Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-588-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-10
Bylos Nr.
2A-588-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Ieškovas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
A. M., R. G.
Trečiasis asmuo
A. T.
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 82.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-588-253/2008

Teisėja A. Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija 121.18; 82.2; 78.2.1; 77.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Irinai Valodkienei, apeliantei A. M., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-01 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. M. ir R. G. dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. T., išvadą duodanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas atskirti A. A. G. nuo tėvų A. M. ir R. G., nustatyti A. A. G. nuolatinę globą ir jos globėja paskirti A. T., pas ją nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą, dukros išlaikymui iš motinos A. M. priteisti po 1 MGL kas mėnesį, iš tėvo R. G. priteistą 250 Lt išlaikymą pervesti į globėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad atsakovė A. M. dėl sveikatos problemų negali tinkamai pasirūpinti dukra, tarp atsakovo R. G. ir jo dukros nesusiklostė socialiniai santykiai, todėl atsakovas negali pasirūpinti savo dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atskyrė A. A. G. nuo jos motinos A. M.; laikinai apribojo tėvui R. G. tėvo valdžią į jo dukrą; nustatė A. A. G. nuolatinę globą šeimoje, jos globėja paskyrė A. T., A. A. G. gyvenamąją vietą nustatė pas globėją; iš A. M. dukters išlaikymui priteisė po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo 2007-11-20; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-05-06 sprendimu iš atsakovo priteistą 250 Lt išlaikymą dukrai nustatė pervesti į globėjos atsiskaitomąją sąskaitą; iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisė po 75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė A. M. dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl savo ligos, negali gyventi kartu su dukra bei savarankiškai ja rūpintis ir auginti, todėl A. A. G. atskyrė nuo motinos A. M.. Teismas nenustatė, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų rūpintis savo vaiku, todėl tėvo valdžią atsakovui apribojo laikinai. Teismas, remdamasis Vaikų teisų apsaugos institucijos išvada ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, A. T. paskyrė A. A. G. globėja, pas ją nustatė ir mergaitės gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų bei apribojus tėvų valdžią, todėl priteisė išlaikymą dukteriai.

Šalies argumentai

Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dukters išlaikymo, globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą: nustatyti ir priteisti iš atsakovės mažesnio dydžio išlaikymą dukrai, laikinai atskirti nuo atsakovės dukrą, dukrai nustatyti laikiną globą globėjos A. T. šeimoje. Nurodė, kad sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pažeidžia jos interesus, teismo sprendimas neobjektyvus, nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, kad negali mokėti priteisto išlaikymo dydžio, nes gauna per mažas pajamas, ilgainiui pati nori rūpintis savo dukra.

Atsiliepimas

Atsakovas R. G. atsiliepime nurodo, kad sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-01 sprendimu.

Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendimu siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Pažymi, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis priklauso nuo vaiko interesų, todėl atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas argumentas, kuris atleistų nuo šios pareigos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė A. M., jos atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, paliekant atsakovei pačiai auginti ir prižiūrėti dukrą, taip pat spręsti klausimą dėl didesnio išlaikymo priteisimo iš dukros tėvo R. G..

Teismas, patikrinęs apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2004-11-03 Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnametei A. A. G. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta teta A. T. (t. 1, b. l. 19). 2006 metų rudenį mergaitė grįžo gyventi pas motiną – atsakovę A. M. (t. 1, b. l. 20). Tačiau 2007-08-31 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu nepilnametei A. A. G. vėl buvo nustatyta laikinoji globa, kadangi 2007 m. vasarą pablogėjo atsakovės sveikata (t. 1, b.l. 6–8). Nuo to laiko mergaitė gyvena pas tetą A. T.. To pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme neneigė ir atsakovė A. M. (t. 2, b. l. 7–9). Tiek Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (t. 1, b. l. 66–67), tiek trečiojo asmens A. T. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 10–11) leidžia daryti išvadą, kad nepilnametę A. G. trečiasis asmuo A. T. pasiėmė gyventi pas save po to, kai gavo informacijos, jog motinos A. M. sveikata pablogėjo, todėl ji tinkamai negali pasirūpinti dukra. Nuo to laiko, jau daugiau kaip metus, A. G. yra išlaikoma, auklėjama ir prižiūrima tetos A. T.. Trečiasis asmuo A. T. tiek atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 92), tiek posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 10–11) nurodė, jog atsakovė A. M. myli savo dukrą, pagal galimybes ją lanko, tačiau dėl savo sveikatos negali tinkamai pasirūpinti mergaite.

Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis atsakovė šių pareigų tinkamai negali vykdyti dėl savo sveikatos.

Kartu pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnis taip pat numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. A. G. aiškiai išreiškė norą gyventi su teta A. T., o ne su motina. Šiai savo pozicijai patvirtinti mergaitė nurodė argumentus, kurie atitinka byloje esančius kitus įrodymus ir neprieštarauja vaiko interesams (t. 2, b. l. 11–12), todėl atsakovės argumentai, išsakyti apeliacinės instancijos teisme, kad ji jau pasveiko ir gali pati auginti vaiką, atmestini. Įvertinęs šias aplinkybes bei konstatavęs, kad vaikas, dėl kurio priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo vyksta ginčas, yra nepilnametis, mergaitė viena gyventi be kasdieninės suaugusių priežiūros ir išlaikymo negali, motina dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti dukra, mergaitė gyventi su motina dėl susidėjusių aplinkybių nenori, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, pagrįstai atskyrė vaiką nuo motinos (įteisindamas faktiškai nusistovėjusius santykius).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ir dukra atskirtos dėl to, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. savo sveikatos, negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir vaikas nenori gyventi su motina, atsakovės argumentai, kad jos gyvenimo sąlygos yra pagerėjusios, ji turi atskirą butą, šioje byloje yra nereikšmingi. Tai, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystės teisių atėmimo. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Priimdamas sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų teismas pagrįstai kartu nustatė nuolatinę vaiko globą (CK 3.257 str. 3 p.). Vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą ir gynybą. Globėjas turi rūpintis vaiku, jį auklėti, atstovauti jo teisėtiems interesams ir juos ginti. Bylos duomenimis, šias pareigas vaikui nuo 2004 m. iš esmės atlieka vaiko teta A. T.. Remiantis aptartais argumentais, vaiko nuolatinė globa nustatyta pagrįstai. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo motinos iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme.

Atskyrus vaiką ir tėvus, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Todėl teismas, įvertinęs atsakovės finansines galimybes, pagrįstai priteisė dukros naudai išlaikymą iš motinos po 130 Lt kas mėnesį. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas turėjo iš atsakovės priteisti mažesnį išlaikymą, atmestinas, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir esant sunkiai tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas nepilnamečiam vaikui neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Būtent tokia suma ir yra priteista iš atsakovės.

Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė A. M. prašė spręsti klausimą dėl didesnio išlaikymo priteisimo iš nepilnametės A. G. tėvo R. G.. Apeliantei išaiškintina, kad išlaikymo dydžio pakeitimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės A. M. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius