Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-28
Bylos Nr.
1A-141/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė (pirm.), Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
G. B.
Nukentėjusysis
L. G., L. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-141/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Aidai Japertienei,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,nuteistajam G. B.,nukentėjusiosioms L. G. , L. I.,ekspertui Janušui Rybalko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš G. B. priteista L. G. 2521 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo G. B. apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 24 d., tarp 16 ir 20 val., tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 5 smūgius nukentėjusiajam R. P. į galvą, padarė jam kairės akies - skruosto srities sumušimą, odos nubrozdijimą kairiame skruoste su poodine kraujosruva apimančia kairės akies vokus ir skruostą, pereinančia į veido minkštuose audiniuose kairio skruostikaulio kūno projekcijoje, odos nubrozdijimus ties išorinio dešinio antakio galu, dešiniame skruoste, kraujosruvą minkštuose audiniuose apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje dešinėje pusėje, odos nubrozdijimą ir kraujosruvą minkštuose audiniuose smakro priekinėje vidurinėje dalyje, po ko kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių bei įvykus galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui R. P. 2006-07-25 mirė. Tokiu būdu G. B. tyčia nužudė R. P.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinantį nuosprendį.

Apeliantas mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimus, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis ir tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7 p. reikalavimus.

Apeliantas teigia, jog jis nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, nepadarė.

Jis teisme nurodė, kad įvykio dieną buvo pas R. P. bute ir ten gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant V. A. susiginčijo su R. P. dėl pinigų, šis V. A. dar priekaištavo ir dėl jos neištikimybės. R. P. priekaištavo ir jam dėl jo santykių su V. A. Dėl to jis supyko ir alkūne, atbula ranka, sudavė R.P. į veidą. Jis sėdėjo R. P. iš kairės pusės, todėl galėjo pataikyti jam į kairę veido pusę arba į nosį. Smūgis nebuvo stiprus. Apeliantas mano, kad nuo jo suduoto vieno smūgio R. P. negalėjo mirti. Jis nužudyti R. P. nenorėjo ir neturėjo tokio tikslo. Suduodamas jam smūgį norėjo jį tik paauklėti, kad šis neprikaišiotų jam Vaidos. Tačiau teismas jo parodymus atmetė, nurodydamas, kad juos paneigia liudytojų parodymai. Tačiau liudytojų G. V., D. P., V. A., G. A. parodymai apie smūgių sudavimą R. P. yra prieštaringi. Kiekvienas iš jų nurodo skirtingas smūgių R. P. sudavimo aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su liudytojo G. V. parodymais, jog apeliantas atbula ranka trenkė R. P. į veidą ir tuo pačiu metu spyrė į galvos sritį. Apeliantas teigia, jog jis R. P. sudavė tik ranka. Apeliantas taip pat nesutinka su liudytojo D. P. parodymais, kad apeliantas dešine atbula ranka 2 kartus ,,kirto“ šalia sėdinčiam R. P. į veidą. Nurodo, jog šis liudytojas, kaip ir visi kiti įvykio vietoje buvę asmenys, buvo labai girtas, todėl klysta dėl suduotų smūgių skaičiaus. Liudytoja V. A., teigdama, kad apeliantas spyrė R. P., jį apkalba, siekdama pati išvengti atsakomybės. Neteisingi yra ir liudytojo G. A. parodymai apie tai, jog apeliantas, likęs dviese su R. P. bute, spyrė pastarajam į galvą. Šių liudytojo G. A. parodymų nepatvirtino kiti liudytojai. Apeliantas mano, kad liudytojas duoda melagingus parodymus, siekdamas padėti savo seseriai V. A. .

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl V. A. naudoto smurto prieš R. P. Pati V. A. prisipažino įvykio dieną sudavusi ranka R. P. į veidą. Liudytojai taip pat patvirtino, kad V. A. įvykio dieną vartojo smurtą prieš R. P. Liudytojas G. V. parodė, kad ginčo metu V. A. sudavė R. P. du kartus į veidą, po to jį permetė per save ant grindų ir praeidama pro šalį spyrė jam du kartus į galvą. Liudytojas D. P. parodė, kad V. A. numetė R. P. ant grindų ir stovėdama mušė delnais, paskui kumščiais į nugarą, petį, 4-5 kartus į šoną bei spyrė į galvą. Taip pat liudytojas parodė, kad, kai V. A. spardė R. P. , kambaryje buvo jis, apeliantas, G. V. ir A. T. , kuri miegojo, o G. A. atėjo vėliau.

Byloje taip pat nebuvo tirta aplinkybė, ar R. P. mirties neįtakojo aplinkybė, kad jis prieš 2-3 dienas iki įvykio buvo sumuštas. Įvykio vietoje buvę liudytojai G. V. ir G. A. parodė, kad jie atėję pas R. P. matė pas jį po kaire akimi ,,mėlynę“. Liudytoja V. A. parodė, „kad jos brolis buvo sumušęs R. P., ir todėl įvykio dieną pas jį po kaire akimi buvo mėlynė“. Liudytojas G. A. patvirtino, kad prieš 2-3 dienas jis buvo sumušęs R. P., sudavęs jam smūgį į veidą, tik pagal jį - į priešingą pusę nei sudavė apeliantas.

Specialisto išvada nustatyta, kad R. P. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, o plyšimo priežastimi - galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje, kurį galėjo iššaukti bet kuris vienas iš ne mažiau 5 trauminių poveikių į galvą. Tačiau kuris iš 5 nustatytų smūgių buvo pagrindinis, sukėlęs R. P. mirtį, nenustatyta. Specialistų išvadose nurodyta, kad jo suduotas smūgis atbula ranka nukentėjusiajam į nosį, nesužalojo net nosies kremzlės, todėl apeliantas mano, kad jo suduotas smūgis negalėjo sukelti ir tokias sunkias pasekmes kaip nukentėjusiojo mirtį. Teismo išvada, kad jo suduotas smūgis buvo stiprus yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, teismas neišsiaiškino ir nenustatinėjo, kas ir kokiu būdu R. P. padarė kitus sužalojimus: poodines kraujosruvas, odos nubrozdijimus. Taip pat nesiaiškinta ir nuosprendyje nepasisakyta dėl eksperto S. M. specialisto išvadose Nr. M 1060/06 (02) ir Nr. KM 40/06-1060/06 (02) nurodyto vieno ar daugiau trauminio kontakto su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi. Mano, kad visos šios aplinkybės yra svarbios ir turėjo būti išsiaiškintos. Mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog visus 5 ekspertų nustatytus R. P. sužalojimus padarė jis, nes smurtą prieš R. P. naudojo ir V. A.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusiosios prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, savo skunde teigia, jog jis R. P. nenužudė. Jis pripažįsta iš pykčio alkūne, atbula ranka, sudavęs vieną smūgį R. P. į veidą, tačiau teigia, jog jo suduotas smūgis nebuvo stiprus, ir, jo manymu, nuo tokio smūgio R. P. mirti negalėjo. Prašo jį išteisinti. Šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo G. B. parodymus apie įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad jie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, juos paneigia liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti bei įvertinti įrodymai.

Apeliantas, nesutikdamas su liudytojų parodymais, teigia, jog liudytojų G. V. , D. P. , V. A. , G. A. parodymai apie smūgių sudavimą R. P. yra prieštaringi, nes kiekvienas iš jų nurodo skirtingas smūgių R. P. sudavimo aplinkybes. Toks apelianto skundo argumentas iš dalies yra teisingas, tačiau jis nepaneigia teismo išvadų.

Šioje byloje neginčijamai nustatytos dvi aplinkybės: pirma, kad įvykio dieną, t. y. 2006-07-24, pas R. P. kambaryje alkoholį vartojo pats nukentėjusysis R. P. , jo sugyventinė V. A., nuteistasis G. B. , liudytojai D. P. , A. T. , G. V. ir G. A.; antra, kad visi minėti asmenys prieš ateidami pas R.P. jau buvo vartoję alkoholį, tai yra buvo neblaivūs. Tačiau, kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, jų parodymai apie tai, kokius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. P. konkrečiai kiekvienas iš jų matė, iš tikrųjų nėra vienodi. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad liudytojų parodymai, kaip teigia apeliantas, yra prieštaringi. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina kitą svarbią bylos aplinkybę, kad įvykio vietoje buvę liudytojai smurto naudojimą prieš R. P. matė epizodiškai, skirtingu laiku, nes kaip nustatyta jų pačių parodymais, jie girtavimo metu nuolat vaikščiojo, vieni išeidavo, kiti įeidavo į patalpą kurioje buvo girtaujama.

Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną pas R. P. alkoholį vartojo jis, V. A. , A. T. , D. P. ir G. V. . Begeriant V. A. su R. P. susipyko dėl pinigų, o vėliau ir dėl V. A. neištikimybės. R. P. priekaištavo V. A. dėl neištikimybės su apeliantu. Dėl to jis supyko ir trenkė R. P. alkūne į veidą. Po šio smūgio R. P. atsilošė, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šį smūgį, anot apelianto, turėjo matyti D. P. , V. A. ir G. V. . A. T. šio smūgio galėjo nematyti, nes ji nuolat miegojo. Po to jie visi vėl gėrė. Po kurio laiko V. A. nuvertė R. P. ant žemės, daužė jį rankomis, spardė kojomis į šonus, atrodo pataikė į galvą, kiek kartu spyrė neatsimena, nes visas dėmesys buvo sutelktas į alkoholį. Atrodo V. A. spyrė R. P. į galvos dešinę pusę, pataikė į veidą, ji daug kartų daužė jį rankomis, spardė kojomis. Tai matė jis, D. P. ir G. V. , tačiau jie į šį konfliktą nekreipė dėmesio, toliau girtavo (t. 3. b. l. 61-65).

Taigi, iš apelianto parodymų seka, kad jis R. P. sudavė tik vieną smūgį alkūnę į veidą, ir tai galėjo matyti liudytojai D. P. , V. A. ir G. V. bei, kad V. A. daug kartų gulintį R. P. daužė rankomis ir spardė.

Liudytoja V. A. parodė, kad įvykio dieną, ji su savo sugyventiniu R. P. išgėrinėjo dviese, paskui atėjo kaimynas D. P. su savo sugyventine A. T. ir G. B. . Jiems begeriant R. P. pradėjo priekaištauti jai dėl neištikimybės su G. B. , todėl jie susipyko. Konflikto metu G. B. sudavė alkūne šalia sėdinčiam R. P. į veidą, R. P. susilenkė, bet nenukrito, jam bėgo kraujas iš nosies. Vėliau jie visi toliau girtavo. Tada atėjo jos brolis G. A. , D. P. pasikvietė V., vadinamą G., ir jie visi toliau girtavo. Pasibaigus alui G. V. su G. A. išėjo į kioską nusipirkti alaus, taip pat kažkur išėjo ir A. T. Jie liko trise ir R. P. vėl žodžiais pradėjo kabinėtis prie jos ir G. B. , dėl to G. B. stovėdamas spyrė sėdinčiam R. P. , kur spirdamas pataikė ji nematė, tačiau po suduoto smūgio koja R. P. nukrito ant lovos. Ji nuėjo į tualetą, o grįždama sutiko G. V. , G. A. ir D. P. , visi kartu įėjo į kambarį. G. P. gulėjo prie lovos ant grindų, o G. B. jau buvo išėjęs prie durų. Jos kambaryje nebuvo 15-20 min. Ji pati įvykio dieną R. P. sudavė tik vieną kartą delnu į veidą, daugiau jam nieko nedarė, ant grindų jo nepermetė ir nespardė (t. 3, b. l. 98-100).

Taigi iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad ji matė kaip G. B. sudavė R. P. du smūgius - vieną smūgį alkūne į veido sritį, šį smūgį, anot liudytojos, matė tuo metu įvykio vietoje buvę liudytojai D. P. ir A. T. , o kitą smūgį - koja, tai matė tik ji, nes visi kiti liudytojai tuo metu buvo išėję.

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jis kartu su V. A. , G. B., G. (V.) ir savo sugyventine A. T. nuėjo pas R. P. Ten jiems begeriant, R. P. pradėjo priekaištauti savo sugyventinei( V. A. ) dėl jos neištikimybės su G. B. . Dėl to paties R. P. priekaištavo ir G. B. . Iš pradžių G. B. atsikirto R. P. necenzūriniais žodžiais, o po to dešine ranka sudavė jam į galvą, kur pataikė jis tiksliai nepastebėjo, tik matė kaip R. P. nukrito ant lovos. Kadangi R. P. ir toliau vadino R. B. necenzūriniais žodžiais, tai pastarasis jam sudavė dar vieną kartą ranka į veidą, po šio smūgio R. P. nukrito ant grindų (t. 1, b. l. 127-128). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. P. patvirtino savo parodymus, kad konflikto metu G. B. sudavė R. P. į veidą 2 kartus: pirmą kartą - atbula ranka į galvą, antrą kartą - ranka į veido sritį, bei patikslino, kad po abiejų G. B. suduotų smūgių R. P. nugriuvo ant lovos (t. 3. b. l. 68-71). Kur tiksliai pataikė liudytojas nurodyti negalėjo, be to, parodė, kad jis ne visą laiką buvo kambaryje, nes su G. V. buvo išėję pirkti sidro, taip pat ėjo į tualetą.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad jam būnant įvykio vietoje R. B. sudavė R. P. į veido sritį du kartus. Tai, pagal liudytojo parodymus, turėjo matyti įvykio vietoje tuo metu buvę liudytojai V. A. ir G. V. , ar tai matė liudytojas G. A. liudytojas nežino, nes, anot jo, G. A. tai ateidavo, tai išeidavo.

Be to, liudytojas D. P. teisme, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog R. P. mušė ir V. A. . Jis parodė, kad V. A. , būdama labai girta, nuvertė R. P. ant grindų ir puolė jį mušti rankomis ir kojomis, ji stovėdama spardė gulintį R. P. , pasilenkusi mušė jį delnais ir kumščiais, sudavė 4-5 kartus, spyrė į šoną, į galvą. Ji pataikė R. P. į veido sritį 1 kartą. Tuo metu kai V. A. spardė R. P. , jis, G. B. ir G. V. gėrė alkoholį, A. T. tuo metu miegojo, ar buvo tuo metu G. A. jis nežino (t. 3. b. l. 68-71).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jis iš pradžių gėrė pas G. P. ir jo sugyventinę A. T. , begeriant atėjo D. P. kaimynai V. A. , jos brolis G. A. ir G. B. . Po to visi jie nuėjo į G. A. butą, o iš ten pas R. P. . Begeriant pas R. P. , pastarasis pradėjo priekaištauti V. A. dėl neištikimybės. Ginčo metu V. A. delnu du kartus trenkė R. P. per veidą, smūgiai buvę nestiprūs, R. P. po šių smūgių liko sėdėti, rankomis ją stumdamas nuo savęs. (t. 2, b. l. 36-37). R. P. atsistojus V. A. jį suėmė už rankos ir parvertė ant žemės, jis krisdamas niekur neatsitrenkė, parkrito ant kilimo. Atsikėlęs R. P. atsisėdo ant lovos ar ant fotelio ir toliau priekaištavo V. A. dėl jos santykių su G. B. . Tuo neapsikentęs G. B. , sėdėdamas šalia R. P. , trenkė jam alkūne du kartus į galvos sritį, vieną kartą - į žandikaulį, antrą kartą - į galvos sritį, bet kur tiksliai pataikė neįsidėmėjo. Po šių smūgių R. P. bėgo kraujas.

Teisme liudytojas parodė, kad fizinį smurtą prieš R. P. naudojo G. B. ir V. A. . G. B. sudavė R. P. į veido sritį atbula ranka, o V. A. jam sudavė du ar daugiau kartų, permetė per save ant grindų, porą kartų spyrė į galvą. Be to, teisme liudytojas papildomai parodė, kad V. A. , praeidama pro šalį, spyrė gulinčiam R. P. du kartus į galvą. Taip pat parodė, kad po V. A. spyrių R. P. veidas sužalotas nebuvo ir akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Po G. B. smūgio R. P. veide matėsi kraujas (t. 3, b. l. 96-98).

Iš liudytojo G. V. parodymų seka, jog jis matė kaip G. B. alkūne trenkė R. P. du kartus į galvos sritį, vieną kartą - į žandikaulį, antrą kartą - į galvos sritį, bet kur tiksliai pataikė jis neįsidėmėjo. Taip pat liudytojas matė kaip fizinį smurtą prieš R. P. naudojo V. A. – sudavė jam delnu du smūgius į veidą, vėliau jį gulintį spardė. Iš liudytojo parodymų seka, kad šias aplinkybes turėjo matyti liudytojas D. P. , ar šias aplinkybes matė liudytojas G. A. , liudytojas negalėjo pasakyti, nes pasak jo, G. A. pas R. P. kambaryje buvo trumpai – valandą ar pusę.

Liudytojas G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad įvykio dieną jis gėrė pas R. P. kartu su G. B. ir V. A. , vėliau atėjo D. P. su A. T. . Begeriant kilo konfliktas dėl ,neva, V. A. neištikimybės su G. B. . Dėl to R. P. priekaištavo V. A. ir G. B. . G. B. , supykęs dėl R. P. nesibaigiančių priekaištų ir sėdėdamas šalia R. P. , alkūne trenkė pastarajam į kairį skruostą, smūgis buvo stiprus, bet R. P. liko sėdėti. Smūgio sudavimo metu kambaryje buvo jis, G. P. ir G. B. , tuo metu kambaryje D. P. , A. T. ir V. A. nebuvo. Po kurio laiko grįžo V. A. , dar vėliau atėjo D. P. draugas G. V. . Jis atsinešė alkoholio ir jie toliau gėrė. Pasibaigus alui, jis su G. V. buvo nuėję iki kiosko, grįžę po pusvalandžio rado R. P. miegantį. G. B. pasakė, kad spyrė R. P. , kai jų nebuvo, jis pasakė žodžius - ,,iškirtau iš kojos“. Jis suprato, kad po tokio smūgio R. P. prarado sąmonę. Teisme liudytojas patvirtino matęs kaip G. B. sudavė R. P. vieną kartą alkūne į kairį skruostą, bei nurodė, kad jam matant jo sesuo V. A. R. P. nemušė. Taip pat liudytojas parodė, kad jis pats nematė ar G. B. spardė R. P. kojomis (t. 1 , b. l. 135-136; t. 3, b. l. 72-75).

Taigi iš liudytojo G. A. parodymų seka, kad jis pats betarpiškai matė kaip G. B. sėdėdamas šalia R. P. dešine alkūne trenkė pastarajam į kairį skruostą, ir šio smūgio sudavimo metu kambaryje buvo tik jis, G. P. ir G. B. , o vėliau iš paties nuteistojo sužinojo, kad jiems su R. P. būnant dviese, jis pastarąjį ,,iškirto iš kojos“.

Taigi, iš aptartų nuteistojo ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad visi išgertuvėse dalyvavę asmenys nuolat kažkur vaikščiojo - tai vieni, tai kiti kažkur išeidavo, vėliau sugrįždavo ir toliau gerdavo. Aplinkybę, kad išgertuvių metu vyko pastovus liudytojų judėjimas, patvirtino absoliučiai visi įvykio vietoje buvę liudytojai, taip pat ir pats nuteistasis.

Apeliantas, duodamas parodymus teisme, parodė, kad kai kurių aplinkybių jis galėjo nematyti, nes tuo metu galėjo būti nuėjęs į tualetą (t. 3, b. l. 63). Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad ji išgertuvių metu taip pat vaikščiojo, ji buvo išėjusi į tualetą, taip pat buvo nuėjusi pažiūrėti kitame bendrabučio kambaryje buvusių savo vaikų. Liudytojai D. P. ir G. V. parodė, kad jie išgertuvių metu buvo išėję pirkti sidro. Liudytojas G. A. parodė, kad jie su G. V. buvo išėję pirkti alaus. Aplinkybę, kad visi minėti trys liudytojai buvo išėję pirkti alkoholio, patvirtino liudytoja V. A. . Nors liudytoja A. T. buvo labai girta ir beveik visų išgertuvių metu miegojo, tačiau ir ji parodė, kad išgertuvių metu buvo išėjus iš R. P. kambario, tai patvirtino ir liudytoja V. A. .

Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad absoliučiai visi įvykio vietoje buvę asmenys nuolat kartu nebuvo, tai vieni, tai kiti kažkur išeidavo, paskui sugrįždavo, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įvykio vietoje buvę liudytojai ten vykusius įvykius, tame tarpe ir smurto naudojimą prieš R. P. , matė skirtingu laiku, tuo, kolegijos nuomone, paaiškinamas ir liudytojų parodymuose esantys neatitikimai dėl smurto panaudojimo prieš R. P. aplinkybių.

Apelianto tvirtinimas, kad jis R. P. sudavė tik vieną smūgį alkūne į veido sritį, yra paneigtas, nes nustatyta, kad smūgių R. P. jis sudavė daugiau.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji matė kaip G. B. sudavė R. P. du smūgius, vieną smūgį G. B. sudavė R. P. alkūne į veido sritį, o kitą smūgį sėdinčiam R. P. G. B. sudavė koja. Liudytojas D. P. parodė matęs, kaip R. B. sudavė R. P. du kartus į veido sritį. Liudytojas G. V. parodė, kad jis matė kaip G. B. alkūne trenkė R. P. du kartus į galvos sritį, vieną kartą - į žandikaulį, antrą kartą - į galvos sritį. Liudytojas A. parodė matęs kaip G. B. R. P. alkūne trenkė į kairį skruostą, ir iš apelianto sužinojęs, kad kol jų nebuvo jis įspyrė R. P. .

Taigi iš liudytojų parodymų analizės matyti, kad nuteistasis R. P. sudavė daugiau nei vieną smūgį. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis patvirtino ir byloje atliktos specialisto išvados.

Pakartotine specialisto išvada nustatyta, kad R. P. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris vienas iš 5 trauminių poveikių – smūgių, tikėtina rankomis ir/ar kojomis į galvą (t. 1, b. l. 30-38).

Nors apeliantas ir liudytojai D. P. ir G. V. teigia, kad fizinį smurtą prieš R. P. intensyviai naudojo ir jo sugyventinė V. A. , tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nebuvo surinkta.

Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad ji neneigia įvykio dieną, kilus konfliktui tarp jos ir sugyventinio, sudavusi pastarajam delnu per veidą, tačiau ji kategoriškai neigia prieš jį vartojusi intensyvų smurtą (spardžiusi, mušusi kumščiais ir pan.). Apie tai, kad V. A. naudojo prieš R. P. intensyvų fizinį smurtą - mušė jį gulintį ant grindų delnais ir kumščiais, sudavė 4-5 kartus bei spardė, liudytojai D. P. ir G. V. pradėjo teigti tik teisme. Teismas pagrįstai tokius jų parodymus atmetė, nepatikėjo jais. Kiti įvykio vietoje buvę liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Aplinkybę, kad R. P. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti spardant ir mušant jį gulintį, paneigė ir specialisto išvada. Joje specialistai konstatavo, kad sprendžiant iš sužalojimų galvoje lokalizacijos veido srityje, labiau tikėtina, kad nukentėjusysis juos patyrė būnant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje (t. 1, b. l. 30-38). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. šioje byloje buvo pareikštas įtarimas dėl R. P. nužudymo ir buvo tirtos aplinkybės, susijusios su jos panaudotu smurtu prieš R. P. Ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnyje 1 dalyje, padarymo (t. 2, b. l. 75-76). Teismas naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą teismui pagrįstai manyti, kad V. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi, nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino liudytojų V. A. , G. V. , D. P. ir G. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs minėtų liudytojų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad liudytojų parodymai paneigia nuteistojo parodymus apie smurto naudojimo prieš R. P. aplinkybes.

Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo tirta aplinkybė, ar R. P. mirties neįtakojo aplinkybė, kad jis prieš 2-3 dienas iki įvykio buvo sumuštas. Šis apelianto skundo argumentas neatitinka tikrovės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ši aplinkybė buvo tirta ir ją paneigė byloje atlikta papildoma specialisto išvada ir teisme apklaustas ekspertas. Papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad visi galvos sužalojimai (tame trape kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu)ontatuotae osyta, kad švada ir teime apklaustas ekpsertas.šią aplinkržybę, kad gulinčiam R. Pūrui buvo spardomas ir mušmas, pan padaryti maždaug tuo pačiu metu, t. y. apie parą laiko iki mirties. Specialistai tikimybę, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš dvi ar tris paras iki mirties atmetė, nesant objektyvių tai patvirtinančių duomenų (t.1, b. l. 30-38). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. Rybalko taip pat patvirtino, kad jeigu ir buvo padaryta poodinė kraujosruva nukentėjusiajam ties kaire akimi prieš tris paras iki įvykio, tai tarp šio sužalojimo ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio nėra.

Apeliantas savo skunde teigdamas, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, nurodo, kad byloje nenustatyta, kuris iš 5 nukentėjusiajam suduotų ir nustatytų smūgių buvo pagrindinis, sukėlęs R. P. mirtį. Mano, kad jo suduotas smūgis atbula ranka nukentėjusiajam į nosį, nuo kurio nebuvo sužalota net nosies kremzlė, negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties. Šie apelianto skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais, ištirtais ir jau aptartais įrodymais.

Visų pirma, kaip jau buvo aptarta anksčiau, liudytojų parodymais yra paneigti apelianto teiginiai, kad jis sudavė R. P. tik vieną smūgį; antra - byloje nėra tiksliai nustatyta į kurią galvos sritį pataikė G. B. , suduodamas smūgius R. P. . Visi įvykį matę liudytojai parodė matę, kad G. B. sudavė smūgius R. P. į galvos (veido) sritį, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti tikslios suduotų smūgių lokalizacijos vietos, nes to arba nematė, arba neįsidėmėjo. Jau anksčiau aptarta papildoma specialisto išvada nustatyta, kad kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris vienas iš penkių trauminių poveikių – smūgių, tikėtina rankomis ir/ar kojomis į galvą.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą, daro išvadą, kad apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. Teismo išvados dėl R. P. nužudymo aplinkybių yra pagrįstos ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais. G. B. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, ir jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį R. P. nužudymą.

Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas G. B. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta netiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – G. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, būdamas laisvėje niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio.

Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę viršijančią BK 129 straipsnio 1 dalies (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.) sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Dėl to kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Rūta MickevičienėLinas Šiukšta