti tekstas:

„VAIRUOTOJŲ DĖMESIUI PRIE LINIJOS „STOP“ PRAŠOME IŠLAIPINTI KELEIVIUS. PRIVAŽIAVUS PRIE ĮPYLIMO KOLONĖLĖS PRAŠOME ATIDARYTI AUTOMOBILIO GAUBTĄ IR ĮPILILIMO ANGOS DANGTELĮ. PRIEŠ PRADEDANT PILDYTI TALPĄ DUJOMIS PRAŠOME IŠ UŽDEGIMO SPYNELĖS IŠTRAUKTI RAKTELĮ. PRAŠOME NUOLAT STEBĖTI ĮRANGOS TECHNINĘ BŪKLĘ, KADANGI AUTOMOBILIAI SU NETVARKINGA DUJINE ĮRANGA DUJOMIS NEUŽPILDOMI. LAIMINGO KELIO“. Antras Informacinis stendas yra metalinis su Savitarnos instrukcija (t. 4, b. I. 191-192).

UAB „Mobilus spektras“ degalinės, esančios Prienų r. Balbieriškio sen., Mardosų k., Alytaus pl. 2 dokumentų kopijos, susijusios su dujų kolonėle (5 t. b. 1. 151-165).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1121/2018(06), kad S. Š. veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA laipsnio-IIB laipsnio 56 procentų nudegimas, hipovoleminis šokas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas galėjo būti padarytas karšto deginančio daikto, liepsnos poveikyje prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. (5 t. b. l. 119-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 683/2019(06). kad A. G. kliniškai nustatyta terminis veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA-IIB laipsnio nudegimas, apimantis iki 20% kūno paviršiaus ploto. Sužalojimas padarytas liepsnos ir aplinkos aukštos temperatūros poveikyje (5 t. b. 1. 129-130)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti UAB „Mobilus spektras“, pateikti dokumentai: operatoriaus-pardavėjo pareiginiai nuostatai (t. 4. b. 1. 104-106); dujų degalinės operatoriaus- pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12 ( t. 4. b. 1. 107-117); degalinės operatoriaus -paravėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13 (t. 4. b. 1. 118-128); gaisrinės saugos darbo vietoje instrukcija (t. 4. b. I. 129): Gaisrinės saugos instrukcija degalinės operatoriui-pardavėjui (t, 4. b.l. 130-131); Gaisrinės saugos instrukcija degalinei Nr. GS 5 (t. 4. b. 1.132-134); kt. dokumentai: darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, patalpų priežiūros prieš jų uždarymą instrukcija. FAS suskystintų dujų išdavimo kolonėlės paso kopija ( t. 4. b.l.138-161).

2018 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad buvo pateiktos nukentėjusiosios S. Š. sužalojimus patvirtinančios foto nuotraukos (t. 4. b.l. 197-198, t. 5, b, 1.1-7)

2018 m. lapkričio 15 d. išduota Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, patvirtina, kad įvykio dieną buvo apie 26° C laipsnių temperatūra (t. 5. b. l. 45),

2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-2130 (18). kurioje pateikta išvada kad: Gaisro, kilusio 2018 m. liepos 21 d. degalinėje UAB „M. S.“, esančioje Prienų r. sav. Balbieriškio sen. Mardosų k. Alytaus pl. 2, SND užpildomame automobilyje VW Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini), technine priežastimi buvo SND dujinės fazės mišinio su aplinkos oru pliūpsnis, sąlygotas SND skystosios fazės slėginio nuotėkio iš automobilio apatinio dujų baliono per vieną iš jo armatūros elementų (tikėtina, per apsauginį vožtuvą), ir tikėtina, statinės elektros, generuotos nutekančių SND sraute kibirkštinės iškrovos į aikštelės paviršių; Tikėtina, kad automobilio vairuotojo A. G. veiksmų įtaka tariamojo gaisro kilimui pasireiškė uždegimo šaltinio - statinės iškrovos, - inicijavimu, atjungiant SND kolonėlės žarną nuo automobilio užpylimo mazgo ir tokiu būdu pertraukiant automobilio įžeminimo grandinę; Techniniu požiūriu tiriamojo gaisro kilimui įtakos turėjo SND degalinės operatoriaus A. Š. vykdytas automobilio SND balionų pripildymas ir višnormatyvinio perpildymo sąlygotas SND nuotėkis (t. 5. b. 1.53-60).

2021 m. birželio 2 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 35-5 (SI), kurioje pateiktos išvados : „Tikėtina, kad techninė gaisro, kilusio 2018 m. liepos 21 d. kurio metu degalinėje UAB „M. S.“, esančioje Prienų r. sav. Balbieriškio šen. Mardosų k. Alytaus pl. 2, sudegė automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priežastis yra: SND užsidegimas dėl statinio elektros krūvio išlydžio arba SND užsidegimas dėl kontakto su įkaitusiais paviršiais; techniniu požiūriu gaisro kilimui turėjo įtakos vairuotojo A. G. veiksmai; Techniniu požiūriu gaisro kilimui degalinės operatoriaus A. Š. veiksmai neturėjo įtakos; Jeigu dujų baliono apsauginis vožtuvas būtų veikęs tinkamai, t. y. nedidelis SND perteklius būtų pašalintas į aplinką, ir apsauginės vožtuvas būtų užsidaręs, tokiu atveju, susiklosčius labai palankioms aplinkybėms, teoriškai būtų įmanomas labai nedidelis ir labai lokalus SND pliūpsnis. Labiausiai tikėtina, kad tokio SND pliūpsnio energijos nepakaktų uždegti degias automobilio dalis; Automobilių dujinės įrangos tyrimų centras neatlieka, todėl nustatyti ar dujų balionas automobilyje buvo įmontuotas tinkamai ar atvirkščiai „aukštyn kojom“, centro specialistai negali“ (t. 5. b. 1.82-96).

A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad nesilaikė 2009-04-16 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinės eksploatavimo taisyklių 114.3.6 p. reikalavimų, kuriose nurodyta, kad, „Draudžiama pildyti kelių transporto priemonės SND balioną, jei iš kelių transporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017-07-11 įsakymu patvirtintos Dujų degalinės operatoriaus - pardavėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, 54.7 p., kurioje nurodyta, kad „Pildyti autotransporto priemonių dujų balioną draudžiama, jei iš autotransporto priemonės neišlaipinti keleiviai“; nesilaikė 2017- 07-11 patvirtintos Gaisrinės saugos instrukcijos degalinės operatoriui-pardavėjui Nr. GS4, 7.4 p, reikalavimų, kad „Draudžiama pilti suskystintas dujas į automobilius, kuriuose yra žmonių. Žmonės turi būti išlaipinami“; nesilaikė UAB „Mobilus spektras” 2017-10-12 direktoriaus patvirtintų operatoriaus - pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. PN 22 4.6 p. reikalavimo, stebėti, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, tokiu būdu nevykdė savo pareigų - nestebėjo, ar A. G. išlaipino iš automobilio VW Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, nepasidomėjo ar automobilyje yra žmonių ir 2018-07-21 apie 14.30 val. pildydamas automobilį, kuriame buvo neišlaipinti keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusioji S. Š., dujomis, dėl automobilio dujų įrangos techninio gedimo įvykus dujų nuotėkiui ir kilus gaisrui, nukentėjusiajai S. Š. dėl neatsargumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido, viršutinių ir apatinių galūnių IIA-IIB 56 % nudegimais, hipovoleminiu šoku, ūminio kvėpavimo nepakankamumu.

Kaltinamasis A. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas įvyko apie 14:40 val. Pamatęs, kad prie dujų kolonėlės atvažiavo automobilis, nuėjo iki dujų kolonėlės. Kai vairuotojas išlipo, paklausė kiek pilti dujų. Buvo pasakyta pilti pilną baką. Jokiame normatyviniame akte nenustatyta, kad operatorius turi klausinėti vairuotojo ar yra kas automobilyje. Automobilio langai buvo tamsinti. Visur ant langų buvo užtrauktos užuolaidos. Per šoninį langą negalėjo nieko matyti, nes stovėjo automobilio gale. Kai kemperis įvažiavo į degalinę, jo, prie dujų kolonėlės, nebuvo. Nuo Alytaus pusės tuo metu jokių ženklų nebuvo. Buvo apsitrynusi balta juosta. Nuo Alytaus atvažiavę automobiliai nevažiuodavo aplinkui, kad sustoti prie „Stop“ ženklo. Jie atvažiuodavo ir sustodavo kaip buvo sustojęs kemperis. Jis pajungė užpylimo „šlangą“. Vairuotojas pas jį neklausė degalų kainų. Nematė, kiek automobilyje buvo žmonių. Nematė kas sėdėjo automobilio priekyje. Vairuotojas apie žmones automobilyje jo neinformavo. Ant dujų kolonėles yra instrukcija. Kai bakas prisipildo sudirba apsauginis vožtuvas. Kai suveikia apsauginis vožtuvas pasigirsta barškėjimo garsas. Jei kas atsitinka, tai pirmiausiai pradeda pūslėtis žarna, todėl pildamas dujas žiūrėjo į žarną ir į slėgį. Viskas buvo gerai. Mano, kad kemperio dujų balionas buvo senas ir nesuveikė apsauginio vožtuvo spyruoklė. Pasigirdo šnypštimas, todėl vairuotojas paėmė už šlangos ir įvyko momentinis užsidegimas, smūgio banga. Negirdėjo, kad vairuotojas būtų sakęs „išlipat“. Po sprogimo jis buvo nublokštas. Atsikėlęs girdėjo, kad kažkas rėkia. Matė lakstančius žmones. Priėmimo į darbą metu pasirašinėjo daug dokumentų. Iš automobilio nieko neišlaipino, nes jame nieko nematė ir neturėjo galimybės matyti. Jam nepriklauso apžiūrėti dujų įrangą. Operatorius negali įvertinti dujinės įrangos stovio. Pildamas dujas turi iš automobilio išlaipinti žmones, bet automobilyje jų nematė. Automobilio langai buvo užtemdyti ir 170 cm aukštyje. Nesigirdėjo viduje žmonių balsų. Kad mergaitė apdegė sužinojo, kai degalinės operatorė grįžo iš kukurūzų lauko. Po įvykio prie pačios dujų kolonėlės buvo priėjęs su Venskumi, nes reikėjo surašyti kokios detalės apdegė. Užklijavo lapą, kad kolonėlė neveikia. Tuo metu neatidarinėjo degalinės dangtelio. Buvo sudegusi užpylimo žarna, manometras, apdegęs pistoletas. Jie buvo netinkami naudojimui. Jungiklis liko tas pats. Pakeitė stogelį ir apšvietimo lempas. Įvykio dieną turėjo dirbti iki 19 val., bet namo grįžo 20-21 val., nes laukė iš Šilalės atvykstančio pavaduotojo. Žinojo, kad negalima pradėti pildyti dujų į automobilį jei jame yra žmonių, tačiau jų viduje nematė. Pagal reikalavimą, kad klientai laikytųsi darbų saugos ir priešgaisrinės reikalavimų turi stebėti, kad klientas nedarytų netinkamų veiksmų pvz. nerūkytų. Atvažiavus automobiliui į kolonėlę žmonės visada išlipdavo. Šiuo atveju vairuotojas nepasakė, kad automobilyje kažkas yra. Neturi teisės patikrinti automobilio. Matė iš vaizdo medžiagos, kad moteris persėdo į kemperio vidų. Bet realiai nematė, kaip moteris išlipo iš automobilio. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes yra nekaltas. Priešais degalinės teritoriją nėra keleivių išlaipinamo aikštelės. Jei yra keleivių išlaipinamo aikštelė tai vairuotojas žmones turi išlaipinti šioje aikštelėje, jei tokios nėra, tai keleivius reikia išlaipinti prie „Stop“ ženklo. Prie kemperio atėjo, kad padėti užpilti dujas, nors pats vairuotojas taip pat galėjo užsipilti dujas. Mano, kad vairuotojas savo keleivius turėjo išsilaipinti pats. Prieš pradėdamas dirbti (duomenys neskelbtini), buvo dirbęs 3 metus (duomenys neskelbtini). Buvo susipažinęs su darbų saugos reikalavimais. Degalinės operatorius pardavėjas turi techninę galimybę nutraukti kuro padavimo procesą jei pamato, kad yra pažeidimų. Jis iš savo darbo vietos atjungia mygtuką ir kuro padavimas sustabdomas.