Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. (A. A.) ir jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. (A. A.) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. (toliau – ir Užsienietis), paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo terminą iki 2025 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau, nei bus galutinai išnagrinėtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje su Centro teikimu sutiko iš dalies. Akcentavo, kad Užsienietis Centre yra sulaikytas daugiau nei pusę metų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, nagrinėjančiomis jo prieglobsčio prašymą. Nors Užsienietis VSD buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl gali būti paskirta ir švelnesnė priemonė – pranešimas institucijai elektroninių ryšių priemonėmis apie savo buvimo vietą.

II.

III.

14. Užsieniečio nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

16. Centras laikosi pozicijos, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą, priimti galutinį sprendimą ir jį įvykdyti, o Užsieniečio prašoma taikyti švelnesne kontrolės priemone nebus pasiekti Įstatyme numatyti tikslai.

17. Centras akcentuoja, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, padarė nusikalstamą veiką, dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi tik po to, kai buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis, be kita ko, nėra pateikęs jokių originalių jo tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų (išskyrus dokumento kopiją), todėl nėra galutinai nustatyta Užsieniečio tapatybė.

18. Centras pažymi, jog Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nevaržo jo judėjimo laisvės visiškai, kadangi jis gali laisvai ir bet kuriuo paros metu judėti Centro teritorijoje, taip pat, Užsienietis turi teisę išvykti iš Centro teritorijos, gavęs apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą.

19. Centro nuomone, tam, kad būtų tinkamai išnagrinėtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas, užtikrintas valstybės saugumas, viešoji tvarka, apsaugotos žmonių teisės ir laisvės bei sustabdytas nusikalstamumas šiuo atveju tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikymo terminą iki 2025 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau, nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

23. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų šiam atvejui aktualios : 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024 ir kt.).

26. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustačiusi, kad Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo iš esmės nepasikeitė, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad toliau egzistuoja pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose nurodyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat aplinkybės (Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu migrantų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, už kurios padarymą atliko laisvės atėmimo bausmę, Užsienietis su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje kreipėsi tik po to, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, prieglobsčio byloje tebenustatinėjami prieglobsčio prašymo motyvai, nėra priimtas galutinis sprendimas, Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui), sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui pagrįstai pratęstas Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, o Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, atsižvelgus į faktinę situaciją ir byloje esančius įrodymus, yra proporcinga ir būtina. Nepritaikius Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp asmens judėjimo laisvės ir valstybės saugumo, todėl yra išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę.

29. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsienietis yra faktiškai sulaikytas bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C-72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytos išvados, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymėtina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus paminėtoje ESTT byloje aptartam reguliavimui, t. y. šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijoje, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Tai reiškia, kad Užsieniečio judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra patikimų duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

30. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminu, teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su Užsieniečio laisvės ribojimu, kuris vykdomas VSAT pagal bendrosios kompetencijos teismų sprendimus. Manydamas, jog Migracijos departamentas vilkina prieglobsčio suteikimo klausimo sprendimą ar neveikia taip, kaip turėtų veikti pagal teisės aktus, Užsienietis turi teisę ginti savo teises, pradėdamas atskirą administracinę procedūrą.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.