Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, vedęs, teistas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta 2024 m. lapkričio 6 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 18 d. apie 09.52 val., prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vairuojamu dviračiu važiuodamas per pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto reikalavimą, nurodantį, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis; 57 punkto reikalavimus, nurodančius, kad dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; kirsdamas važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, neatsižvelgė į pėsčiųjų perėjoje vykstantį pėsčiųjų judėjimą, iš anksto pastebėjęs per pėsčiųjų perėją judančią pėsčiąją E. L. B., kuriai privalėjo duoti kelią, jis savalaikiai nesustabdė vairuojamo dviračio iki pėsčiosios ar, palikdamas saugų tarpą iš šono, jos neapvažiavo, dėl ko partrenkė pėsčiąją E. L. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų (nosies nugarėlės odos nubrozdinimo, nosies kaulų lūžio be poslinkio) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažino. Parodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau nukentėjusioji judėjo neprognozuojamai, todėl jis neturėjo galimybės sustoti. Tą dieną važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi šalia kelkraščio. Kirsdamas pėsčiųjų taką, važiavo labai lėtai. Jis turėjo ilgiau palaukti, kol praeis nukentėjusioji, bet ji neprognozuojamai viduryje perėjos apsisuko ir ėjo atgal, todėl jis nespėjo nei sureaguoti, nei sustabdyti, nei apvažiuoti. Atsakydamas į klausimus parodė, kad dėl kontakto nukentėjusioji parklupo ant kelių ir nukrito tiesiai ant nosies. Jis padėjo dviratį ant šaligatvio, padėjo jai atsistoti ir nuėjo kartu su ja į viešbutį, kur jam taip pat padėjo nepažįstama praeivė. Viešbutyje kartu su jo darbuotojais suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tai įvyko 2024 m. liepos 18 d. ryte, apie 09.52 val., jam važiuojant į darbą, edukaciją. Viešbutis yra (duomenys neskelbtini). Nemano, kad pilnai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes važiavo lėtai. Tačiau jis turėjo praleisti nukentėjusiąją, nes ten buvo perėja. Jis sutinka su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, iš nukentėjusiosios nosies bėgo kraujas, kol laukė greitosios pagalbos. Dėl lūžio nieko negali pasakyti, nes negali to nustatyti, tačiau nubrozdinimai tikrai buvo. Bandė susitaikyti su nukentėjusiąja, būtų atlyginęs kažkokią žalos dalį, tačiau prašoma suma yra neadekvati, todėl su ja nesutinka. Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalos dar neatlygino, bet su ja sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje apklausta nukentėjusioji E. L. B. prašo atlyginti jai dėl gydymo patirtą turtinę žalą. Paaiškino, kad ji iki šiol jaučia kelio sumušimo skausmus. Kojas nuolat turi tepti tepalais ir naudotis lazdele, sunku lipti laiptais. Vieno gydymo neužteks, antras etapas irgi yra gydymas, reikės ir komercinio gydymo, nes Vilniaus teritorinė ligonių kasa daug gydymui neskiria. Dėl nosies lūžio pasikeitė jos sandara, pasunkėjo kvėpavimas. Sumą sugalvojo ne ji pati, suma yra pagrįsta sanatorijų pasiūlymais. Sanatorijų prašė pagydyti tai, kas jai aktualu, t. y. veidą ir kojas atskirai. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji nukentėjo ir morališkai. Ji gyvena gamtoje, turi žemės, augina vaisius, daržoves. Nebegali padėti vaikams, anūkams, nebegali užauginti sveikų produktų. Pas ją buvo kuriamas grožis, dabar ji nebegali dirbti. Atsakydama į klausimus parodė, kad iki įvykio kelio skausmais nesiskundė. Dėl nosies traumos gydėsi šildymo lempomis, tepalais, inhaliacijomis. Visas priemones pirko iš savo asmeninių lėšų, tačiau čekių ir kvitų nerinko. Po įvykio nosies operacijos nedarė, nes bijo. Kelių gydymas yra reabilitacinis, toliau ketina naudotis reabilitacija, tačiau vieno gydymo etapo bus per mažai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi, asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas V. I. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – nubrozdinta nosies nugarėlės oda, lūžo nosies kaulai be poslinkio. Kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, suteikė nukentėjusiajai pagalbą, jos atsiprašė. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – vieną kartą teistas, paskirta bauda įstatyme nustatytu terminu nesumokėta, buvo vykdomas jos priverstinis išieškojimas (b. l. 139–140), administracine tvarka per 3 metus nebaustas (b. l. 138), vykdo individualią veiklą (b. l. 137), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės rūšies minimaliam dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. vasario 24 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 130,61 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji E. L. B. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos (radiologinis ištyrimas, skubi medicinos pagalba dėl nosies žaizdos, difterijos ir stabligės vakcina, otorinolaringogolo konsultacija dėl nosies kaulų lūžio) buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 89–94). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už E. L. B. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. B. 2024 m. gruodžio 3 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur žalos, t. y. 1 000 Eur turtinės žalos dėl patirtų reabilitacijos išlaidų ir 500 Eur neturtinės žalos, atlyginimo (b. l. 62). Turtinė žala grindžiama (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. pasiūlyta 10 dienų 1 510 Eur vertės gydymo programa, susidedančia iš gydytojo konsultacijos ir 5 gydomųjų procedūrų per dieną, į kainą taip pat įskaičiuotas maitinimas, baseinų kompleksai, treniruoklių ir pirčių salės, grupinės treniruotės, laisvalaikio užsiėmimai, apgyvendinimas ir kt. (b. l. 63).

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad ši žala grindžiama būsimomis reabilitacijos išlaidomis dėl kelio sąnario gydymo (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildė, kad gal būtų taikomas ir gydymas dėl apsunkinto kvėpavimo nosimi), pateikiant (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. pasiūlytą gydymo programą. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame procese asmeniui priteistina žala turi būti patirta dėl nusikalstamos veikos, tačiau nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasekmės yra šios – nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, nosies kaulų lūžis be poslinkio. Tokios pačios pasekmės buvo nustatytos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 11 d. specialisto paaiškinime, surašytame įvertinus (duomenys neskelbtini) išrašą ir skaitmeninę laikmeną, taip pat susipažinus su įvykio aplinkybėmis, t. y. kad E. L. B. nustatytas nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, nosies kaulų lūžis be poslinkio; sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų taipogi nustatyta, kad jai 2024 m. liepos 18 d., t. y. įvykio dieną, nustatytas nosies kaulų lūžis, po rentgenogramos – nosikaulių lūžis be poslinkio (b. l. 56), kitų sužalojimų nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių visumos nėra teisinio pagrindo vienareikšmei išvadai, kad nukentėjusiosios nurodomi kairio kelio skausmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika. Toliau pažymėtina, kad nukentėjusioji visgi nepraėjus mėnesiui po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigas dėl kelio skausmų ir kitų nusiskundimų – 2024 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusioji skundžiasi kelio sąnario skausmu, nustatytas (duomenys neskelbtini), skirta reabilitacija, mankšta (b. l. 57–28), 2024 m. rugsėjo 6 d. nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo taikyta kineziterapija, magnetoterapija kairio kelio ir juosmens sritims (b. l. 84), 2024 m. rugsėjo 12 d. nukentėjusioji skundžiasi kelio skausmu, nurodo, kad šlubuoja, sunkiau nueiti ilgesnius atstumus, lipti laiptais, apsunkintas kvėpavimas pro nosį (b. l. 60–61), 2024 m. spalio 1 d. nukentėjusioji skundžiasi tuo, kad sunkiai prakvėpuoja (b. l. 55), 2024 m. spalio 2 d. nukentėjusioji siunčiama ambulatorinei medicininei reabilitacijai pagal judamojo atramos ligų profilį 10 dienų (b. l. 59). Aptarti medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo konsultuota ir gydoma, taip pat ir taikant reabilitacinį gydymą, be kita ko, ir dėl kelio skausmų. Tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra suformuluota nukentėjusiąją gydančio gydytojo nurodymo ar rekomendacijos jai kreiptis dėl papildomos reabilitacijos (kuri teisės aktuose nustatyta tvarka ir dažnumu neapmokama iš Valstybinės ligonių kasos lėšų), nukentėjusiosios pateiktame (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. pasiūlytoje gydymo programoje taip pat nėra nurodyta jokių specifikacijų, nurodančių į konkrečiai nukentėjusiosios būklei orientuotą gydymą, todėl pačios nukentėjusiosios nuomonė, kad ši programa padėtų pagerinti jos sveikatos būklę, negali būti pagrindas jos civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinimui, todėl jis atmetamas.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, nosies kaulų lūžis be poslinkio, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, jos nurodyta žalos atlyginimo suma yra proporcinga jos partirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – 2 vnt. kompaktiniai diskai, saugomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. I. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš V. I. 130,61 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 61 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (130,61 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už E. L. B. gydymą“.

E. L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. I. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – 2 vnt. kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. I., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.