Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-414-212/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
e2A-414-212/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05989-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Civilinė byla Nr. e2A-414-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05989-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 2.6.11.2; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo V. S. 551,98 Eur skolą, 57,62 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2008-07-04 AB „Telia Lietuva“ ir V. S. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir įrangą (telefoną iPhone 5S), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-04-28 teiktas paslaugas bei pareikalavo apmokėti įsiskolinimą už įrangą, tačiau atsakovas su AB „Telia Lietuva“ neatsiskaitė.

3. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2016-08-11 pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises pagal minėtą sutartį atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 551,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,58 Eur žyminio mokesčio, ieškovės naudai ir 3,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Nustatė, kad 2008 m. liepos 4 d. atsakovas su UAB „Omnitel“ (šiuo metu „Telia Lietuva“) sudarė Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovui įsipareigojo teikti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Be to, 2014 m. gegužės 7 d. akcijos užsakymu atsakovas iš UAB „Omnitel“ įsigijo telefono aparatą iPhone 5S ir įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius. Kadangi ryšio paslaugų teikimas atsakovui per sutarties terminą buvo išjungtas net du kartus dėl nesumokėtų skolų, šis terminas paslaugų teikimo operatoriaus buvo pratęstas neaktyvių ryšio dienų skaičiui (97 dienoms), t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Akcijos užsakymu atsakovui buvo suteikta 689,30 Eur nuolaida telefono aparatui. Atsakovas įsipareigojo mokėti po 28,67 Eur (99 Lt) kas mėnesį telefono mokestį, nekeičiant naudojamo mokėjimo plano tarifų. Tačiau atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl UAB „Omnitel“ 2015 m. balandžio 28 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė su pirmine kreditore UAB „Omnitel“, 2016 m. rugpjūčio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. IL-3023/16-50-08 ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo 551,98 Eur įsiskolinimą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovui išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo atsakovą informavo apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė savo prievolę ir sumokėjo skolą, teismas nenustatė.

7. Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl mobiliojo ryšio telefono iPhone 5S praradimo neaiškiomis aplinkybėmis, tačiau atsakovas nors ir buvo teismo įpareigotas, tačiau nepateikė įrodymų, kad pranešė paslaugos teikėjai UAB „Omnitel“, jog jo telefono aparatas yra pavogtas, ir jis dėl to nebegali naudotis operatoriaus teikiama mobiliojo ryšio paslauga. Sudarytos sutarties 4.12 punkte numatyta, kad klientui praradus telefono aparatą, ryšio paslaugų teikimas prarasto telefono aparato atžvilgiu gali būti blokuotas paskambinus UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo centrui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pranešęs paslaugos teikėjui dėl prarasto telefono aparato ar būtų prašęs paslaugos teikimo operatorių nutraukti jam mobiliojo ryšio paslaugos teikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentą, jog jis teikiamomis ryšio paslaugomis nesinaudojo ir neprivalo sumokėti 159,52 Eur skolos už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, laikė nepagrįstu.

8. Atsakovo argumentą, kad UAB „Omnitel“ nereiškė reikalavimo apmokėti skolą už suteiktas paslaugas tuojau po telefono aparato vagystės, taip pat nelaikė tinkamu įrodymu ar argumentu, kad paslaugos teikėjui UAB „Omnitel“ buvo žinoma apie tai, kad telefono aparatas yra pavogtas. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis su pretenzija į UAB „Omnitel“ dėl laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., jam suteiktų ryšio paslaugų, nenustatė. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovui nesutinkant su jam pateiktomis PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis už suteiktas ryšio paslaugas, jis remdamasis sutarties 4.13 punktu, turėjo teisę per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos, pareikšti pretenzijas paslaugų teikėjui. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovė savo procesinę poziciją įrodė, o atsakovas – ne. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog jam ryšio paslaugos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., nebuvo suteiktos, atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas, dėl paslaugos teikimo sustabdymo neinformavo paslaugos teikėjos, todėl pačiam atsakovui tenka informavimo pareigos nevykdymo pasekmės.

9. Nustatė, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 551,98 Eur sumai. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminė kreditorė skaičiavo atsakovui palūkanas – byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduota 2016 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik 551,98 Eur, t. y. 159,52 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 392,46 Eur skolą už nuostolius, bet ir palūkanas 37,28 Eur bei skolos išieškojimo išlaidas 5,03 Eur. Todėl teismas, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, šią ieškinio dalį atmetė. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteisė 551,98 Eur skola, kurią sudaro 392,46 Eur skola už įrangą ir 159,52 Eur skola už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-22 sprendimą ir ieškovės ieškinį dėl ryšio paslaugų priteisimo 159,52 Eur netenkinti, mažinti ieškinio dalį dėl įrangos iki 361,94 Eur.

11. Apeliantas nurodo, jog 2014 m. gegužės 7 d. jis su UAB „Omnitel“ sudarė sutartį, kad 24 mėn. laikotarpiui išsimokėtinai įsigys mob. telefoną Iphone 5S bei mokėsiu už ryšio paslaugas. Kadangi jo žmona G. S. nedirbo ir augino du vaikus ji savo vardu sutarties sudaryti negalėjo. Jis gautą telefoną iš karto padovanojo savo žmonai, kuri juo naudojosi iki 2014 m. rugsėjo 8 d., kai jai būnant kavinėje „Čičinskas“ Panevėžyje ir su vaikais nuėjus į tualetą paliktą ant stalo mob. telefoną kažkas pavogė. Tą pačią dieną ji kreipėsi į Panevėžio komisariatą dėl mob. telefono vagystės. UAB „Omnitel“ ji informavo telefono skambučiu. Operatorius pranešė, kad jos pokalbis bus įrašinėjamas. Todėl ji suprato UAB „Omnitel“ yra informuota apie telefono vagystė. Todėl UAB „Omnitel“ buvo informuotas apie mob. telefono vagystės. 2015 m. sausio mėn. pavogtas telefonas vėl pateko į ryšio zoną, tačiau nei policija, nei UAB „Omnitel“ nebandė nustatyti pavogto mob. telefono savininko.

12. Ieškovas teismui pateikė sąskaitas, kad už pavogto telefono 2015 m. 01-04 mėn. buvo suteiktos ryšio paslaugos už 159,52 Eur sumą. Tuo metu apeliantui šios sąskaitos įteiktos nebuvo. Žmona yra išvykusi į Norvegijos karalystę, o jis vienas auginu du mažamečius vaikus.

13. Nesutinka mokėti už ryšio paslaugas, kadangi jomis nebuvo naudotasi. Policijos komisariato darbuotojai neatliko savo pareigų, nes nuo 2015 m. 01-04 mėn. telefonas buvo ryšio zonoje, o jie jo savininko nenustatinėjo ir nurodė, kad telefonas buvo prarastas neaiškiomis aplinkybėmis, nors pareiškime policijos komisariatui buvo nurodyta ir vagystės vieta ir aplinkybės. AB „Omnitel“ nežiūrint to, kad už paslaugas nebuvo apmokama nuo 2015 m. 01-04 tik savo iniciatyva 2015-04-28 nutraukė sutartį. Tuo būdu neaišku kas nemokamai naudojosi ryšio paslaugomis nuo 2015-01-01 – 2015-04-28. Mano, kad dėl šios priežasties UAB „Omnitel“ dabartinė „Telia Lietuva“ apeliantui ieškinio nepareiškė. 2016-08-08 AB „Telia Lietuva“ pasirašė su „Gelvora“ teisių dėl skolų išieškojimo perleidimo sutartį. Nežiūrint to „Gelvora“ 2018 m. rugsėjo mėn. pradėjo reikšti pretenzijas dėl skolos, žinodama, kad joks telefoninis įrašas po 4 metų nėra išlikęs.

14. Nesutinka mokėti už ryšio paslaugas 159,52 Eur, kurias AB „Omnitel“ suteikė nežinia kam dėl aplaidumo ir policijos komisariato neveikimo.

15. Be to įsigydamas mob. telefoną aparatą (įrangą) apeliantas sumokėjo už jį pradinį įnašą 30,52 Eur, todėl įnašas turėjo būti minusuotas iš 392,46 Eur, tokiu būdu skola lieka 361,94 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atsakovo V. S. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gelvora“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo skola už paslaugas susidarė 159,52 Eur dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-04-28 teiktas paslaugas. Pagal atsakovo sudarytos Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. (duomenys neskelbtini)/mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) 5.3 p. atsakovas įsipareigojo laiku mokėti už suteiktas paslaugas bei įsigytas prekes pagal UAB „Omnitel“ pateiktas sąskaitas. Pažymėjo, kad pagal sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. (duomenys neskelbtini)/mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) 6.1 p., negavęs sąskaitų likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį pabaigos, klientas privalo kreiptis į UAB „Omnitel“ ir apmokėti už suteiktas paslaugas. Pagal sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. (duomenys neskelbtini)/mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) 4.13 p., atsakovas turėjo teisę per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl jo manymu ginčytino pateiktoje sąskaitoje mokesčio.

17. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad PVM sąskaitos faktūros už laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-04-28 teiktas paslaugas būtų apmokėtos ar būtų raštu kreiptasi dėl pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumo. Pradinio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ duomenimis atsakovas dėl vagystės į AB „Telia Lietuva“ nesikreipė, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Atsakovo įsiskolinimas už paslaugas susidarė dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2015-01-14 iki 2015-04-28, t. y. atsakovo paskutinis mokėjimas atliktas 2014-12-15, po galimai įvykusios telefono vagystės. Byloje pateiktas nurodytas aplinkybes patvirtinantis AB „Telia Lietuva“ skolų suderinimo aktas. Atsakovui sutarties galiojimo laikotarpiu paslaugos teikimas buvo du kartus išjungtas dėl susidariusios skolos (2014-06-27 ir 2014-10-29). Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. (duomenys neskelbtini)/mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2015-04-28 dėl skolos.

18. Pažymėjo, kad sąskaitose nurodyta mokėtina suma susidarė dėl plano „Išmaniems S“ mokesčio, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti 24 mėn. nuo akcijos užsakymo, telefono mokesčio, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti 24 mėn. nuo akcijos užsakymo, t. y. sudarytomis sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti nurodytas sumas nepriklausomai nuo to kiek naudosis AB „Telia Lietuva“ paslaugomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 159,52 Eur skolą už paslaugas/neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras.

19. Akcijos užsakymu 2014-05-07 atsakovas įsigijo telefoną IPhone 5S Gold. Minėtu akcijos užsakymu atsakovas įsipareigojo 24 mėn. naudotis AB „Telia Lietuva“ paslaugomis ir mokėti 99,00 Lt/mėn. telefono mokestį. Sudarant 2014-05-07 Akcijos užsakymą ir įsigyjant telefono aparatą atsakovas turėjo sumokėti 19,00 Lt/ 5,50 Eur pradinę įmoką, o AB „Telia Lietuva“ atsakovui suteikė 2‘380,00 Lt/689,30 Eur nuolaidą, lygią telefono kainos ir pradinės įmokos skirtumui. Skola už įrangą susidarė dėl atsakovo neišbūto sutartyje laikotarpio, apskaičiuota proporcingai neišbūtam sutartyje laikui dienomis (689,30 Eur nuolaida / 828 įsipareigojimo dienos * 472 likusios įsipareigojimo dienos = 392,46 Eur).

Šalies argumentai

20. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teisme atsakovas neginčijo ir sutiko, kad liko skolingas 392,46 Eur sumą už įsigytą telefono aparatą iPhone 5S. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog tariamai sumokėjo 30,52 Eur pradinį įnašą už telefono aparatą, kuriuo turėtų būti sumažinta atsakovo skola už įrangą. Minėtas atsakovo prašymas niekuo nepagrįstas, taip pat prieštarauja ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams. Paprastai apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 str.). Reikalavimas mažinti įsiskolinimo už įrangą sumą laikytinas atskiru savarankišku reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas nebuvo teiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (priešingai, atsakovas su nurodyta skolos suma sutiko), apeliaciniame skunde suformuotas nepagrįstas prašymas mažinti įsiskolinimą už įrangą negali būti keliamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

23. Byloje nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) ir atsakovas V. S. 2008 m. liepos 4 d. sudarė sutartį dėl Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovui įsipareigojo teikti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. 2014 m. gegužės 7 d. akcijos užsakymu atsakovas iš UAB „Omnitel“ įsigijo telefono aparatą iPhone 5S ir įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius, mokėdamas 28,67 Eur per mėnesį (99 Lt) už telefoną. Atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl AB „Telia Lietuva“ 2015 m. balandžio 28 d. nutraukė sutartį su atsakovu. Atsakovas V. S. sutarties nutraukimo dieną liko skolingas 159,52 Eur už suteiktas paslaugas bei 392,46 Eur už įrangą. AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gelvora“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. IL-3023/16-50-08, kurios pagrindu UAB „Gelvora“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievoles pagal sutartį (el. b. l. 18-22, 28-32, 65-66).

24. Apeliantas teigia, jog mobilusis telefonas iPhone 5S buvo pavogtas 2014 m. rugsėjo 8 d. kavinėje Čičinskas, o 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais neaiškiomis aplinkybėmis buvo įjungtas ir nėra aišku kas juo naudojosi. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono komisariato 2018-11-28 rašte nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 13 val. neaiškiomis aplinkybėmis G. S. prarado mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5S“ (el. b. l. 57-58). Pažymėtina, kad skolų suderinimo išrašas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-13 patvirtina, jog V. S. ir po 2014 m. rugsėjo 8 d. toliau naudojosi AB „Telia Lietuva“ paslaugomis, mokėjo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Apelianto paskutinis mokėjimas už paslaugas buvo 2014 m. gruodžio 16 d. (el. b. l. 65-66). Duomenų, kad V. S. kreipėsi į AB „Telia Lietuva“ dėl ryšio blokavimo ar sutarties nutraukimo, byloje nepateikta. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog po mobilaus telefono vagystės jis nesinaudojo AB „Telia Lietuva“ paslaugomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą už 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

25. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog jis už telefoną yra sumokėjęs pradinį įnašą - 30,52 Eur, todėl skola už įrangą atitinkamai turėjo būti sumažinta. Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinė įmoka už telefoną iPhone 5S 2014-05-07 sutarties pasirašymo dieną buvo 5,50 Eur (19 Lt) bei sutarties 1.2 punktu apeliantas įsipareigojo mokėti telefono mokestį: „24 mėn. po 99 Lt/mėn.“ Kitų dokumentų, patvirtinančių apelianto argumentą apie sumokėtą 30,52 Eur pradinį įnašą, byloje nėra. Tokių dokumentų nepateikė ir pats apeliantas. Skolų suderinimo išraše nurodyta, kad AB „Telia Lietuva“, nutraukdama sutartį su apeliantu, paskaičiavo 392,46 Eur netesybas už telefoną ir šios sumos apeliantas neginčijo (el. b. l. 66). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme apeliantas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl susidariusios skolos už mobilųjį telefoną, šios skolos neginčijo bei neįrodinėjo, jog skola už mobilųjį telefoną yra mažesnė negu prašoma priteisti. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažinti skolos dalį už suteiktas ryšio paslaugas per laikotarpį nuo 2015-01-01- iki 2015-04-28 nėra teisinio pagrindo.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė