Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2918-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2S-2918-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32542-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
Nordea Bank AB
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2918-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32542-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. M. skundu prašė pripažinti antstolio neveikimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo neteisėtu ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą Nr. 50 15 2015 08 25 245/13 1H, kuriuo antstolis atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. 50 15 2015 08 31 245/13-1H, kuriuo antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, nustatydamas 66 400 Eur pradinę turto pardavimo kainą.

Skunde nurodė, kad ketinamo parduoti iš varžytynių buto pardavimo kaina neatitinka šiuo metu rinkoje parduodamų tokio tipo butų kainų, o tai įrodo UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita, kuria butas įvertintas 85 000 Eur. Be to, parduodamo buto kaina gali siekti net 87 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi skundą atmetė.

Iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 0008/13/00245 kopijos teismas nustatė, kad antstolis I. Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 4103V/2011 dėl 162 019,23 Eur skolos ir 16 % dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. (buv. R.) išieškotojo Nordea Bank AB naudai. Teismui nusprendus priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 05 06 245/13-1 minėtam turtui paskirta ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas. 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 08 245/13-1H nustatyta areštuoto turto rinkos vertė - 83 000 Eur, vadovaujantis atlikta turto ekspertizės išvada. 2015 m. liepos 30 d. bei 2015 m. rugpjūčio 17 d. skolininkės atstovams pateikus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų bei prašymą įkainoti turtą kaina, kuri atitiktų realią turto vertę, 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu antstolis atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytvnes.lt paskelbė įkeisto turto pirmąsias varžytynes, turto pardavimo kaina - 66 400 Eur. Skolininkė antstoliui pateikė UAB „Verslavita“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. atliktą buto vertinimo ataskaitą, kurioje vertinamo buto vertė - 85 000 Eur. Skolininkė taip pat pateikė nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt ir www.capital.lt skelbimus apie panašių butų kainą.

Teismas nustatė, kad tarp UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatytos įkeisto turto vertės (83 000 Eur) ir UAB „Verslavita“ nustatytos vertės (85 000 Eur) yra tik 2,47 proc. skirtumas, kuris nepaneigia, kad UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas pateikta turto vertė yra nustatyta netinkamai, todėl antstoliui nebuvo pagrindo skirti dar vieną nekilnojamojo turto ekspertizę ir nustatyti kitą turto pardavimo kainą, nes pats įstatymas leidžia pradinę parduodamo iš varžytynių turto kainą nustatyti 20 proc. mažesnę nuo nustatytos turto kainos. Teismas taip pat nenustatė, kad vykdomojoje byloje buvo kitų pagrindų skirti papildomą ar dar vieną pakartotinę ekspertizę, todėl antstolis 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymais nepažeidė skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Be to, pareiškėjos su skundu pateikti nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt ir www.capital.lt skelbimai, nėra ir negali būti laikomi objektyviu įrodymu dėl pareiškėjai priklausančio turto vertės pasikeitimo, nes skelbimai dėl panašaus turto pardavimo neatspindi tikrosios turto rinkos vertės ir yra informacija potencialiam pirkėjui. Taigi nėra pagrindo teigti, kad antstolis neatsižvelgė ar pažeidė pareiškėjos, kaip skolininkės, interesą parduodamą turtą įvertinti kuo didesne kaina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jos skundą bei pripažinti antstolio veiksmus (neveikimą) dėl buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo neteisėtais ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą Nr. 50 15 2015 08 25 245/13-1H bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. 50 15 2015 08 31 245/13 - 1H; sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kurie yra susiję su išieškojimu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodyto turto realizavimo procedūrų pradėjimu ir/ ar jų vykdymu, įskaitant uždrausti antstoliui vykdyti nurodyto turto pardavimą iš antrųjų varžytinių iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Antstolis pažeidė CPK 681 str. 1 d., nes butas buvo įkainotas ne maksimaliai artima esančia laisvoje rinkoje buto kainai, nors byloje buvo pateikta UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita, tačiau teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė antstolio aktui, o ne UAB „Verslavita“ ataskaitai dėl buto rinko vertės. Minėta ataskaita nėra nuginčyta ir paneigta kitais byloje esančiais įrodymais, todėl maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje buto rinkos kainai, turėtų būti laikoma kaina, kurią nustatė UAB „Verslavita“, t. y. - 85 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, 2000 Eur skirtumas tarp antstolio aktu nustatytos buto kainos bei pateiktu vertinimu nustatytos kainos, yra laikytinas ženkliu neatitikimu dėl kurio yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės vykdymo procese ir nelestinai apribojamos jos nuosavybės teisės.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, jog skunde nurodyti duomenys apie situaciją nekilnojamojo turto rinkoje neturi jokios įtakos antstolio nustatytai buto rinkos vertei, kadangi pastaroji buvo nustatyta vykdomojoje byloje antstolio paskirto eksperto. Remiantis VĮ „Registrų centras“ statistika, būsto rinkos tendencijos gerėja ir sudaro prielaidas tikėtis, kad buto rinkos vertė galėtų siekti net 87000 Eur, o tai 4000 Eur didesnė vertė už tą, kuri nustatyta aktu.

3) Ta aplinkybė, kad butas nebuvo realizuotas iš pirmųjų varžytinių, nepatvirtina, jog varžytinėse tariamai buvo nustatyta per aukšta buto kaina, nes turtas iš varžytinių gali būti parduotas už mažesnę kainą arba neparduotas iš karto dėl trumpo pardavimo laiko, reklamos stokos.

4) Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes pareiškėja savo teises turėtų ginti ginčydama turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 str. 7 d.) ir/ ar iš antstolio reikalauti nuostolių atlyginimo, dėl ko būtų pažeista pareiškėjos nuosavybės teisė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu antstolis paskelbė buto pardavimo iš varžytynių pradžią bei nurodė, kad pradinė buto pardavimo kaina yra 66 400 Eur. Minėtos varžytinės baigėsi 2015 m. spalio 12 d. ir yra laikomos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, t. y. niekas pirmose varžytinėse nepasiūlė net 66 400 Eur pradinės kainos, kas reiškia, kad butas vykdymo procese įkainotas tikrai realia ir gal net per didele rinkos verte.

2) Per 5 metų terminą, kuomet skolininkė žinojo, jog bankas reikalauja padegti skolą pirmiausia parduodant įkeistą turtą, ji nei karto nepasiūlė savo pirkėjo, neveikė už greitą ir ekonomišką procesą. Priešingai, skolininkė vilkina išieškojimo procesą be pagrindo teismo prašydama stabdyti išieškojimo veiksmus ir tol, kol išieškojimas buvo sustabdytas, nemokamai naudojosi banko naudai įkeistu turtu.

3) Nors skolininkė teigia, kad butas yra vertas 2000 Eur daugiau nei nustatė ekspertas vykdymo procese, tačiau ji įrodinėja vos 2,47 % skirtumą, kuris yra visiškai neesminis dėl ko reiktų dar kartą atlikti buto rinkos vertės nustatymą. Be to vykstant varžytynėms dalyviai gali varžytis dėl buto ir kelti kainą daugiau nei 2000 Eur, jeigu manytų, kad butas tiek vertas.

4) Skolininkė nepaneigė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatytos 83 000 Eur rinkos vertės, nors ir nurodo, kad turtas brangsta, kad internete esančiuose skelbimuose parduodamo turto kvadrato kaina yra didesnė, tačiau interneto skelbimuose yra nurodoma turto pasiūlos kaina, t. y. tiek kiek tikisi gauti pardavėjas, kuri nesutampa su kaina, už kurią realiai turtas perkamas. Net jeigu vadovautis skolininkės teiginiais, kad pagal Registrų centro duomenis buto rinkos vertė yra 71700 Eur, ji vis tiek niekaip neįrodo, buto rinkos vertė būtų buvusi nustatyta neteisingai. Pažymi, kad bankas turi interesą atgauti skolą kuo didesne apimtimi ir mano, kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatyta rinkos vertė yra pagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis su juo nesutiko, prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Apeliantė pateikė UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą tik antstoliui paskelbus įkeisto turto pirmąsias varžytynes, kurioje įkeisto turto vertė nustatyta 85000 Eur, t. y. skirtumas su UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatyta verte sudaro tik 2,47 proc., kai teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog abejonių dėl nustatytos turto vertės gali kilti tik jei nustatomas žymus kainų skirtumas.

2) Apeliantė galėjo pasinaudoti LR CPK 704 str. įtvirtinta skolininko teise iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje pasiūlyti savo pirkėją už didesnę nei nustatytą turto vertę, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, kuriuo pareiškėja nesutinka su parduotino iš varžytynių turto nustatyta rinkos kaina, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 4103V/2011 dėl 162 019,23 Eur skolos ir 16 % dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojo Nordea Bank AB naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį S. Nėries g. 87-101, Vilniuje. 2015 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 05 06 245/13-1 minėtam turtui buvo paskirta pakartotinė ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas (b. l. 11-12). 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. 50 8 2015 07 08 245/13-1H nustatyta areštuoto turto rinkos vertė - 83 000 Eur, vadovaujantis atlikta turto ekspertizės išvada (b. l. 13). 2015 m. liepos 30 d. bei 2015 m. rugpjūčio 17 d. skolininkės atstovams pateikus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų bei prašymą įkainoti turtą kaina, kuri atitiktų realią turto vertę (b. l. 14, 15-16), 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu antstolis atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (b. l. 17-18) ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytvnes.lt paskelbė įkeisto turto pirmąsias varžytynes, nurodydamas turto pardavimo kainą - 66400 Eur (80 proc. nuo nustatytos turto vertės (CPK 718 str.) (b. l. 19-20). Skolininkė antstoliui pateikė UAB „Verslavita“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. atliktą buto vertinimo ataskaitą, kurioje vertinamo buto vertė nustatyta 85 000 Eur (b. l. 21-54) bei nekilnojamojo turto skelbimus apie panašių butų kainą (b. l. 55-57).

CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

CPK 681 str. 4 d. numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad buvo netinkamai nustatyta jai priklausančio turto vertė bei jo pardavimo kaina ir kaip įrodymą pateikia UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą, kuria butas įvertintas 85 000 Eur. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tarp UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatytos įkeisto turto vertės (83 000 Eur) ir UAB „Verslavita“ nustatytos vertės (85 000 Eur) yra tik 2,47 proc. skirtumas, kuris nepaneigia, kad UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas pateikta turto vertė yra nustatyta netinkamai ir dėl ko antstoliui nebuvo pagrindo skirti dar vieną nekilnojamojo turto ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į parduodamo turto kainą šis pareiškėjos įrodinėjamas vertės pokytis nėra toks ženklus, kad keltų pagrįstų abejonių dėl antstolio patvarkymu nustatytos turto vertės atitikimo dabartinėms rinkos kainoms. Kita vertus, antstolio nustatyta turto vertė ir pardavimo kaina turi būti konkurencinga, t. y. tokia, už kurią turtas gali būti realiai parduotas. Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teisme antstolis paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, tačiau jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl varžytynės paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 str. nustatyta tvarka, t. y. nedalyvavus nei vienam varžytynių dalyviui. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatomo turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė ar mažesnė. Tuo atveju, jeigu turto kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse, tačiau nagrinėjamu atveju antstolio paskelbtose pirmosiose turto pardavimo varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis dėl ko jos buvo paskelbtos neįvykusiomis.

Atsakant į apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog VĮ Registrų centro duomenimis bei interneto portaluose parduodamų analogiškų būtų kvadrato kaina yra didesnė, nei nustatyta UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės akte, pažymėtina, jog tai, kad VĮ Registrų centro apibendrintoje informacijoje ir pardavimo skelbimuose nurodytos butų kainos yra didesnės, neįrodo, jog būtent tiek minėti butai yra verti, kadangi kiekvieno buto kaina priklausomai nuo jo būklės gali skirtis, net jei butai parduodami vienodos kvadratūros ir toje pačioje miesto dalyje. Internetiniuose skelbimuose nurodyta turto kaina negarantuoja objektyvaus turto vertės įkainojimo ir neįrodo, kad būtent už tokią sumą turtas bus parduotas. Be to, parduodamo turto pradinė kaina ir parduodamo turto rinkos kaina nustatytu įstatyminiu reguliavimu skiriasi.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad apeliantė, siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 str. 1 d.).

Apeliantė atskirajame skunde prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kurie yra susiję su išieškojimu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodyto turto realizavimo procedūrų pradėjimu ir/ ar jų vykdymu, įskaitant uždrausti antstoliui vykdyti nurodyto turto pardavimą iš antrųjų varžytinių iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas. Tokį prašymą apeliantė motyvuoja tuo, kad, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes pareiškėja savo teises turėtų ginti ginčydama turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 str. 7 d.) ir/ ar iš antstolio reikalauti nuostolių atlyginimo, dėl ko būtų pažeista pareiškėjos nuosavybės teisė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, I. M. jau buvo teikusi analogiškus prašymus dėl vykdymo veiksmų stabdymo, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-39094-534/2015 bei 2015 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-46150-608-2015 nutartimis buvo atmesti, pareiškėjai nenurodžius aplinkybių ir įrodymų, preliminariai pagrindžiančių ekspertizės išvados dėl antstolio areštuoto turto vertės neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymą taip pat atmeta, kadangi jos nurodytos aplinkybės pačios savaime nėra pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis pardavinėja turtą už nepagrįstai mažą kainą. Juo labiau, kad skolininkė turėjo galimybę pasiūlyti savo turto pirkėją vykdymo procese (CPK 704 str.). Be to, kaip jau buvo aptarta aukščiau, antstolis įkeisto turto vertę ir kainą nustatė, vadovaudamasis CPK 681 str. ir 718 str. nuostatomis. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime vykdymo veiksmų nesustabdo, o aplinkybių, kurios būtų pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti esant reikalingu šiuo konkrečiu atveju vykdymo veiksmus sustabdyti, teismas nenustatė (CPK 144, 185 str., 510 str. 8 d.), todėl prašymas stabdyti vykdymo veiksmus netenkinamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos įrodinėjamas turto vertės pokytis nėra toks ženklus, kad keltų pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto vertės atitikimo realioms rinkos kainoms, taip pat įvertinęs vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisme gautas suinteresuoto asmens Nordea Bank AB prašymas priteisti iš skolininkės I. M. išieškotojo Nordea Bank AB naudai patirtas 250,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu suinteresuotas asmuo pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Kadangi suinteresuoto asmens (išieškotojo) Nordea Bank AB teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi priešingas bylą pralaimėjusios pareiškėjos (skolininkės), todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 d. 88 str. 1 d. 6 p.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.15 p. prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 250,57 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (sk. k. 303252632), naudai.

Teisėja Asta Radzevičienė