- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-273-654/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00327-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. V. (R. V.) apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
R. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 22:45 val., Šalčininkų r. sav., A. Mickevičiaus g., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus. Teismui nekilo abejonių, jog R. V. suvokė, kad buvo stabdomas pareigūnų, o nesustabdęs automobilio nevykdo teisėto pareigūnų reikalavimo. R. V. nereagavo į akivaizdžius pareigūnų stabdymo veiksmus, automobilio nesustabdė ir toliau važiavo pavojingai manevruodamas ir bandydamas atsikratyti pareigūnų nuolat pasukdamas į kitas gatves bei išvengti atsakomybės už daromą pažeidimą. R. V. sustojo tik tuomet, kai pamatė, kad jam iš paskos pradėjo važiuoti ir antras policijos ekipažas. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados rodo R. V. tyčios turinį – nepaklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį. Taigi visi šie duomenys teismui leido spręsti, kad yra visi ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde R. V. prašo panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį administracinio nusižengimo byloje, kuria jam paskirta 1025 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant nusižengimų sudėties.Apeliantas skunde pažymėjo, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia. Skundžiamame nutarime nenustatyta kaltės forma, tik daroma prielaida, jog R. V. turėjo suprasti pareigūnų reikalavimus.Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ekipažo V3055 pareigūnai S. S. ir R. K. teisme patvirtino, jog Vilniaus policijos ekipažų manevras sukėlė jiems įtarimus, jog jie galimai nori sustabdyti R. V. automobilį, tačiau jokių garso ar šviesos signalų šie ekipažai nebuvo įjungę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ekipažo V1738 garso ir šviesos sistemos buvo įjungtos tik privažiavus prie ekipažo V3055, kuris jau stovėjo prie R. V. automobilio. R. V. net nemėgino „sprukti“, priešingai, vos pamatęs pareigūnų ekipažą V3055 iš karto sustojo ir pakluso visiems pareigūnų reikalavimams, bet jų įvykdyti nespėjo ne dėl savo kaltės, o dėl ekipažo V1738 policijos pareigūnų veiksmų jiems panaudojus prievartos priemones. Nutarime konstatuota, jog R. V. kaltę įrodo Vieningos pajėgų sistemos (toliau – VPS) duomenys. Teismas nurodė, kad pareigūnų paaiškinimus, jog jie persekiojo R. V. įjungę šviesos sistemas, patvirtina VPS išklotinės duomenys, kad ekipažo V1738 šviesos sistemas patruliai įjungia 22:45:15 val. ir 22:45:31 val., o nuo 22:45:49 val. iki 22:51:07 val. šviesos sistemos veikė nuolat. Apeliantas nesutinka su tokia teismo argumentacija, nes pagal ją pareigūnai jį persekiojo apie 16 sekundžių, tada išjungė šviesos signalus ir po to vėl įjungė. Teismas visiškai neanalizavo, kada patrulių ekipažas pajudėjo ir kada sustojo prie R. V. automobilio. Iš VPS matyti, kad šviesos sistema įjungta 22:45:49 val., t. y. kai R. V. automobilis jau stovėjo ir prie jo buvo Šalčininkų policijos pareigūnai. Viso persekiojimo metu ekipažo V1738 garso signalai buvo išjungti. Tai patvirtina VPS išrašas ir liudytojų S. S. ir R. K. parodymai, tačiau liudytojai R. R., E. Š., J. T. teismo posėdžio metu teikė melagingus parodymus teigdami, kad garso sistema buvo įjungta. Teismas šio prieštaravimo nepašalino.Apeliantas skunde remiasi Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673, kurioje numatyta tvarka, kurios turi laikytis policijos patrulis stabdydamas važiuojančią transporto priemonę. Be to pažymi, kad byloje nėra pateiktas išsaugotas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus. 2017 m. spalio mėnesio policijos raštu patvirtinama, jog ekipažo V1738 automobilyje vaizdo ir garso fiksavimo įranga įvykio metu buvo veikianti. Nagrinėjamu atveju nekiltų jokio ginčo, jei būtų pateikta vaizdo medžiaga, tačiau jos byloje nėra.2017 m. birželio 7 d. pareigūno R. Ramanecko surašytame tarnybiniame pranešime teigiama, jog sankryžoje R. V. automobilį pradėjo persekioti ekipažas V3055, kuris užblokavo pažeidėjui kelią. Šį teiginį paneigia liudytojų pareigūnų S. S. ir R. K. parodymai teisme, kurie nurodė, jog joks persekiojimas jų ekipažo (V3055) nebuvo vykdomas, vairuotojas R. V. iš karto sustojo jiems pareikalavus ir vykdė visus pareigūnų reikalavimus. Šalčininkų rajono apylinkės teismas šio prieštaravimo taip pat nepanaikino. Liudytojų parodymų neatitikimai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. naudai.R. V. atžvilgiu buvo naudojamos prievartos priemonės. Tokių prievartos priemonių panaudojimo atvejai yra griežtai reglamentuoti teisės aktuose. Šiuo atveju jokio pagrindo R. V. atžvilgiu naudoti prievartos priemones nebuvo. Jeigu jis būtų priešinęsis policijos pareigūnams, tada prievartos priemonių naudojimas būtų pagrįstas instrukcijoje nurodyta tvarka ir surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Tokio dokumento nėra ir tai leidžia teigti, jog jokio pasipriešinimo policijos pareigūnų atžvilgiu nebuvo, o policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.Konstatuojant asmens kaltę būtina nustatyti visus nusižengimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, o nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
R. V. apeliacinis skundas tenkintinas
Apygardos teismas sutinka su dalimi apeliacinio skundo argumentų, tačiau dėl skundo argumentuose esančių netikslumų atskirai jų nevertina. Nagrinėjant skundą byloje paaiškėjo daug neatitikimų tarp bylos duomenų, apylinkės teismo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentų, kuriuos reikėtų panaikinti arba ištaisyti. Taip pat paaiškėjo daug netikslumų vertinant skirtingas konkrečias faktines aplinkybes, todėl siekdamas supaprastinti situacijos vertinimą ir teisingai bei nuosekliai išnagrinėti byloje esančius įrodymus, apygardos teismas esminius byloje esančius duomenis vertina iš naujo bei lygindamas juos tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Iš pateiktų duomenų negalima spręsti kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus Šioje dalyje pripažindamas R. V. kaltu teismas rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.Tokio pobūdžio bylose labai didelę reikšmę turi policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju tokie duomenys byloje nėra pateikti. Atsakyme į Šalčininkų rajono apylinkės teismo užklausimą dėl duomenų pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato policijos ekipažo V3055 tarnybiniame automobilyje buvo įrengta vaizdo fiksavimo įranga, tačiau ja fiksuotas administracinis nusižengimas nebuvo išsaugotas, todėl nėra galimybės pateikti vaizdo įrašo (b. l. 46). Atsakydamas į Šalčininkų rajono apylinkės teismo užklausimą dėl duomenų pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas 2017 m. liepos rašte nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 22.45 val., Šalčininkų mieste pagal atskirą planą patruliavusio ekipažo tarnybiniame automobilyje vaizdo ir garso įranga nenaudota, o įvykio išsaugoto vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus nėra (b. l. 23). Kartu su šiuo raštu pateiktas ekipažo V1738 VPS išrašas (b. l. 25). 2017 m. rugsėjo mėnesį rašte dėl informacijos pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas pridėjo tarnybinio automobilio V1738 maršruto istoriją. Vėliau patikslindamas rugsėjo mėnesio atsakymą Šalčininkų rajono apylinkės teismui Patrulių rinktinės vadas nurodė, kad ekipažo V1738 telemetrinė įranga, automobilinė vaizdo ir garso fiksavimo įranga įvykio metu buvo veikianti, nusiskundimų dėl gedimų negauta (b. l. 96). Tačiau vadas nepaaiškino, kodėl veikianti įranga įvykio metu nebuvo naudojama, jei Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo Nr. 5-V-673 (toliau – Įsakymas) 20.2. punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) Be to, PR vado atsakymai neatitinka pareigūnų parodymų. Liudytojai R. R., E. Š. ir J. T. teisme duodami parodymus patvirtino, kad įvykio metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, kuris buvo perduotas saugojimui. Įsakymo 6.10. punkte nurodyta, kad policijos patrulinių padalinių vadovai, pagal kompetenciją asmeniškai atsakingi už tinkamą policijos patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą, privalo užtikrinti, kad vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis tarnybiniame automobilyje įrašyti pokalbiai su asmenimis būtų saugomi ne mažiau kaip 60 parų, o esant būtinumui naudoti šiuos įrašus kaip įrodymus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kol įsiteisės nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarnybiniame automobilyje sumontuota nuolatinio fiksavimo įranga užfiksuoti vaizdo ir (arba) garso įrašai, išskyrus pokalbio su asmenimis vaizdo ir (arba) garso įrašus, saugomi ne mažiau kaip 60 parų tik esant techninėms galimybėms. Byloje nėra jokių duomenų kodėl įrašas nėra pridėtas prie bylos. Aplinkybę, kad objektyvus įrodymas, galintis padėti nustatyti tikrą buvusią situaciją, teismas vertina kaltinamo asmens naudai. Duodami paaiškinimus apylinkės teisme ekipažo V1738 pareigūnai R. R., E. Š. ir J. T. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes. Teigė, kad Šalčininkų mieste vykdė policinę priemonę, kurios metu patruliuojant Šalčininkų gatvėmis priešais juos pasukęs į kairę pravažiavo automobilis „Mercedes“, su ne Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais ir nuvažiavo link parduotuvės. Jie nuvažiavo paskui, tada automobilis pasuko į dešinę, todėl jie priėmė sprendimą patikrinti jį. Įsukęs į gatvę priešais parduotuvę automobilis staiga pradėjo didinti greitį, jie įjungė švyturėlius ir garso signalą, buvo pranešta budėtojui, kad nestojo automobilis užsienietiškais numeriais. Tuo metu prasilenkė su Šalčininkų policijos automobiliu. „Mercedes“ automobilis akivaizdžiai didindamas greitį pradėjo vengti sulaikymo ir važiavo Šalčininkų gatvėmis, toje atkarpoje, kur buvo pradėtas stabdyti, pasuko į dešinę, jam per garsiakalbį buvo liepta sustoti, tačiau jis toliau nuvažiavo pagrindiniu keliu nepraleisdamas automobilio. R. R. pradėjo per garsiakalbį reikalauti sustoti. Toliau vėl važiavo tiesiai, vėl pasuko į dešinę į kitą gatvę, vėl išvažiavo į tą pačią gatvę, kurioje prasilenkė, dideliu greičiu važiuodamas atgal link parduotuvės, o jie visą laiką važiavo paskui. Gatvėje, kurioje nusuko automobilis „Mercedes“, pastebėjo Šalčininkų ekipažą, su kuriuo prasilenkė anksčiau. Šalčininkų ekipažas buvo užblokavęs kelią, bet prieš jį „Mercedes“ automobilis nusuko į dešinę, tačiau tuomet Šalčininkų ekipažas jį blokavo iš galo, o jie pasiviję užblokavo jį iš priekio kairės pusės ir jis toje vietoje sustojo. Užblokavus pažeidėjo automobilį matė, kad Šalčininkų pareigūnai jau juda prie automobilio. Vilniaus ekipažui sustojus išlipo pareigūnai R. R. ir J. T.. Liudytojai neatsimena, kas pirmas atidarė „Mercedes“ automobilio dureles, taip pat neprisimena kiek laiko truko persekiojimas. Vairuotojo buvo pareikalauta išlipti, įspėta, kad bus panaudota jėga. Vairuotojas nevykdė reikalavimų, todėl buvo panaudota fizinė prievarta. Išlaipinus vairuotoją iš automobilio paaiškėjo, kad automobilis buvo neregistruotas Lietuvos Respublikoje, o išregistruotas užsienyje. Apylinkės teisme apklausti Šalčininkų ekipažo V3055 pareigūnai S. S. ir R. K. davė tarpusavyje sutampančius parodymus. Liudytojai S. S. ir R. K. paaiškino, kad važiavo Vilniaus g., Šalčininkų m., kai pastebėjo, kad Vilniaus ekipažas staigiai sustabdė ir pasuko link Sodų gatvės, suprato, kad nori kažką pasivyti. Pareigūnai privažiavo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, įjungė švyturėlius ir kaip tik tuo metu pravažiavo automobilis „Mercedes“, todėl pagalvojo, kad greičiausiai jį ir norėjo sustabdyti. Įsuko į Nepriklausomybės g., „Mercedes“ vairuotojas įsuko į A. Mickevičiaus g. ir iš karto sustojo. S. S. priėjo prie automobilio ir pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų dokumentus, kol R. V. ieškojo dokumentų, privažiavo Vilniaus ekipažas, pareigūnai ištraukė vairuotoją iš automobilio, uždėjo jam antrankius. Paklausus kas atsitiko, pastarieji paaiškino, kad vairuotojas nesustojo. Tada privažiavo dar vienas ar du ekipažai. Asmeniui buvo atlikta dalinė krata, vėliau jis pristatytas į komisariatą. Vilniaus ir Šalčininkų ekipažų pareigūnų parodymai iš dalies prieštarauja vieni kitiems. Vilniaus ekipažo pareigūnai teigia, jog Šalčininkų pareigūnai blokavo R. V. vairuojamą „Mercedes“ iš galo, o jie užblokavo automobilį iš priekio ir todėl jis sustojo. Šalčininkų ekipažo pareigūnai teigia, jog jiems įjungus švyturėlius automobilis tiesiog sustojo ir jie jokių persekiojimo veiksmų neatliko. Nesutampa ir įvardijamas laiko tarpas tarp vairuotojo sustojimo ir Vilniaus ekipažo privažiavimo. Vilniaus pareigūnai teigia, jog privažiavo iš karto ir išlipę iš automobilio pirmi priėjo prie R. V. vairuoto automobilio bei pareikalavo išlipti. Šalčininkų pareigūnų paaiškinimai tam prieštarauja, nes jų teigimu, sustabdę R. V. automobilį jie išlipo, priėjo ir paprašė R. V. pateikti dokumentus, o tik tada privažiavo Vilniaus pareigūnai ir pareikalavo vairuotojo išlipti iš automobilio. Apylinkės teismas motyvavo, jog šis neatitikimas nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl R. V. veiksmų iki sustojimo momento. Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir atkreipia dėmesį, jog Vilniaus ekipažo sustojimo momentas atskleidžia ekipažo atsilikimą nuo R. V. vairuoto automobilio, o prieštaravimus tarp liudytojų parodymų galima panaikinti išanalizavus ekipažų VPS išklotines. Iš ekipažo V3055 VPS duomenų matyti, kad pareigūnų automobilis sustojo ir durys atsidarė 22:45:45, šviesos sistemos buvo įjungtos. Iš ekipažo V1738 VPS duomenų matyti, kad Vilniaus pareigūnų automobilis sustojo 22:45:51, o durys atsidarė 22:45:48, taigi Vilniaus ekipažas prie R. V. automobilio privažiavo beveik tuo pačiu metu, tačiau tuo metu šviesos sistemos buvo išjungtos. Vilniaus ekipažo šviesos sistemos buvo įjungtos persekiojimo metu 22:45:31, bet vėliau buvo išjungtos ir važiuojant arčiausiu atstumu paskui R. V. vairuojamą automobilį liko išjungtos, o po to vėl įjungtos tik pareigūnų automobiliui visiškai sustojus – 22:45:51. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad priartėję prie R. V. automobilio Vilniaus ekipažo pareigūnai išjungė šviesos sistemas, o R. V. sustojo pamatęs prieš save Šalčininkų ekipažo švyturėlius. Vilniaus pareigūnai neužblokavo R. V. automobilio iš priekio, nes jų privažiavimo momentu „Mercedes“ automobilis jau buvo sustojęs pagal Šalčininkų ekipažo reikalavimą.Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar Vilniaus policijos pareigūnai, stabdydami R. V. vairuotą automobilį, tai darė tinkamai ir laikydamiesi nustatytų reikalavimų. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Įsakymo 26.3. punkte nustatyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose. 30.1, 30.2, 30.3 Įsakymo punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu Vilniaus ekipažas V1738 stabdydamas automobilį tamsiuoju paros metu turėjo nuolatos būti įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Ekipažo V1738 VPS išklotinėje pirmasis šviesos sistemos įjungimas užfiksuotas 22:45:15 val., taigi nuo šio momento prasidėjo automobilio stabdymas, bet ne persekiojimas nesustojus. Po šio šviesos sistemų įjungimo jos tuoj pat buvo išjungtos (22:45:17 val.) ir pakartotinai įjungtos tik už 14 sekundžių –22:45:31 val. Supratęs, kad vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustoti ekipažas turėjo informuoti budėtoją, persekioti nestojusią transporto priemonę įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis neatsilikti, nuolat informuoti budėtoją bei per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis VPS išklotinės duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais šių veiksmų Vilniaus ekipažo V1738 pareigūnai tinkamai neatliko, kas leidžia daryti išvadą, kad persekiojimo nebuvo. Viso persekiojimo metu garso sistemos buvo išjungtos, tačiau duodami paaiškinimus teisme Vilniaus pareigūnai nurodė priešingai, o tai verčia abejoti liudytojų duotų parodymų patikimumu. Byloje be Vilniaus ekipažo pareigūnų parodymų nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apie persekiojamą automobilį buvo informuotas budėtojas. Kadangi byloje nėra filmuotos medžiagos, negalima konstatuoti, jog nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti.Išnagrinėjus pateiktas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad būtent jis yra stabdomas, nes nakties metu pirmąjį kartą pareigūnų šviesos sistemos buvo įjungtos tik kelioms sekundėms. Garso sistemos persekiojimo metu nenaudotos. Antrąjį kartą švyturėliai įjungti paskutiniame persekiojimo etape didinant greitį (22:45:31 val.) ir likus 16 sekundžių iki ekipažui visiškai sustojant. Priartėjus prie persekiojamo automobilio, bet dar nesustojus, švyturėliai vėl buvo išjungti (22:45:42 val.), taigi nuo greičio padidinimo kai buvo įjungti veikė apie 10 sekundžių. Vairuotojo persekiojimas nuo pirmojo šviesos sistemos įjungimo truko pakankamai trumpai, apie 35 sekundes, o daugiau nei pusę šio laiko šviesos sistemos buvo išjungtos. Be to, policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti, nes šios priemonės gali būti naudojamos ir vykstant į įvykio vietą bei reikalaujant duoti kelią. Policijos pareigūnų automobilio greitis neišsiskiria jokiu reikšmingu greičio viršijimu, o didesniu nei leidžiamas greičiu ekipažas važiavo tik paskutiniame persekiojimo etape – prieš pat sustojant. Greičio viršijamas nebuvo toks žymus ir išskirtinai didelis, kuris tiesiogiai atspindėtų persekiojimo automobilio viršytą greitį (apie 10 sekundžių nuo 22:45:31 iki 22:45:42 greitis buvo nuo 70 iki 81 km/h). Automobilis buvo persekiojamas tik vieno policijos ekipažo ir labai trumpą laiką, o pamatęs Šalčininkų pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais „Mercedes“ vairuotojas iš karto sustojo. Byloje nėra duomenų kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo patrulių ekipažas. Kadangi nėra vaizdo įrašo, negalima konstatuoti, kad persekiojimo metu pareigūnu automobilis buvo prie pat persekiojamo automobilio, o R. V. turėjo matyti, kad yra stabdomas ir persekiojamas pareigūnų. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad R. V. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų ir norėjo išvengti sulaikymo. R. V. visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas.Apylinkės teismas klaidingai interpretavo VPS duomenis ir nurodė, kad ekipažo V1738 švyturėlių įjungimas nuo 22:45:49 val. iki 22:51:07 val. patvirtina, kad pareigūnai pažeidėją vijosi įjungdami šviesos sistemas. Teismo nurodytu laikotarpiu pareigūnų automobilis stovėjo vietoje, o persekiojimo metu, vykusiu nuo 22:45:15 val. iki 22:45:49 val., šviesos sistemos buvo įjungtos tik apie 12-13 sekundžių. Taip pat apylinkės teismas nurodė duomenis, kurių byloje nėra ir neteisingai teigė, jog pareigūnai persekiojo R. V. vairuojamą automobilį įjungę garsinį signalą. Teismo aptartas pareigūnų automobilio greičio padidėjimas nėra išskirtinai didelis ir neatspindi žymiai didesnio sprunkančio automobilio greičio. Kaip minėta pareigūnų automobilio greičio padidėjimas buvo ne viso persekiojimo metu, o tik pačioje jo pabaigoje, t. y. vejantis R. V. tiesioje gatvėje. Tik šiame trumpame persekiojimo etape pareigūnai buvo įjungę šviesos sistemas ir padidintu greičiu važiavo paskui R. V., tačiau tai nepatvirtina padaryto nusižengimo vengiant sustabdyti transporto priemonę, nes už kelių sekundžių po minėtų pareigūnų veiksmų, R. V. vairuojamas automobilis sustojo pamatęs Šalčininkų ekipažą.Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip minėta, byloje svarbu nustatyti, ar R. V. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę (teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Policijos pareigūnai, turintys vaizdo registratorius ginčytinoms situacijoms teisingai išspręsti, įvykio vaizdo įrašą neaiškiomis aplinkybėmis prarado, jų pačių parodymai skiriasi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl R. V. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
apelianto R. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1025 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.