- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I3-3756-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00789-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- E. M., L. K., asociacijų „Vilnijos“, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, "Vilnijos" draugija, "Lietuvos pensininkų sąjūdis"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba
- Kategorijos
- 24.7Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjams E. M., L. K., asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“ atstovui J. K. Burduliui, asociacijos „Vilnijos“ draugijos atstovui K. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų asociacijų „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“, „Lietuvos pensininkų sąjūdžio“, L. K. ir E. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai asociacijos „Vilnijos“ draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ (toliau – ir Sprendimas) ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo.
Skunde (1 t., b. l. 1–11) nurodo, kad Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 25 ir 29 straipsnius, draudžiančius kurstyti tautinę nesantaiką, varžyti ar teikti privilegijas dėl tautybės, kalbos, kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 34 punkto nuostatų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-578 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkte nurodytų kriterijų. Pareiškėjai aiškina, kad projektą dėl gatvės pavadinimo L. K. vardu inicijavo „V. T. bloko“ Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir LLRA-KŠS), kuri atvirai demonstruoja, kursto ir remia Lietuvos lenkų nelojalumą Lietuvos valstybei, veikia prieš pietryčių Lietuvos piliečių integraciją, kursto tautinę nesantaiką. Pareiškėjai tvirtina, kad pastaroji partija nuolat inicijuoja antikonstitucinius tautinių mažumų, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, politinių partijų įstatymus ir pataisas, kuriais siekia įtvirtinti lenkų tautinei bendruomenei išskirtines teises, skleidžia neatitinkančius tiesos Lietuvos istorijos faktus. Akcentuoja, kad tokią politiką ir iškreiptą istorijos interpretaciją palaikė ir Lenkijos prezidentas L. K., aktyvus šios partijos rėmėjas.
Pareiškėjų nuomone, bandymai išstumti senus autentiškus lietuviškus vietovardžių, gatvių ir aikščių pavadinimus tampa įprasta Vilnijos krašto savivaldybių tarybų, kuriose LLRA-KŠS partijos atstovai sudaro daugumą, veiklos dalimi. Skunde pabrėžia, kad 2009 m. atsiprašęs už Lenkijos dalyvavimą Čekijos padalijime 1938 m., L. K. to paties nepasakė Lietuvai; niekada viešai neapgailestavo ar neatsiprašė dėl 1920–1939 m. Vilniaus krašto okupacijos, nepagerbė žuvusių už Vilniaus kraštą lietuvių atminimo. Akcentuoja, kad žuvusio Lenkijos prezidento veikla prieštaringai vertinama tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Iš viešos informacijos pareiškėjai žino apie jam iškeltas bylas dėl šmeižto, kaltinimus dėl perversmo organizavimo.
Pareiškėjai nežino faktų, patvirtinančių šio asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims. L. K. geri santykiai su Lietuvos Prezidentu V. A., pasak pareiškėjų, neturėjo tęstinumo ir nedavė esminių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniams santykiams. L. K. Lietuvoje žinomas kaip prieštaringai vertinamos Lenkų kortos, galimai prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, iniciatorius.
Pareiškėjai patvirtino, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes priimant Sprendimą, Tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS, nenusišalino. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Nagrinėjamas klausimas nebuvo aptartas su vietos bendruomeninėmis, Tarybos visuomeninėmis komisijomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėja E. M. tvirtino, kad gina ne viešąjį interesą, o savo tautinius jausmus, interesus, savigarbą, nenori būti žeminama. Gatvės pavadinimas L. K. vardu ją žeidžia, nes buvęs Lenkijos Respublikos prezidentas palaikė organizacijas, kurios kenkė Lietuvai, kurstė nesantaiką, rėmė dvikalbystės įteisinimą, buvo Lenko kortos Lietuvoje iniciatorius. Pareiškėja paaiškino, kad ji aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, lankosi Vilniaus miesto savivaldybėje, dažnai praeina L. K. gatve. Mano, kad šio politiko vardo įamžinimas – ciniškas sprendimas.
Pareiškėjas L. K. palaikė pareiškėjos E. M. poziciją. Aiškino, kad ginčijamas sprendimas kelia skausmą, žeminą, įžeidžia, provokuoja, teisme jis gina savo interesą. Atkreipė dėmesį kad Lenkijoje nė viena gatvė nėra pavadinta Lietuvos Respublikos didvyrio vardu. Pasisakydamas pareiškėjas akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepakvietė visuomenės atstovų pasisakyti dėl L. K. vardo suteikimo Vilniaus miesto gatvei, pareiškėjas buvusio prezidento veiksmuose neįžvelgia nuopelnų Lietuvos Respublikai. Jis minėtoje gatvėje negyvena ir ja nevaikšto, nes pavadinimas skaudina. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos teisėtumo.
Pareiškėjos asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“ atstovas J. K. B. pabrėžė, kad Sprendimas nepasitarnauja santarvei ir bendro intereso siekimui, pažeidžia tautinius interesus.
K. G., asociacijos „Vilnijos“ draugijos atstovas, nurodė, kad aptariamas gatvės pavadinimas – pasityčiojimas iš jo paties ir jo draugų. Pareiškėją kaip kalbininką įžeidžia, kad gatvės pavadinime „y“ įrašyta klaidingai. Priimant Sprendimą, niekas nesikreipė į specialistus, apie jį sužinojo iš radijo pranešimo. Mano, kad L. K. nuopelnų Lietuvos Respublikai nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba su pareiškėjų skundu nesutiko, prašo atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 61–66) nurodo, kad iš skundo neaišku, kokias jų teises ar teisėtus interesus Sprendimas pažeidžia, pareiškėjai ginčija jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau nenurodo, kokios konkrečios jų teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti.
Atsakovė akcentuoja, kad Sprendimas nėra individualus teisės aktas, priimtas pareiškėjų atžvilgiu, ir nesukelia šiems jokių teisinių pasekmių. Pasak atsakovės, akivaizdu, kad teismui panaikinus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjų subjektinės teisės nebūtų apgintos ir jiems nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Atsakovė nurodo, jog akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams joks įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, ginčijamas Sprendimas – teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodytus argumentus vertino kaip subjektyvią pareiškėjų nuomonę, kuri nesudaro faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Manė, kad pareiškėjai negali ginčyti Sprendimo teisme. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus mieste užsieniečių garbei suteikti gatvių, skverų pavadinimai. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjai nepagrindžia, kokias jų teises Sprendimas pažeidžia.
Atsakovės atstovė patvirtino, kad viešas pasėdis Vilniaus miesto Tarybos sprendimu vyko skubos tvarka, nes Vilniaus miesto savivaldybė tarybos veiklos reglamentas tokią teisę suteikia. Viešas paskelbimas apie posėdį buvo patalpintas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinę medžiagą nustatyta, kad ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės bevardei gatvei Šnipiškių seniūnijoje suteiktas žuvusio Lenkijos respublikos Prezidento L. K. vardas (1 t., b. l. 68–69).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuri priklauso nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ginti pažeistas subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus. Kreipdamasis į teismą, kiekvienas asmuo privalo įrodyti, jog jis turi subjektinę teisę, kuri pažeidžiama, kėsinamasi ją pažeisti ar ginčija atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004)).
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo (1 t., b. l. 115–119), 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalyką šiuo atveju sudaro nustatymas aplinkybės, ar gatvės pavadinimas L. K. vardu pažeidžia minėtas konstitucines vertybes, o tuo pačiu ir pareiškėjų įstatymu saugomą interesą. Iš naujo nagrinėjant bylą taip pat turi būti įvertinta bei nustatyta, ar pareiškėjų, kurie yra asociacijos, veikla yra susijusi su minėtų vertybių išsaugojimu, gynimu (Administracinė byla Nr. A-754-438/2020).
Taigi, teisėjų kolegijos tikslas šioje byloje – ištirti, ar ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjų skunde akcentuojamas konstitucines vertybes ir kokias vertybes saugo ir gina byloje ginčą keliančios asociacijos.
Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija, gindama savo narių interesus teisme, privalo vadovautis ABTĮ keliamais reikalavimais.
Į bylą pareiškėjai pateikė procese dalyvaujančių asociacijų „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvos pensininkų sąjūdžio“ ir „Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos“ įstatus (1 t., b. l. 30–37, 39–42, 43–47). Išstudijavus visų trijų asociacijų įstatus, nustatyta, kad tik „Vilnijos“ draugija savo įstatuose numačiusi teisę būti ieškovu ir atsakovu teisme (Įstatų 3 p., t. I, b. l. 30). Likusių dviejų tokia teisė neįtvirtinta, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos asociacijos, kreipdamosi į administracinį teismą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta teise „atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus“ (Valstybės žinios, 2004-02-14, Nr. 25-745). Teismo posėdyje pareiškėjai tvirtino, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jų asmeninius interesus, sukelia neigiamas pasekmes, žeidžia tautinius, patriotinius jausmus, kursto tautinę nesantaiką. Akcentavo, jog į teismą kreipėsi gindami būtent savo asmeninius interesus, saugomus Lietuvos Konstitucijos. Mano, kad L. K. nuopelnai Lietuvai nėra tokie reikšmingi, kad jo vardu reikėtų pavadinti gatvę Vilniaus mieste.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai L. K. ir E. M. tvirtino, jog tenka praeiti L. K. vardo gatve, nes darbo reikalais lankosi Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismo posėdyje aiškino, kad gatvės pavadinimas sukelia neigiamus jausmus, kursto tautinę nesantaiką, todėl teisiniu keliu gina savo įstatymu saugomą interesą.
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą paaiškėjo, kad „artėjant Lietuvos ir Lenkijos Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams ir siekiant įprasminti dviejų kaimyninių valstybių glaudžius santykius <...> tarybos sprendimo projektu siūloma suteikti pavadinimą L. K. bevardei gatvei šalia Savivaldybės administracinio pastato iki planetariumo pastato“. Teisės akto projekto iniciatorė – LLRA–KŠS ir Rusų aljanso koalicija „V. T. blokas“ frakcija. (Tarybos sprendimo projekto „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jo ribų“ Aiškinamasis raštas 2018-01-12, 1 t., b. l. 70–71). Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad įamžinus iškilią asmenybę, suteikus pavadinimą bevardei gatvei, pastaroji taps dar viena vilniečių ir miesto svečių lankytina vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 30 d. Šnipiškių seniūnijai išsiuntė Elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais dėl informacijos paskelbimo apie rengiamą tarybos sprendimą Nr. A121-2538/18(2.1.19-MP). Prašė paskelbti seniūnijose ir viešosiose skelbimų lentose Tarybos sprendimo tekstinę ir grafinę dalį (1 t., b. l. 73).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. 30-302 „Dėl tarybos sprendimo projekto „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ teikė sprendimo projektą ir siūlė merui įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę (1 t., b. l. 79), o ginčijamas Sprendimas, kaip minėta, priimtas 2018 m. vasario 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jau minėta, kad pareiškėjai E. M. ir L. K. akcentavo, jog yra aktyvūs visuomenininkai, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, todėl neigiamas emocijas kelia tai, kad tenka eiti L. K. gatve, esančia šalia Vilniaus miesto savivaldybės pastato.
Pareiškėjai ir jų atstovai teikė straipsnių, pagrindžiančių jų išsakytus argumentus teismo posėdyje, kopijas (2 t., b. l. 7–101), brošiūras. Jais siekė įrodyti, kad L. K. savo veikla nėra tiek nusipelnęs Lietuvos Respublikai, kad jo vardu būtų pavadinta Vilniaus miesto gatvė.
Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) priskirtas gatvių, aikščių, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Sprendimų šiais klausimais priėmimas – išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (VSĮ 6 straipsnio 27 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 34 punktas).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtintas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3.3 punktas nustato, kad pavadinimai gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikiami ir keičiami vadovaujantis personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims kriterijumi (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr.1V-178 redakcija).
Šiuo atveju Teisės akto projekto iniciatorė buvo LLRA–KŠS ir Rusų aljanso koalicija „V. T. blokas“ frakcija. Aiškinamajame rašte (1 t., b. l. 70–71) tvirtinama, kad L. K. – „lenkų teisininkas, Gdansko universiteto profesorius, teisingumo ministras, prokuroras, Varšuvos meras, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (2005–2010)“. Taip pat akcentuojama, kad „kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu V. A. buvo Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės puoselėtojai, drauge stiprino valstybių regioninę lyderystę, skatino lietuvių ir lenkų tautų tarpusavio supratimą ir bendrystę. Prezidentas L. K. buvo didelis Lietuvos draugas ir Vilniaus miesto gerbėjas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.“
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 37 straipsnio 2 dalį, eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams“. Ši informacija gyventojams, seniūnaičiui, seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams) skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.
Neeilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, pavaduojantis merą, o kai šio nėra – laikinai einantis mero pareigas Tarybos narys, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais (Reglamento 37 straipsnio 3 dalis).
Reglamento 38 straipsnyje nustatyta posėdžio darbotvarkė, kurią sudaro meras. „Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais <...> ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „@vilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. <...> Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.
Vilniaus miesto T. R. VIII skyriuje nustatyta Tarybos sprendimų priėmimo procedūra. Kartu su projektu pateikiamas mero patvirtintos formos lydraštis ir aiškinamasis raštas.
Reglamento 42 straipsnio 7 dalis merui suteikia teisę teikti Tarybai svarstyti sprendimo projektą skubos tvarka tuo atveju, kai jis apsvarstytas pagrindiniame komitete (Komitetas, Tarybos ar mero paskirtas kaip pagrindinis projektui nagrinėti, turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektui nagrinėti komitete, Reglamento 44 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento 44 straipsnio 2 dalį, „pagrindinis komitetas turi projektą išsiųsti suinteresuotoms Savivaldybės institucijoms, Tarybos sudarytoms visuomeninėms komisijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus.
Visą dėl projekto gautą medžiagą įvertina ir apibendrina pagrindinis komitetas. Jeigu Taryboje nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą, pagrindinis komitetas turi teisę pateikti Tarybos posėdyje svarstyti komiteto variantą.
Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „iki svarstymo Tarybos posėdyje projektą turi apsvarstyti pagrindinis komitetas. Ypatingais atvejais <...> sprendimo projektas gali būti pateiktas Tarybai svarstyti, jo neapsvarsčius pagrindiniame komitete.
Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka (Reglamento 43 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. posėdžio Nr. 55 darbotvarkėje 21 numeriu įtrauktas klausimas „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/posedziai/posedzio-klausimas/?id=39261). Administracijos direktorius P. P. pristatė sprendimo projektą. Bendru sutarimu balsuota projekto pateikimui. Dėl projekto svarstymo skubos tvarka balsavo 33 tarybos nariai, prieš – 3, susilaikė – 3, nebalsavo – 2. Nuspręsta pritarti projekto svarstymui skubos tvarka. Tarybos nariai diskutavo dėl šio projekto, teikė savo nuomones, galiausiai bendru sutarimu sprendimą priėmė.
Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad ginčijamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, kadangi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl pavadinimų gatvėms suteikimo. Tačiau vien tai savaime nereiškia, kad priimtas aktas yra teisėtas. Priimtas teisės aktas neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, o jį priimant turi būti laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas skubos tvarka, praėjus 7 dienoms nuo projekto pateikimo. Atsakovės atstovė teismo posėdyje tikino, kad būtent Reglamentas tokią galimybę suteikia. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamente tam įtvirtinta būtina sąlyga – projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nustatyta, kad priimant ginčijamą Sprendimą, ši sąlyga ir kitos, numatytos Reglamento 47 straipsnyje 1–3 dalyse, nebuvo įvykdytos. Projektas nebuvo apsvarstytas pagrindiniame komitete, todėl pagal Reglamento 47 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimą, jis negalėjo būti svarstomas skubos tvarka 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Nepaaiškinta ir skubos priežastis. Byloje nėra įrodymų, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo gautas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimas. Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Gatvių pavadinimai suteikiami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo (patvirtinta 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacija Nr. 14(R-2) „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“), juos suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Aptartos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad, nesant ekstremalių įvykių, projekto neapsvarsčius pagrindiniame komitete, nesilaikius aptartų Reglamento reikalavimų, Sprendimas nepagrįstai priimtas skubos tvarka, pažeidžiant nuostatas, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Pareiškėjai kaltina, kad Vilniaus miesto Tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS frakcijai ir turintys Lenko kortą, nenusišalino nuo balsavimo. Byloje nepateikti įrodymai ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kurie Tarybos nariai turėjo Lenko kortą, priklausė šiai frakcijai ir nenusišalino nuo balsavimo, todėl nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.
Pareiškėjai tvirtina, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 29 straipsnių reikalavimus, nes kursto tautinę nesantaiką. Skunde ir teismo posėdyje akcentavo, jog nežino šio Lenkijos Respublikos politiko ypatingų nuopelnų mūsų šalies istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai, kitoms visuomeninio gyvenimo sritims. Mano, kad L. K. rėmė partiją, kuri kurstė tautinę nesantaiką ir rėmė Lietuvos lenkų nelojalumą Lietuvos valstybei, kad jis buvo prieštaringai vertinamos Lenkų kortos iniciatorius. Pareiškėjai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nori ginčyti ne įstatymą ar kitą teisės aktą, priimtą Lietuvos Respublikoje, o Lenkijos Respublikos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. patvirtintą asmens dokumentą. Todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidus Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento sprendime aptartus reikalavimus, todėl jį laikyti teisėtu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Proceso dalyviai į bylą pateiktuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų asociacijos „Vilnijos“ draugija, asociacijos „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. skundą patenkinti visiškai. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.