Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Eligijaus Gladučio, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro V. S. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių), t.y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) dydžio bauda.

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 8 MGL (aštuonių minimalių gyvenimo lygių), t.y. 1040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų 00 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dešimties minimalių gyvenimo lygių 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių), t.y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat buvo patenkinti civiliniai ieškiniai ir iš A. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai priteistas 2280,42 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt litų 42 ct) žalos atlyginimas bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteistas 967,67 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 67 ct) žalos atlyginimas.

A. R. 2013-02-20 nutarimu pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į automobilius: „VW Jeta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Sierra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Sierra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Sierra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Skundžiamu nuosprendžiu V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2013-02-18 nutarimu taikytas V. L. nuosavybės teisų apribojimas į 0,0656 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu - generaliniu direktorium, pagal bendrovės įstatus atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bendrovės darbuotojams M. B., J. B., Z. G., L. Š., V. R., A. M., T. G. ir G. M. dalį darbo užmokesčio – iš viso 9365 Lt (12322,37 Lt įskaičius mokesčius) sumokėjo panaudodamas į apskaitą neįtrauktus pinigus, šių ūkinių operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais ir neįtraukdamas į apskaitą, tai yra apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2009-2011 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. R. nuteistas ir už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu – generaliniu direktorium, pagal bendrovės įstatus atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį, nustatančias, kad juridinis asmuo, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą įstatymo nustatytą pajamų mokestį ir deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, siekdamas išvengti 1865,39 Lt gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, 2009, 2010 ir 2011 metų Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išmokėtas išmokas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

2010 m. vasario 12 d. į 2009 m. deklaraciją išmokų sumą įrašė 1644,74 Lt (įskaitant mokesčius) mažesnę nei faktiškai išmokėta, taip mokėtiną pajamų mokestį sumažindamas 270,52 Lt, ir tą pačią dieną deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ignalinos skyriui;

2011 m. vasario 14 d. į 2010 m. deklaraciją išmokų sumą įrašė 5513,15 Lt (įskaitant mokesčius) mažesnę nei faktiškai išmokėta, taip mokėtiną pajamų mokestį sumažindamas 843,16 Lt, ir tą pačią dieną deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ignalinos skyriui;

2012 m. vasario 2 d. į 2011 m. deklaraciją išmokų sumą įrašė 5164,48 Lt (įskaitant mokesčius) mažesnę nei faktiškai išmokėta, taip mokėtiną pajamų mokestį sumažindamas 751,71 Lt, ir tą pačią dieną deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ignalinos skyriui.

V. L. buvo kaltinama tuo, (t. 7, b. l. 117-126) kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore bendrininkų grupėje kartu su šios bendrovės generaliniu direktoriumi A. R. laikotarpyje nuo 2009-04-01 iki 2011-11-30 tyčia, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus; „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą -,,Apskaitos dokumentų rekvizitai, kurioje nustatyti privalomi apskaitos rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas“. 2 straipsnio 1 punkto reikalavimą -,,Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą - ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes 2009-20011 metų laikotarpiu, pati ir per L. Š., išmokėjo papildomus (neoficialius) atlyginimus bendrovės darbuotojams iš neapskaitytų bendrovės pajamų, ir šių ūkinių operacijų neįrašė į apskaitą ir neįformino apskaitos dokumentais-atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, o būtent:

-M. B. sumokėjus 671,9 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,9 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjęs 671,88 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,88 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 704,63 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 654,63 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 667,31 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 617,31 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 617,91 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,91 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 684 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 634 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 671,88 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,88 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 740,39 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 690,39 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 721,91 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,91 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 773,56 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 723,56 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 721,88 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 621,88 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 736,7 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 686,7 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 623,73 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,73 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 783,88 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 733,88 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 720,06 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 620,06 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 747,76 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 697,76 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 660,83 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 610,83 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 720,06 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 620,06 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 729,33 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 679,33 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 659,01 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 609,01 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 720,06 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 620,06 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 766,19 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 716,19 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 750,86 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 650,86 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 664,48 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 614,48 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 723,7 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,7 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 780,34 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 730,34 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 538,06 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 438,06 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,66 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,66 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 719,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 619,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 729,33 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 679,33 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 680,99 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 630,99 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 736,89 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 636,89 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 734,06 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 684,063 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 669,94 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 619,94 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 731,03 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 631,03 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 792,33 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 742,33 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 788,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 688,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 548,3 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 498,3 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 731,46 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 631,46 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 737,03 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637,03 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 597,48 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 547,48 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 771,59 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 671,59 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 725,07 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 625,07 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 719,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 619,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 766,18 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 716,18 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,57 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,57 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 532,52 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 432,52 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 766,18 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 716,18 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,57 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,57 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 488,39 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 388,39 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 766,18 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 716,18 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 697,29 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 647,29 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 723,38 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,38 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 657,31 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 557,31 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 773,26 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 723,26 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 651,41 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 601,41 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 731,03 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 631,03 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 729,33 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 679,33 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-T. G. sumokėjus 373 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 208 Lt sumą, tokiu būdu 165 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,57 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,57 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 719,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 619,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 766,19 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 716,193 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,57 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,57 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 723,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,65 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 801,58 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 751,58 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 666,25 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 616,25 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 708,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 608,65 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 719,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 619,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 729,33 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 679,33 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 656,9 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 556,9 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 682 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 45 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 662,57 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 612,57 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 704,97 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 604,97 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą

-M. B. sumokėjus 723,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,65 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 788,31 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 738,31 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 541,61 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 441,61 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-G. M. sumokėjus 350,12 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 300,12 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 738,37 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 638.37 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 730,77 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 630,77 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą

-M. B. sumokėjus 723,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,65 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 788,31 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 738,31 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,54 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,54 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-G. M. sumokėjus 688,39 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 638,39 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 730,99 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 630,99 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 723,39 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,39 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą

-M. B. sumokėjus 723,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,65 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 747,76 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 697,76 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 778,5 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 678,5 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-G. M. sumokėjus 673,65 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,65 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 716,25 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 616,25 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-M. B. sumokėjus 694,88 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 594,88 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-J. B. sumokėjus 786,77 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 736,77 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-Z. G. sumokėjus 795,63 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 695,63 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-G. M. sumokėjus 720,24 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 670,24 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 716,25 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 616,25 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 723,79 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 623,79 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą

-M. B. sumokėjus 683,11 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 583,11 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-G. M. sumokėjus 709,79 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 659,79 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-A. M. sumokėjus 677 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 637 Lt sumą, tokiu būdu 40 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-L. Š. sumokėjus 665,9 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 565,9 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

-V. R. sumokėjus 710,74 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 610,74 Lt sumą, tokiu būdu 100 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą

- G. M. sumokėjus 620,76 Lt atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik 570,76 Lt sumą, tokiu būdu 50 Lt neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

pažeidė 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą - ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“, kadangi į atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius neįrašė papildomai darbuotojams neoficialiai išmokėto 9365 Lt, papildomai išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio 12322,37 Lt (įskaičius mokesčius) nedeklaravo. Nuo jo neapskaičiavo 1865,39 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4926,47 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 12,32 Lt įmokų į Garantinį fondą.

pažeidė 19 straipsnio reikalavimą - ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatas - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir 4 dalies – „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, nes nepriėmė įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nenustatė bendrovės 2007 metų apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų - 2007 metų vasario, kovo 1-16 d., rugsėjo, spalio mėnesių kasos dokumentų išsaugojimo,

dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007, 2009, 2010, 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl V. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti V. L. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą. Nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo A. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį prokuroras prašo pakeisti ir A. R. paskirti bausmes: pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą, kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dalyje dėl nepagrįsto V. L. išteisinimo bei keistinas dėl per švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam A. R..

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. L. mokėdama neoficialius pinigus bendrovės darbuotojams suprato ir žinojo, kad tai yra būtent neoficialūs pinigai, neįtraukti į buhalterinę apskaitą, taigi jos veiksmai yra tyčiniai sąmoningi padėjėjo veiksmai BK 24 straipsnio 6 dalies prasme, kuriais ji A. R. padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad nors V. L. kalta neprisipažino ir teigė, kad ji jokių neoficialių atlyginimų nemokėjo ir apgaulingai apskaitos nevedė, tačiau, tai jog tarp jos ir A. R. buvo išankstinis susitarimas neoficialiai mokėti dalį atlyginimų, patvirtina paties A. R., liudytojų L. Š., T. G., A. M. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Pripažinus V. L. kalta bei skiriant jai bausmę turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ji nusikalto pirmą kartą, yra kaltinama padariusi apysunkį nusikaltimą, kuriuo siekta išvengti mokesčių ir klastoti buhalterinę apskaitą, ji veikė kaip padėjėja, nėra nustatyta nei V. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl jai turėtų būti paskirta bauda, jos dydį nustatant arčiau baudos bausmės minimumo.

V. L. kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „Artera“, kodas 124357378, reg. Ignalinos r.sav. Dūkšto mst. Geležinkelio g.8, direktore, laikotarpyje nuo 2009-04-01 iki 2011-11-30, šios bendrovės generaliniam direktoriui A. R. tyčia padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: gaudama iš A. R. neapskaitytas UAB „Artera“ buhalterinėje apskaitoje pinigų sumas pati tiesiogiai ir per L. Š., išmokėjo papildomus (neoficialius) atlyginimus bendrovės darbuotojams iš neapskaitytų bendrovės pajamų, ko pasėkoje savo veiksmais padėjo A. R. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus; „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su torto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą - „Apskaitos dokumentų rekvizitai, kurioje nustatyti privalomi apskaitos rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas“, 2 straipsnio 1 punkto reikalavimą –„Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą - „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“,

tokiu būdu padedant V. L. A. R. kaltinime nurodytu laiku, nurodytiems asmenims ir nurodytomis pinigų sumomis sumokėjus atlyginimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tik kaltinime nurodytą sumą, tokiu būdu kaltinime nurodytų sumų neįtraukė į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį ir neužregistravo į apskaitos registrą,

ir buvo pažeisti 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą - „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“, kadangi į atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius, V. R. neįrašė papildomai darbuotojams neoficialiai išmokėto 9365 Lt, papildomai išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio 12322,37 (įskaičius mokesčius) nedeklaravo, nuo jo neapskaičiavo 1865,39 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4926,47 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 12,32 Lt įmokų į Garantinį fondą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2009, 2010, 2011 m. UAB „Artera" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Nuteistasis A. R. ir jo gynėja, išteisintoji V. L. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. L. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. L. buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą, todėl nėra jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, vykdytoja, o, nustačius, kad, mokėdama darbuotojams A. R. perduotus pinigus, tikrai žinojo, jog per ją mokami įmonėje neapskaityti pinigai, kurių mokėjimas nėra ir nebus įformintas apskaitos dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, kaip padėjėjo, tačiau V. L. parodymus paneigiančių įrodymų nėra, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl konstatuota, jog V. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu V. L. atžvilgiu, o prokuroro skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Taigi BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma atlikus bent vieną iš šių veikų: 1) apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; 2) paslepiant buhalterinės apskaitos dokumentus; 3) sunaikinant buhalterinės apskaitos dokumentus; 4) sugadinant buhalterinės apskaitos dokumentus. Šioje byloje akualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

V. L. kaltinama padėjimu apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kaltinime nurodant, jog tai pasireiškė - išmokant papildomus (neoficialius) atlyginimus bendrovės darbuotojams iš neapskaitytų bendrovės pajamų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 str. traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai įmonėje yra savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba ir šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių ir ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai - tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su buhalterinėmis, auditinėmis ar konsultacinėmis įmonėmis, įmonės vadovas – tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą ar ji įmonėje iš viso nevedama, t. y. nustatytas nusikaltimo specialusis subjektas.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. R. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir A. R. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, reiškėsi šiais veiksmais: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, jis aštuoniems bendrovės darbuotojams dalį darbo užmokesčio sumokėjo panaudodamas į apskaitą neįtrauktus pinigus, šių ūkinių operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais ir neįtraukdamas į apskaitą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. įmonėje, kurios vadovu buvo pats A. R., šios įmonės buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė vyr. buhalterė I. L.. Generalinis direktorius A. R. buvo įmonės vadovas nuo 1998-02-12 iki 2012-03-28 (b.l. 29, 2 tomas) ir kaip įmonės vadovas jis buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą (32-39, 4 tomas). Įmonėje nuo 2005-11-16 iki 2006-03-02 vyr. buhaltere dirbo I. L., nuo 2006-03-02 iki 2012-04-13 I. L. dirbo buhaltere (b.l. 119-162, 1 tomas), o vyr. buhaltere nuo 2006-03-02 iki 2006-12-31 dirbo V.O. A. (b.l. 167-170, 1 tomas). Neginčijamų įrodymų, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ne buhalterės , o V. L., o taip pat, kad V. L. būtų buvusi atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šioje įmonėje būtų atskiri struktūriniai padaliniai, už kurių buhalterinės apskaitos tvarkymą būtų buvusi paskirta V. L..

Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurių iš esmės neginčija V. L., matyti, kad ji žinojo, jog L. Š. pamainos darbuotojams direktorius A. R. mokėjo papildomą atlyginimą, perduodamas pinigus per ją (V. L.), tačiau V. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė, buvusi atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tvirtino, jog nuo 2004-02-20 dirbo direktorės pareigose, buvo atsakinga už įmonės gamybos organizavimą, darbo sutarčių sudarymą, kai nebūdavo generalinio direktoriaus, priešgaisrinę saugą, o A. R. buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą (b.l. 48, 1 tomas, 177, 7 tomas). Nuteistojo A. R. parodymai neprieštaravo išteisintosios V. L. parodymams - nuteistasis teigė, kad V. L. nebuvo atsakinga už buhalterinę apskaitą ir ji netvarkė buhalterinės apskaitos (b.l. 176-177, 7 tomas).

Teisme apklaustų liudytojų parodymai V. L. parodymų, jog ji nebuvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepaneigia. Priešingai liudytoja V. O. A. teigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė I. L., už įmonės kasą buvo atsakinga kasininkė (b.l. 164-165, 7 tomas). Liudytoja J. R. patvirtino, jog ji įmonėje dirbo kasininke (b.l. 140, 7 tomas). Liudytoja I. L. teigė, kad dirbo įmonėje buhaltere, 2010 metais dirbo vyr. buhaltere, o iki to laikotarpio vyriausiąja buhaltere dirbo V. A., darbo apskaitą tvarkė D. O. (b.l. 142-144, 7 tomas). Liudytoja D. O. patvirtino V. L. parodymus, kad ji (D. O.) pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l. 146, 7 tomas). Nekonkretūs liudytojos J. R. parodymai, jog A. R. buvo įmonės generalinis direktorius, o V. L. – direktorė, ir už ką bendrovėje jie buvo atsakingi, ji nežino, abu buvo atsakingi už buhalteriją (b.l. 140, 7 tomas), o taip pat liudytojos I. L. parodymai, jog kai nebūdavo generalinio direktoriaus buhalterinius dokumentus tvirtindavo gamybos direktorė V. L. (b.l. 142, 7 tomas) negali būti lemiami padaryti išvadą, jog V. L. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą (b. l. 140, 7 tomas), nes tokie parodymai nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, juolab specialistė, atlikusi specialius tyrimus šioje byloje, paaiškino, kad įmonėje už visą buhalterinę apskaitą atsakingas direktorius, jokių įsakymų, kad būtų atsakingi kiti asmenys, ji nematė, buhalteris atsakingas už įrašų teisingumą (b.l. 174, 7 tomas). Be to, įmonės įstatų 8.9.10. punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bie jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, įstatymuose bei teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuosee nustatytų pareigų vykdymą (b.l. 32-40, 4 tomas), o 2004-02-20 darbo sutartis Nr. 1 iš dalies patvirtina V. L. parodymus, nes minėtoje sutartyje nurodyta, jog V. L. pareigos – direktorė, ji įsipareigoja užtikrinti ir atsako už darbuotojų saugų darbą Dūkšto duonos padalinyje (b.l. 50-53, 1 tomas). Nors byloje nėra V. L. pareiginės instrukcijos, tačiau akivaizdu, jog ištirti įrodymai nepaneigia išeisintosios V. L. parodymų, kad ji buhalterinės apskaitos įmonėje netvarkė ir nebuvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ar organizavimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. L. nepripažino nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., specialiuoju subjektu. Nors kartu su apeliaciniu skundu prokuroras pateikė ir pakeistą kaltinimą, prašydamas V. L. veiksmus pripažinti, kaip padėjėjos, t.y. pagal BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d., nurodant, kad ji padėjo A. R. tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje yra išaiškinta buhalterinės apskaitos sąvoka ir nurodyta, kad buhalterinė apskaita, tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti, todėl akivaizdu, jog byloje nustatyti ir liudytojų nurodyti atskiri pinigų išmokėjimų atvejai, kurie beje buvo atliekami ne tik V. L., bet ir liudytojos L. Š., negali būti vertinami buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir V. L. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Ignalinos rajono 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti nuteistajam A. R. skirtas bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šio prašymo nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, jo asmenybe, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimą minimaliam baudos dydžiui, skiriamam už nusikaltimus (BK 47 straipsnis). Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas baudos dydį, jį nustatė per mažą, atsižvelgdamas tik į vienintelę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors, svarstydamas galimumą taikyti BK 40 straipsnį, konstatavo, kad A. R. visų faktinių aplinkybių nepripažino, taip pat neįvertino nusikalstamų veikų pavojingumo, nesumokėtų mokesčių dydžio. Su tokiais prokuroro teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes bausmės skyrimas nėra savitikslis, bausme siekiama baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t.y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmens bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. R. bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. R. nusikalto pirmą kartą, jis anksčiau nebuvo teistas (5 t., b. l. 182), į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – ir tai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ir nors prokuroras teigia, kad A. R. visų faktinių bylos aplinkybių nepripažino, tačiau akivaizdu, jog padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, nėra pagrindo. Iš bylos dokumentų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo atliekami specialūs tyrimai – papildomi įmonės finansinės veiklos tyrimai (b.l. 177-178, 6 tomas; 7-91, 97-116 7 tomas), prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu, keitė kaltinimą (b.l. 117-126, 7 tomas) ir A. R. po šių veiksmų vienareikšmiškai teigė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta ir gailisi (b.l. 183, 7 tomas), šios savo pozicijos A. R. nekeitė tolesnio teisminio nagrinėjimo metu, todėl prokuroro argumentai dėl nepagrįsto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi – pripažinimo nėra pagrįsti. Be to, A. R. kritiškai vertino savo veiksmus ir stengėsi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius - nuteistasis A. R. iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui atlygino pusę, t. y. 2280,42 Lt (6 tomas, b.l. 174), padarytos žalos, o Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat atlygino dalį, t. y. 890,04 Lt, padarytos žalos (7 tomas, b.l. 176). A. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, atsižvelgiama į tai, kad A. R. po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio mėnesį buvo paskelbtas bankrotas, nuo 2012-04-04-16 A. R. registruotas darbo biržoje ir jo materialinė padėtis buvo sudėtinga, tik nuo 2014-01-02 A. R. įsigijo verslo liudijimą ir šiuo metu yra dirbantis. Iš A. R. duotų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog nuteistojo pajamos nėra reguliarios, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, padarytą žalą žada atlyginti. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog A. R. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog paskiriant bausmę A. R. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino BK normas, susijusias su bausmės A. R. skyrimu, todėl konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir paskirtos bausmės – baudos – dydį keisti į prokuroro prašomą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro V. S. apeliacinį skundą atmesti.