- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2-2136-861/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36526-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- BUAB „Olaris“
- Atsakovas
- UAB „Baltransped“
- Advokatai
- Modestas Vogulis
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Olaris“ ieškinį atsakovui UAB „Baltransped“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3441,20 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-25 Vilniaus apygardos teismas ieškovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. M.. Administratorius nustatė, kad ieškovas atsakovui suteikė paslaugas pagal 2015-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. OL01092, 2015-03-09 PVM sąskaitas-faktūras NR. OK01049, Nr. OL01047, 2015-02-13 PVM sąskaitas-faktūras Nr. OL01030, Nr. OL01015. Atsakovas 2016-01-25 elektroniniu laišku informavo, kad nėra skolingas ieškovui bei pateikė 2015-04-21 Kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį su UAB „Nedva“, 2015-04-23 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. VEK-BALT 01-2015/04/23 su UAB „Vekto“ bei 2015-05-16 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. OŠ-BALT 1 su UAB „Ošupis“, 2015-03-27 antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymo kopiją, 2015-05-05 antstolio Ginto Badikonio patvarkymo kopiją. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog ieškovas suteikė paslaugas atsakovui, nėra. Reikalavimo teisių į ieškovą įgijimas nėra laikytinas prievolės pasibaigimo pagrindu ir nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu. Jokių duomenų, kad iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo būtų atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, nėra. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas bankroto procese nėra galimas. Atsakovas reikalavimo teises į ieškovą įgijo prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo vadovas prašė atsakovo sudaryti minėtas reikalavimo perleidimo sutartis, parengė jas. Ieškovas turėjo įskaityti atsakovo reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, tačiau to nepadarė. Kadangi ieškovas reikalavimo neįskaitė, atsakovas pats šį reikalavimą įskaitė ir informavo apie tai ieškovą. Taigi, atsakovas yra įvykdęs ieškovo reikalavimą – dalį skolos sumokėjo, kitą dalį įskaitė.
Ieškovas dublike nurodė, kad neginčija sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių. Ieškovas neturi jokių duomenų, kad įvyko priešpriešinių reikalavimų įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas negalėjo pats atlikti jokių įskaitymų, nes tai būtų pažeidę kitų ieškovo kreditorių teises.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad įskaitymas atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl yra teisėtas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2015-04-16 bei 2015-04-23 atliktus įskaitymus negaliojančiais nuo jų sudarymo pradžios bei taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovo 3 441,20 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas jau 2013 metų pabaigoje buvo nemokus. Ginčo įskaitymo sandoriai sudaryti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kai ieškovas turėjo kelis pirmos eilės kreditorius bei vyko keli teisminiai procesai dėl skolos priteisimo, be to, ieškovui buvo taikomi keturi turto areštai. Apie šias aplinkybes atsakovas žinojo, ši informacija buvo viešai prieinama. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių, ieškovas atlikti įskaitymų ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes turėjo priešpriešinį reikalavimą į ieškovą. Neatlikus ginčo įskaitymų, atsakovas būtų pažeidęs savo bei savo kreditorių teises. Ginčijami įskaitymo sandoriai yra neatsiejami nuo reikalavimo perleidimo sutarčių, kurių ieškovas neginčija. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes jis be pagrindo būtų sudaręs reikalavimo perleidimo sutartis. Ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes atlikus įskaitymus sumažėjo ieškovo įsiskolinimas kreditoriams. Atsakovas nežinojo apie ieškovo finansinę būklę, jo turimus kreditorius. Tuo remiantis prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad nežinojo apie ieškovo nemokumą ginčo sandorių sudarymo metu. Įmonės, sudarydamos sandorius, neprivalo tikrinti kitos įmonės mokumo, rinkti informacijos apie finansinę būklę.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad yra visos actio Pauliana sąlygos. Įmonei pasiekus tokį nemokumo lygį, turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nemokus nuo 2013 metų. Atsakovas sudarė ginčo sandorius žinodamas apie vykdomus išieškojimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2015-06-25 ieškovui iškelta bankroto byla. 2015-02-13 – 2015-03-23 atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas. 2015-04-21 – 2015-05-16 atsakovas su ieškovo kreditoriais sudarė reikalavimų perleidimo sutartis. 2015-04-16 – 2015-04-23 pranešimais ieškovas buvo informuotas apie įvykusį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovas prašo pripažinti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu.
CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (jei sandoris yra dvišalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl teismas pasisako dėl šių sąlygų.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Teismas kartu pažymi, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko ir kreditoriaus priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris nėra draudžiamas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, pasak atsakovo, pasiūlė atsakovui sudaryti su keliais ieškovo kreditoriais reikalavimo perleidimo sandorius ir tuomet užskaityti savo priešpriešinį reikalavimą. Teismas pažymi, kad iki reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovas buvo skolingas ieškovui. Reikalavimo perleidimo sutartys yra atlygintinos, atsakovas kitiems ieškovo kreditoriams už jas atsiskaitė. Jei nebūtų tartasi dėl skolos įskaitymo, atsakovas nebūtų turėjęs pagrindo sudaryti šias sutartis, jos jam nebūtų naudingos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovas iki reikalavimo perleidimo ir įskaitymų sandorių turėjo kelis kreditorius, o po šių sandorių įvykdymo šių kreditorių reikalavimai buvo patenkinti, taigi šie sandoriai buvo naudingi tiek skolininkui, tiek jo kreditoriams. Pažymėtina, kad sudarius ginčo sandorius, atitinkamai sumažėjo ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Nėra pagrindo teigti, kad sudarius ginčo sandorius ieškovo turtas gerokai sumažėjo ar dėl šių sandorių sudarymo įmonė tapo nemokia.
Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo.
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ginčo sandorių sudarymas nebuvo privalomas. Atsakovas sandorių privalomumą grindžia tuo, kad įskaitymo sandorių sudarymas buvo priežastis, dėl kurios atsakovas su kitais ieškovo kreditoriais sudarė reikalavimo perleidimo sandorius. Teismas pažymi, kad atsakovo motyvai, dėl kurių jis sudarė reikalavimo perleidimo sandorius, negali būti vertinami kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį turėjimas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sandorių sudarymo privalomumą, teismas sprendžia, jog atsakovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčo sandorius.
Dėl sandorių šalių sąžiningumo.
Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-485/2010).
Šiuo atveju, taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas skolininko nesąžiningumas. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
Ieškovas teigia, jog atsakovas privalėjo pasidomėti ieškovo finansine būkle, ar jis turi kitų kreditorių, nurodė, jog atsakovo nesąžiningumui pagrįsti užtenka to, kad atsakovas žinojo, kad toks sandoris gali sukelti skolininko nemokumą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo žinoti apie ieškovui taikomus areštus, teisminius procesus, nes ši informacija yra vieša. Atsakovas nurodė, kad apie galimus ieškovo finansinius sunkumus sužinojo tik 2015-05-06, kai el. paštu gavo ieškovo prašymą, kuriame ir buvo nurodyta, jog ieškovas turi finansinių sunkumų.
Teismas pažymi, kad vien ieškovo nurodymo, jog atsakovas privalėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, neužtenka, kad būtų konstatuotas atsakovo nesąžiningumas. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie įrodymų, jog atsakovas tikrai žinojo apie ieškovo finansinę būklę, savo poziciją grindė vien deklaratyviais teiginiais, teigė, jog atsakovas privalėjo domėtis ieškovo finansine būkle, ar šie sandoriai nepažeis ieškovo kreditorių teisių.
Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.
Ginčo dėl to, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, byloje nėra. Šalys sutinka, kad ieškovas suteikė atsakovui paslaugas už ieškinyje nurodytą sumą, todėl teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako.
Kita būtina actio Pauliana taikymo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymi, kad nuo ginčo sandorių sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, tačiau apie šių sandorių sudarymą bankroto administratorius sužinojo tik 2016-11-30, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Remiantis nurodytais argumentais, byloje nenustatyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Nenustačius visų actio Paulina taikymo sąlygų ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Olaris“, į. k. 133943867, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Baltransped“, į. k. 303041603, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.