Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-18 nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

284 straipsnį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

178 straipsnio 1 dalį (T. D. turto vagystė) ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

178 straipsnio 2 dalį (UAB „Palink“ turto vagystė) ir jam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant po dalį paskirtų švelnesnių bausmių, ir pagal šį nuosprendį L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-12-17 15.00 val. (viena para) ir suėmimo laikas nuo 2020-12-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. B. priteista 176,52 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši eurai 52 centai) gydymo paslaugų išlaidų atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Civilinio ieškovo T. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. B. priteista 100 Eur (vienas šimtas eurų) turtinės žalos atlyginimo T. D..

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ­– UAB) „Palink“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. B. priteista 138,90 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 90 centų) turtinės žalos atlyginimo UAB „Palink“ naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas tenkintas ir iš L. B. valstybei priteista 72 Eur (septyniasdešimt du eurai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 2019-11-25 apie 14.15 val., viešoje vietoje, prie pastato (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – ne mažiau nei du kartus kumščiu sudavė A. T. į veidą, po to R. P., patempęs A. T. už striukės gobtuvo, paguldė jį ant žemės ir ne mažiau nei 3 kartus spyrė į juosmenį, tuo metu L. B. ne mažiau nei 3 kartus spyrė A. T. į veidą, taip bendrais veiksmais padarydami A. T. dauginius veido odos nubrozdinimus – kaktos viršutinės dalies dešinėje ir kairėje pusėje, tarpuakyje, nosies nugarėlėje ir smakro srityje, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą, dešinės plaštakos nykščio krumplio odos nubrozdinimą bei stuburo juosmeninės dalies sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. L. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė M. Z. į veido dešinę pusę padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir paakyje, kraujosruvą po akies obuolio jungine bei poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelio srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu L. B. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Be to, L. B. 2019-12-07, apie 4.00 val., kavinėje-bare „Plius Minus“, Taikos pr. 78, Klaipėdoje, pagrobė T. D. priklausantį 1 009 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“.

3. Be to, L. B. 2019-12-30 iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ J. Janonio g. 21-25, Klaipėdoje, atvirai pagrobė UAB „Palink“ priklausantį turtą, t. y. 3 butelius viskio „Jack Daniels“, vieno butelio vertė 24,95 Eur, bendros 74,85 Eur vertės, 3 butelius likerio „Jagermaister“, vieno butelio vertė 19,99 Eur, bendros 59,97 Eur vertės, 1,99 Eur vertės pakuotę žemės riešutų, 2,09 Eur vertės sumuštinį. Tokiu būdu L. B. pagrobė UAB „Palink“ priklausantį 138,90 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, taip pat neginčija padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (T. D. turto vagystė), kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Tačiau apeliantas nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimu. Mano, kad, atsižvelgus į pagrobto turto vertę (138,90 Eur), už šį epizodą apeliantas turėjo būti baudžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), o ne BK nuostatomis, prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu.

Dėl 2019-12-30 iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ turto pagrobimo kvalifikavimo

8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba įsibrovęs į automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvirąja, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

9. Byloje dėl turto pagrobimo iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis padarė atvirąją vagystę, t. y. iš liudytojos J. K. parodymų, kurių neginčija ir pats apeliantas, nustatyta, kad 2020-12-30, apie 16.00 val., darbo vietoje, prekybos centre „Iki“, per vaizdo stebėjimo kameras Alkoholinių gėrimų skyriuje pastebėjo įtartiną vyrą, kuris į prekybinį krepšį dėjo didelį kiekį brangių alkoholinių gėrimų. Užblokavo duris, kad vyras neišeitų iš parduotuvės nesumokėjęs. Pamačiusi, kad prie durų susirinko keletas pirkėjų, turėjo vėl atidaryti duris. Per kamerą pastebėjo, kad, kai atblokavo duris, vyras su alkoholiu prekybiniame krepšyje nuėjo į Daržovių skyrių. Negalėjo užblokuoti išėjimo durų dėl prie durų stovinčių žmonių, todėl paliko postą ir bėgo prie išėjimo durų. Tuo momentu pro šalį prabėgo vyras su prekybiniu krepšiu, kuriame buvo alkoholinių gėrimų buteliai. Bėgdamas pro šalį, vyras į ją pasižiūrėjo. Ištiesė ranką, tikėdamasi jį sulaikyti, tačiau sutrukdė kitas vyras, tarp jos ir vagies. Nieko pasakyti nesuspėjo, tačiau vagiantysis matė, kad ji jį mato ir bando sulaikyti (t. 2, b. l. 39–40, 41–44).

10. Nors pirmosios instancijos teismo motyvų dėl analizuojamos apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nedaug, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė net nebandydamas jos slėpti, t. y. nusikalstamą veiką padarė atvirai, matant ne vienam su nusikalstama veika nesusijusiam asmeniui – parduotuvės apsaugos darbuotojai, kitam tuo metu parduotuvėje buvusiam pirkėjui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, nusikalstama veika dėl 2019-12-30 iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ turto pagrobimo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, nustačius kvalifikuojantį vagystės požymį – atvirumą, pagrobto turto vertė neturi teisinės reikšmės. Taigi nustačius aplinkybę, kad apelianto veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, apeliantui suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai.

11. Apibendrinant išdėstytus motyvus atmestini apeliacinio skundo reikalavimai dėl apelianto baudimo administracine tvarka ir veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl apeliantui paskirtos bausmės

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti L. B. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra pagrindo.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 284 straipsnį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skiriant galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

15. L. B. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Veikos tyčinės, baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas dešimt kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, L. B. anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, taip pat nustatytos jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 119–123).

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas tik 16 metų), tai rodo, kad L. B. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio.

17. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, L. B. teistumų skaičius rodo nuteistojo nuolatinį įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės L. B. nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

18. Pastebėtina ir tai, kad L. B. apylinkės teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 284 straipsnyje, padarymą paskyrė žymiai švelnesnes, negu numatyti minėtų straipsnių sankcijose laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, laisvės atėmimo bausmes. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, tačiau L. B. už šią nusikalstamą veiką apylinkės teismas paskyrė tik 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė, tačiau L. B. apylinkės teismas paskyrė tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, tačiau L. B. apylinkės teismas paskyrė tik 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti L. B. paskirtas pakankamai švelnias bausmes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teismui paskyrus griežtesnę bausmę, negu prašė skirti prokuroras, baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimas nebuvo padarytas, nes prokuroro prašoma bausmės rūšis ar jos dydis teismo nesaisto.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi L. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas L. B. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose ir 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas žymiai mažesnius nei šių straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai bausmės dydžius. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-18 nuosprendžio dalis, kuria L. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėta ir pagrįsta.

20. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad L. B. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti pagal išduotą Europos arešto orderį Lenkijos Respublikoje suėmimo laiką nuo 2020-11-25 iki 2020-12-17.

21. Vadovaudamasi BPK 140 straipsnio 9 dalimi, numatančia, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, BK 66 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 66 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas), t. y. neįskaitė į L. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal išduotą Europos arešto orderį Lenkijos Respublikoje suėmimo nuo 2020-11-25 iki 2020-12-17 laiko, todėl nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). L. B. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas pagal išduotą Europos arešto orderį Lenkijos Respublikoje suėmimo nuo 2020-11-25 iki 2020-12-17 laikas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-18 nuosprendį pakeisti.

Į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-18 nuosprendžiu L. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal išduotą Europos arešto orderį Lenkijos Respublikoje suėmimo nuo 2020-11-25 iki 2020-12-17 laiką.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.