Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad G. B. buvo sudaręs santuoką su R. B.. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: sūnaus K. B. ir dukros V. B.. G. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Jurbarko apylinkės teismo sprendimu. Naujos santuokos G. B. nesudarė. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas G. B. mirė, jo palikimą sudarė: 1/3 dalis 0,1807 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esanti 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/3 dalimi priklausinių. Likusi dalis (2/3 dalys) minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai R. B.. Nei ieškovė, nei jos brolis K. B. dėl mirusio tėvo G. B. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, tačiau ieškovė tėvo palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Ieškovė iš karto po tėvo G. B. mirties pradėjo valdyti jam priklausiusias dalis (1/3 dalį) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, liko gyventi 1/3 dalyje gyvenamojo namo, naudojosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius už suvartotą elektrą, vandenį, buitines atliekas, prisidėjo prie gyvenamojo namo šildymo, prisidėjo prie bendrų mokesčių mokėjimų, kuriuos bendrai už visą namą apmokėdavo ieškovės mama R. B., kuri tuo metu buvo ir yra pastatų bendrasavininkė, prižiūrėjo turtą, jį tvarkė ir puoselėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė mano, kad palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu fakto nustatymas atitiktų ne tik jos interesus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes palikėjo G. B. turtą paveldėtų pirmos eilės įpėdinė – dukra. Palikimo priėmimas nepažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių, nes ieškovė, priimdama palikimą, priimtų ir palikėjo 12,80 Eur kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei visiškai padengtų VĮ Turto bankas patirtas su palikimo priėmimu susijusias išlaidas. Be to, kitas G. B. pirmos eilės įpėdinis – sūnus K. B., neprieštarauja, kad ieškovė viena priimtų jų tėvo G. B. palikimą.

1.2. 2025 metų kovo mėnesį ieškovė iš mamos R. B. sužinojo, kad jos tėvo G. B. palikimas yra atitekęs Lietuvos Respublikai. Ieškovė kreipėsi į advokatą, iš kurio sužinojo, kad pagal VĮ Turto banko, kuris atstovauja Lietuvos Respubliką, prašymą, Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarė Regina Praščevičienė (duomenys neskelbtini) išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visas minėtas G. B. palikimas atiteko Lietuvos Respublikai. Kai ieškovė sužinojo, kad palikimas perėjo Lietuvos Respublikai, ji nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų. Ieškovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Taigi ieškinys reiškiamas nepraleidus vienerių metų senaties termino. Ieškovė pažymėjo, jog nors nuo (duomenys neskelbtini) metų mirusio G. B. palikimas yra atitekęs valstybei, jo išlaikymo išlaidas (šildymas ir kt.) ieškovė apmoka iki šiol. Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovę, todėl teismui nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes tokiu atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Tokiu būdu būtų apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

1.3. Ieškovė teismui pateiktame dublike nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovė nuo 2019 metų žinojo, kad valstybei yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl G. B. palikimo priėmimo, todėl ji yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje įtvirtintą senaties terminą. Ieškovė pažymėjo, jog ji asmeniškai į atsakovą nesikreipė ir nebuvo informuota apie tai, kad G. B. palikimą yra priėmusi valstybė. Ieškovė visą laiką nuo pat tėvo G. B. mirties dienos, laikė save jo įpėdine. Ieškovė po tėvo mirties iš karto liko toliau gyventi tėvui priklausančioje 1/3 dalyje gyvenamojo namo, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo ne tik gyvenamąjį namą, bet ir jo priklausinius bei namų valdos žemės sklypą. Kadangi 2/3 dalys pastatų bei žemės sklypo priklausė ir šiuo metu priklauso ieškovės mamai R. B. ir sąskaitos už komunalines paslaugas buvo siunčiamos bendrai, ji su mama R. B. buvo susitarusi, kad visus komunalinių paslaugų mokesčius apmokės mama, o ieškovė, kaip 1/3 dalies turto savininkė, atlygins jai 1/3 dalį patirtų išlaidų. Kai ieškovė vėliau išvyko laikinai dirbti ir gyventi į užsienį, minėtas susitarimas su R. B. liko galioti. Ieškovės mama R. B. iki šiol apmoka visus komunalinius mokesčius, o ieškovė jai atlygina 1/3 dalį patirtų išlaidų.

1.4. Ieškovės teigimu, ji 2019 metais oficialiai įgaliojo savo mamą R. B. sutvarkyti palikimo priėmimo klausimus, jog G. B. paliktas turtas būtų registruotas jo įpėdinės (ieškovės) vardu. Ieškovės mama R. B. pagal įgaliojimą kreipėsi į notarą, kurio buvo informuota, kad norint ieškovės paveldėtą turtą įregistruoti jos (ieškovės) vardu, būtina gauti teismo sprendimą, patvirtinantį faktinį palikimo priėmimą. Dėl šios priežasties R. B. kreipėsi į Jurbarke dirbantį advokatą G. B., kuris, informavo ją, kad G. B. palikimą yra priėmusi valstybė, kurią atstovauja VĮ Turto bankas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, advokatas parengė raštą VĮ Turto bankui dėl valstybės paveldėto G. B. turto grąžinimo, kurį pasirašė ieškovės mama R. B.. Ieškovė pažymėjo, jog apie aukščiau nurodytas aplinkybes ji nebuvo informuota. R. B. ieškovei visą laiką nurodydavo, kad paveldėjimo dokumentai dar nėra „sutvarkyti“. Tik 2025 metų kovo mėnesį ieškovei grįžus į Lietuvą, R. B. ieškovei pasakė, kad jos mirusio tėvo G. B. palikimą yra priėmusi valstybė bei, kad šį klausimą turėjo spręsti R. B. pasamdytas advokatas, kuris iki šiol nieko nepadarė. Sužinojusi nurodytas aplinkybes, ieškovė nedelsdama kreipėsi į kitą advokatą bei pradėjo šį teisminį procesą, siekdama apginti savo, kaip teisėtos įpėdinės, teises. Taigi ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2019 metų, bet nuo 2025 metų, kai ieškovė pati faktiškai sužinojo apie esmines aplinkybes, įtakojančias jos paveldėjimo teises.

1.5. Ieškovė taipogi pastebėjo, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis už paveldėto turto dalinę priežiūrą (turto draudimą) ir dalinį išlaikymą ( buitinių atliekų išvežimą) mokėjo tik nuo 2021 metų. Tuo tarpu ieškovė, faktiškai priėmusi palikimą, šį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir juo rūpinosi nuo pat G. B. mirties dienos. Atsakovo išlaidos, patirtos tik po kelerių metų nuo palikimo atsiradimo momento, negali paneigti ieškovės teisės būti pripažintai faktine įpėdine, kuri pirmoji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ėmėsi aktyvių veiksmų paveldėtam turtui valdyti ir išlaikyti.

1.6. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metais ji su broliu gyveno tėvų name. Tėtis išvažiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), bet atostogų grįždavo į tuos pačius namus. Gyveno keturiese, kaip ir iki tėvų skyrybų. Nors skiriantis tėčiui buvo paskirta 1/3 turto dalis, tačiau faktiškai name kambarių jie nebuvo išsiskirstę. Po tėčio mirties ji iki (duomenys neskelbtini) dar faktiškai gyveno name, o norėdama pasigerinti gyvenamąją vietą ji pavasarį išvyko į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų. Nuo tada ir gyvena (duomenys neskelbtini), nors grįžta ir į Lietuvą, bent jau porą kartų per metus. Mirus tėčiui, jie nusprendė, kad kažkuris iš vaikų paveldės tėčio turtą. Terminų jie nežinojo, galvojo, kad natūralu, jog jie kaip vaikai yra tėčio turto paveldėtojai, todėl niekur nesikreipė. Nematė skubos, terminų nežinojo. Gi po tėčio mirties pusę metų buvo Lietuvoje, jei būtų žinojusi tikrai būtų kreipųsis dėl palikimo. Ji nežinojo kokius veiksmus reikia atlikti palikimui priimti. Ji yra vidurinio išsilavinimo. Nei iš notaro, nei iš VĮ Turto banko ji jokių pranešimų ar raštų dėl tėčio turto perėjimo valstybei negavo. Brolis pasakė, jog jai palieka tėčio turtą, nes jis važinėja dirbti į užsienį, o ji yra jaunesnė, turi draugą, tai leido jai tvarkytis su tėčio turtu pagal save. Taigi tėčiui mirus, kažkur po mėnesio ar pusantro, ji su draugu susiremontavo vieną kambarį: jį perdažė, naujai ištapetavo, supirko naujus baldus, pakeitė vieną radiatorių. Jos draugas važinėjo dirbti į užsienį, ji padėjo mamai, prižiūrėjo aplinką, skirstėsi mokesčius. Kai brolis būdavo, mokesčius dalindavo į tris dalis, kai jo nebūdavo mokesčius už elektrą, vandenį, šiukšles dalindavosi ji su mama. Mokesčius visą laiką mokėjo mama, o ji su ja atsiskaitydavo grynais pinigais. Šildymui daug reikia, ji ir malkas pirkdavo. Ir šiai dienai kai ji tik grįžta duoda pinigų mamai sumokėti mokesčius. Ir dabar neseniai buvo užsikimšusi kanalizacija, tai ji bendrai su mama sprendė šį klausimą. Brolis dabar išvykęs į užsienį, bet per atostogas padeda mamai rūpintis aplinka, prisidėdavo ir prie mokesčių kai gyvendavo. Ji tik 2025 metais sužinojo, jog tėčio palikimas atiteko valstybei. Tada mama prispausta pasakė jai, kad jau pavėluota. Kai ji buvo grįžusi į Lietuvą atostogų 2019 metais, ji paraginta mamos, įgaliojo mamą sutvarkyti paveldėjimo dokumentus pas notarą. Po įgaliojimo išdavimo ji grįžo į (duomenys neskelbtini), jai buvo atlikta operacija, (duomenys neskelbtini). Mama jai nieko nesakė, jog tėčio palikimą perėmė valstybė. Mama matyt nenorėjo jos jaudinti, nervinti. Ji vis užklausdavo mamos kaip viskas vyksta, bet mama tik pasakydavo, jog viskas gerai, ji viską tvarko, liepė jai nepergyventi. 2019 metų pabaigoje ji pastojo, mama matyt nenorėjo jos nervinti. Ji dar paklausdavo kaip viskas vyksta, bet mama vis atmestinai liepdavo jai nesukti galvos, tvirtino, kad viskas gerai, tu dabar turi kitą rūpestį, laukiesi vaiko. 2025 metų kovo mėnesį ji grįžo į mamos 60 metų jubiliejų ir po šventės, jai pasidomėjus dėl palikimo, mama pradėjo verkti, atsiprašinėjo, aiškino, jog jau viskas pavėluota, nors ji dar bandė viską sutvarkyti. Kitą dieną jį nuvyko pas advokatą atstovaujantį ją šioje byloje ir nurodė, jog nori atgauti tėčio palikimą, kuriuo rūpinosi. Ir netgi šiuo metu kai ji tik grįžta vis kažką patvarko, padažo, patapetuoja. Gi visa vaikystė praleista tame name. Ji sutinka VĮ Turto bankui atlyginti visas jo patirtas išlaidas (draudimo įmokas, mokesčius už šiukšles ir kt.) susijusias su namo priežiūra.