- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- II-608-720/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01947-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjai D. K., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. S. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. K. pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. K. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. K. pareiškimą dėl turto sugadinimo – buto durų ir dalies sienos prie durų staktos bei sudaužyto spintos veidrodžio.
Skunde nurodė, kad byla buvo nagrinėjama aplaidžiai, ikiteisminio tyrimo institucija nesugebėjo iš VĮ Registro centro išreikalauti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybes teises patvirtinančio dokumento. Tiriant toliau šias bylos aplinkybes paaiškėjo, kad D. S. savavališkai, be buto savininko sutikimo išėmė duris, išgriovė buto sienos dalį. Vėliau durų neįstatė ir sienos nesutvarkė, tokiu būdu padarydamas buto savininkei D. K. turtinę žalą. Bet kokia būsto panaudos sutartis, ar raštu, ar žodinė, nesuteikia panaudos gavėjui teisės be panaudos davėjo žinios atlikti bet kokius būsto gerinimo ar bloginimo darbus, Civilinis kodeksas šių darbų atlikimui reikalauja raštiško turto savininko leidimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant liudytojo apklausą D. S. paaiškino, kad minėtas būstas D. K. nepriklauso, t. y. davė iš anksto žinomus melagingus parodymus. Esant tokiomis aplinkybėmis, pareigūno V. S. samprotavimai, kad tarp D. K. ir D. S. yra kilę civiliniai santykiai, todėl dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tikslinga D. K. kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nepagristi. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pavesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui išaiškinti visas nusižengimo aplinkybes (b. l. 3).
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirto posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą prašė D. K. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad D. K. pranešime nurodyta, jog pranešėjai atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2020 m. birželio 13 d., 05.00 val., pastebėjo, kad jame gyvenantys asmenys, be sutikimo savavališkai išėmė duris, išgriovė dalį sienos prie durų staktos. Sutikimas tokiems darbams atlikti duotas nebuvo. Po pakartotinio patikrinimo tą pačią dieną apie 15.00 val., pastebėta, kad nuniokota buvusi tame bute spinta – sudaužytas veidrodis. Atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos ROIK (duomenys neskelbtini). Su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas tuo pagrindu, kad tarp D. K. ir D. S. yra kilę civiliniai santykiai, todėl dėl padarytos turtinės žalos bei patirtų papildomų su tuo susijusių išlaidų atlyginimo tikslinga D. K. kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pranešimo nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas D. S., kuris paaiškino, kad būstas D. K. nepriklauso, jis priklauso Kauno miesto savivaldybei, pats D. S. nurodė, kad aukščiau minėtu adresu yra deklaruotas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Pilietis toliau nurodė, kad norėjo pakeisti jau sulūžusias metalines duris, tačiau D. K. atėjo į namus ir pradėjo mėtyti plytas į kambarį. Pilietis paaiškino, kad įstatys naujas, metalines duris, o senos buvo skardinės ir buvo jos sulinkusios, be spynos ir neužsidarė. Pagal pranešimą pradėtas administracinės teisenos nusižengimo tyrimas, atliekant tyrimą, 2020 m. rugpjūčio 27 d., D. K. savanoriškai patelkė išrašą iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kuris patvirtina jos teisę į nekilnojamojo turto nuosavybę, adresu (duomenys neskelbtini). Kaune. Atliekant tolimesnį administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad kilęs ginčas tarp D. K. ir D. S., dėl turto sugadinimo, adresu (duomenys neskelbtini). Kaune, kyla iš tarpusavio sudarytos žodinės nuomos sutarties. Nuomos santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Visus su nuoma susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6-os knygos XXVIII skyrius. Patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį D. S. yra netikslinga, kadangi tarp D. K. ir D. S. yra kilę civiliniai santykiai, todėl dėl padarytos turtinės žalos bei patirtų papildomų su tuo susijusių išlaidų atlyginimo D. K. tikslinga kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 11-12).
Pareiškėja teismo šaukimo neatsiėmė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji buvo informuota telefonu, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui ir Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK (duomenys neskelbtini), nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. K. pareiškimą dėl turto sugadinimo, kadangi tarp D. K. ir D. S. yra kilę civiliniai santykiai, todėl dėl padarytos turtinės žalos D. K. tikslinga kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 1-2).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenų išrašas patvirtina, kad 2020 m. birželio 13 d. 17.13 val. apie įvykį pareigūnams pranešė D. K. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 3-4).
2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju D. K. pripažinta nukentėjusiąja (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 5).
2020 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. K. pateikė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 6-8).
2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nepavyko nustatyti, kam priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 9).
Administracinių nusižengimo registro išrašas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) D. K. buvo išsiųstas pranešimas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 10).
2020 m. birželio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu dėl klaidingai registruotos medžiagos nurodyta, kad atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą nustatyti ANK 115 straipsnyje numatyti požymiai, todėl tikslinga pradėti ANK 115 straipsnio teiseną (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 11).
2020 m. birželio 16 d. liudytojo apklausos protokole liudytoja apklausta D. K. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodiniu susitarimu 2019 m. rugpjūčio 1 d. įleido gyventi S. šeimą, kuri sutiko mokėti mokesčius o ji seniūnijoje deklaravo jų gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Viskas buvo tvarkoje, tačiau sugalvojo pakeisti jos buto duris be jos leidimo, todėl jas išėmė. D. S. policijai, kuri buvo atvykusi pagal jos iškvietimą 2020 m. birželio 13 d. sakė, kad pakeitė buto duris be savininkės leidimo. Jokio šaldytuvo ir televizoriaus šiuo adresu ji negadino, jokių plytų nemėtė. Butas su baldais yra jos nuosavybė. Jų daiktų praktiškai ir nėra. Norėtų, kad atstatytų jos duris, grąžintų į vietą ir ištinkuotų kambarį. Jai yra žinoma, kad dėl sudarytos žodinės sutarties nesilaikymo, dėl mokesčių nemokėjimo ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, mano, kad tokia teise ir pasinaudos. Dėl durų jai padaryta 140 Eur turtinė žala. Tačiau kadangi reikia atvežti statybines medžiagas, rasti asmenį, kuris už atitinkamą atlygį sumūrytų staktą, ją aptinkuotų, po durų įstatymo reikia glaistyti sienas iš abiejų pusių, jas nudažyti, tai mano, kad žala jai padaryta žymiai didesnė. Sutinka, kad neįrašė sudaužyto spintos stiklo, tačiau be jo jai priklausantis baldas prarado savo išvaizdą ir funkcijas, todėl ji mano, kad tai vienas daiktas – spinta su sudaužytu stiklu. Visas patirtas išlaidas ir nuostolius ji pateiks po atlikto remonto ir atstatymo darbų, nes nuostolių dydis gali keistis. Yra supažindinta dėl kreipimosi į teismą civiline tvarka (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 15-17).
2020 m. birželio 17 d. liudytojo apklausos protokole liudytoju apklaustas D. S. nurodė, kad atvažiavo D. K. ir pradėjo mėtyti plytas į Kauno savivaldybei priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame jis registruotas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Butas D. K. nepriklauso ir jokių teisių į jį ji neturi, gali rodyti dokumentus, susijusius su jos teise į butą, tačiau tie dokumentai yra 2015-217 metų, tuo laikotarpiu tas butas priklausė jai. Jis norėjo pakeisti jau sulūžusias metalines duris, tačiau D. K. atėjo į namus ir pradėjo mėtyti plytas į kambarį, ji visą laiką vis nukerpa elektros kabelį, nes mano, kad jie vagia elektrą. Gavo už tai baudą, o dabar keršija. Dėl durų paaiškina, kad įstatys jas metalines, o buvo skardinės, sulinkusios, be spynos ir neužsidarė. Durys priklauso savivaldybei, o ne D. K.. Pretenzijų dėl durų ji negali reikšti, tačiau gali reikšti dėl spintos, kuriai yra sudužę „kristaliukai“, kurie laikė veidrodį, nes tai jos spinta. Spinta nėra sugadinta, ji tvarkinga, tačiau tų daiktų D. K. nepasiima. Dėl sugadintų televizoriaus ir šaldytuvo jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir pareikšti ieškinį D. K., mano, kad šia teise ir pasinaudos. Visus veiksmus su šiuo butu derins su savivaldybe (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22-25).
2020 m. birželio 17 d. iš VĮ Registrų centro svetainės vyriausiosios tyrėjos D. J. atspausdintoje paieškoje pagal adresą nurodyta, kad Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), įrašų nerasta (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 28).
2020 m. rugsėjo 21 d. D. K. išsiųstas sprendimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir nutarimas dėl teisenos nutraukimo (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 29).
2020 m. rugpjūčio 17 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – butas/ patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso D. K. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 30-31).
2020 m. rugpjūčio 12 d. D. K. išsiųstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S. – P. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad jei bus nustatyta naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių ar administracinį nužengimą padaręs asmuo, bus atliktas tolesnis administracinio nusižengimo tyrimą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 32).
Institucija nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną padarė išvadą, kad tarp D. K. ir D. S. konfliktas dėl turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugadinimo, kyla iš tarpusavio sudarytos žodinės nuomos sutarties, todėl tokį ginčą tikslinga spręsti civilinio proceso tvarka.
D. K., 2020 m. birželio 16 d. apklausta liudytoja, nurodė, kad pati žodiniu susitarimu įleido gyventi į jai priklausantį butą S. šeimą, sutiko, kad minėtame bute būtų deklaruota jų gyvenamoji vieta, o jie sutiko mokėti mokesčius (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 15-17).
D. S., 2020 m. birželio 17 d. apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis ketino sulūžusias, neužsidarančias skardines duris, pakeisti metalinėmis, kaltina D. K. sugadinus televizorių ir šaldytuvą, ketina reikšti dėl to civilinį ieškinį (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22-25).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad nekilnojamasis turtas – butas/ patalpa - kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso D. K..
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp D. K. ir D. S. yra susiklostę nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. nurodė, kad S. atsisako mokėti komunalinius mokesčius, šiuo metu ruošiamas ieškinys dėl įsiskolinimo, ji nori, kad jie išsikraustytų, yra pateikusi jiems pretenzijas dėl iškeldinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę, o ne administracinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnis).
Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad nei D. K. ieškinys D. S. dėl iškeldinimo ar žalos atlyginimo, nei D. S. ieškinys D. K. dėl žalos atlyginimo nėra užregistruoti.
Akivaizdu, kad tarp D. K. ir D. S. konfliktai, kaltinant vienas kitą turto sugadinimu bei kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių mokesčių nemokėjimu, vyksta jau seniai, įvertinus tai, laikytina, kad savo pažeistas teises pareiškėja turi ginti išimtinai civiline tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Išanalizavus administracinio nusižengimo medžiagą, darytina išvada, kad nors tyrimas nebuvo atliktas išsamiai – nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, nefilmuota, nefotografuota, užklausoje VĮ Registrų centrui neužpildyti visi būtinai laukai („vietovė“), todėl nepavyko nustatyti, kam priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 28), o D. K. pateikus nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuris patvirtino, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklauso D. K., D. S. apie tai nebuvo apklaustas pakartotinai, tačiau šios aplinkybės pagrįstam procesiniam sprendimui priimti nėra reikšmingos – teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. D. S. neneigia, kad išėmė buto duris, turėdamas tikslą jas pakeisti, šis faktas nėra ginčijamas, todėl pagrįstam sprendimui priimti nebuvo būtina rinkti papildomus įrodymus, kuriais jokios naujos aplinkybės nebus atskleistos. Darytinai išvada, kad pareiškėja nurodytais argumentais su D. S. kilusį konfliktą siekia išspręsti dirbtinai patraukiant pastarąjį administracinėn atsakomybėn. Tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų pareiškėjos teisių. Tuo tarpu ginant savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad D. K. kilusiems nesutarimams su D. S. išspręsti nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o šiuo atveju ginčas dėl galimai D. S. veiksmais padarytos žalos D. K. gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėja, pareikšdamas ieškinį CK 1.138 straipsnio pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Nagrinėjamu atveju traukti D. S. administracinėn atsakomybėn, kai D. K. teisės gali būti užtikrintos naudojant civilines teisines priemones, nėra pagrindo, o galimai pažeistos pareiškėjos civilinės teisės gali būti sprendžiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, remiantis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, o tai, kad pareiškėja kitaip vertina bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nereiškia, kad Institucijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
atmesti D. K. skundą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.