- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-83-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00661-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Teisės skyriaus vyresniosios specialistės Ingridos Jasiulevič (toliau – Institucija) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo tenkintas D. D. skundas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį D. D. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto Alberto Palioko 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu D. D. nubaustas pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 6 val. 48 min., be valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų leidimo įėjo ir buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinėse patalpose, tuo pažeidė 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų „Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ (toliau Taisyklės) 47.4 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. D. pateikė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu D. D. skundą tenkino, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo byla pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį D. D. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Skundu Institucija prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą Nr. II-56-1036/2017 grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Pažymi, jog einant prie Kenos užkardos tarnybinių patalpų durų pareigūnas R. B. perspėjo advokatą V. Ž. ir advokato padėjėją D. D., kad be VSAT pareigūno leidimo patekti į pasienio kontrolės punkto (toliau – PKP) tarnybines patalpas yra draudžiama. PKP tarnybinėse patalpose buvęs pamainos vyresnysis A. Paliokas taip pat informavo advokatus, kad jie yra tarnybinėse patalpose, į kurias be VSAT pareigūno leidimo patekti ir būti jose negalima, perspėjo, kad už tai yra numatyta administracinė atsakomybė, tačiau advokatai į pareigūnų žodžius nereagavo, elgėsi įžūliai ir ir įsiveržė į patalpas. D. D. nekreipė dėmesio į pareigūno A. Palioko draudimus, sakė, jog atstovauja pilietę A. P., kuri nori paprašyti prieglobsčio, dėl ko turi teisę ten būti.
Skunde nurodoma, jog pilietė A. P. buvo pristatyta į PKP, kaip asmuo be vizos, todėl pareigūnai pirmiausiai turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes. Pamainos vyresniajam A. Paliokui nebuvo žinoma apie pateiktą prašymą suteikti prieglobstį. Pareigūnas V. Barovskij aiškino, kad prie pat tarnybinių patalpų durų kilo šurmulys, ginčas, advokatai veržėsi į patalpas, todėl pareigūnai neturėjo galimybės pasikalbėti ir pasiaiškinti dėl Rusijos Federacijos pilietės vykimo aplinkybių. Be to, A. P. posėdžio metu taip pat teigė, jog pamainos vyresniajam nieko apie prieglobstį nesakė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 67 straipsnis numato, jog užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį, taip pat prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Praktikoje būtent VSAT pareigūnai antros linijos patikrinimo metu išsiaiškina visas vykstančių piliečių vykimo aplinkybes, patikrina dokumentus, jei asmuo asmeniškai pasiprašo prieglobsčio, turi suteikti visą tam reikiamą informaciją. Nagrinėjamu atveju pristatyta į tarnybines patalpas Rusijos Federacijos pilietė pareigūnui A. Paliokui apie prieglobstį nieko neminėjo, todėl pareigūnas turėjo atlikti ir sukontroliuoti savo skubius darbus, o po to asmeniškai pabendrauti su piliete A. P. ir išsiaiškinti visą situaciją.
Vadovaujantis 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/32/ES (toliau - Direktyva) 8 straipsnio 2 dalimi bei remiantis nacionaliniais teisės aktais, siekiant užtikrinti pasienio teisinį ir pasienio kontrolės punktų režimą bei viešąją tvarką, pareigūnui A. Paliokui paliekama teisė spręsti dėl prieglobsčio prašytojo susitikimo su konsultuojančiu asmeniu ir jo buvimo PKP bei VSAT tarnybinėse patalpose. Taigi, Direktyvos nuostatos nesuteikia jam teisės savavališkai be pareigūnų leidimo patekti į tarnybines patalpas. Be to, vėliau pilietei A. P., bendraujant su pasienio pareigūnais, paaiškinus visas aplinkybes ir paprašius teisinės pagalbos, advokato padėjėjui D. D. buvo leista susitikti ir bendrauti su prieglobsčio prašytoja bei būti PKP tarnybinėse patalpose, t.y. A. P. buvo sudarytos visos sąlygos naudotis advokato pagalba.
Skunde teigiama, jog D. D. būti PKP leidimo neturėjo, jis neprisistatė VSAT pareigūnams, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad yra advokato padėjėjas ir atvažiavo atstovauti Rusijos Federacijos pilietės A. P., ką numato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas ir Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 53 punktas. Atsižvelgiant į tai, jog D. D. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už Taisyklių 47.4, o ne 53 punkto pažeidimą, prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes jo veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, o Taisyklių punkto pakeitimas negali būti vertinamas kaip griežtesnis teisės pažeidimas.
Skunde taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes liudytoja A. P. pirmiausiai davė parodymus ir tik po to buvo įspėta už melagingų parodymų davimą ir pasirašė įspėjimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. D. prašo Institucijos skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. II-56-1036/2017 palikti nepakeistą.
Jis, būdamas advokato padėjėju, turėdamas jam suteiktus prieglobsčio prašytojos įgaliojimus, teikė teisines paslaugas ir atstovavo A. P. nuo to momento, kai ji paprašė prieglobsčio. Pažymi, jog priimant skundžiamą nutarimą, A. Paliokas turėjo A. P. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, t.y. suprato, kad ji yra prieglobsčio prašytoja ir turi teisę į teisinę pagalbą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam buvo surašytas nutarimas už Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų „Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ 3 skyriaus 47.4 punkto reikalavimų pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde pateikiami nauji šių Taisyklių pažeidimai, t.y. 53 punkto, vertinami kritiškai, kaip bandymas pateikti visiškai naujas aplinkybes.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Teisės skyriaus vyresniosios specialistės skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir institucijos apeliacinio skundo argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
D. D. VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos specialisto Alberto Palioko 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimas pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį surašytas ir paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas dėl to, kad jis, 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 6 val. 48 min., be valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų leidimo įėjo ir buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinėse patalpose, tuo pažeidė 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų „Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ (toliau Taisyklės) 47.4 punkto reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas nustatė, kad D. D. į pasienio kontrolės punktą atvyko, kaip prieglobsčio prašytojos Rusijos Federacijos pilietės A. P. atstovas, profesionalus teisininkas - advokato padėjėjas. Atsakomybėn patrauktas asmuo D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į pasienio kontrolės punktą atvyko iš Lietuvos Respublikos, valstybės sienos nekirto ir kirsti neketino. Į pasienio kontrolės punktą atvyko suteikti teisinių paslaugų savo klientei A. P.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. P., V. Ž., jų neneigė ir liudytojais apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai A. Paliokas, R. B.. Be to, teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys D. D. įgaliojimus atstovaujant A. P. interesus (b. l. 11-13). Taigi, teismas padarė išvadą, jog advokato padėjėjas D. D., atvykęs į Kenos pasienio kontrolės punktą dėl teisinių paslaugų klientui suteikimo, į Taisyklėse nurodytų subjektų ratą nepatenka, su kuria sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.
Skundu Institucija prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą Nr. II-56-1036/2017 grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, jog D. D. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už Taisyklių 47.4, o ne 53 punkto pažeidimą. Teigia, jog D. D. pažeidė Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 53 punktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, ne tik nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir nurodant atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluojant asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nes tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog administracinio nusižengimo protokolas (nagrinėjamu atveju – nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl nuo teisingo administracinio nusižengimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, be kita ko, yra užtikrinama tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tinkamas nusižengimo esmės atskleidimas apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, o taip pat yra svarbus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Kaip jau minėta aukščiau, D. D. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už Taisyklių 47.4 punkto pažeidimą. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta apygardos teismo sprendimas - administracinio nusižengimo bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja A. P. iš pradžių davė parodymus ir tik po to buvo įspėta už melagingų parodymų davimą, tačiau, perklausius 2017-12-07 teismo posėdžio garso įrašą, girdėti, kaip teisėjas nustato liudytojos A. P. asmenybę, santykį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, paaiškina, jog ji yra iškviesta liudytoja šioje byloje, pilietinę priedermę papasakoti viską, kas jai yra žinoma, o taip pat įspėja, jog už melagingų parodymų davimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (garso įrašo 03:24 min.), po ko į teisėjo klausimą, ar viskas aišku, liudytoja atsako teigiamai. Tai, jog liudytoja patį įspėjimo tekstą pasirašė po apklausos, nėra pagrindo pripažinti esminiu procesiniu pažeidimu, nes, kaip jau minėta, ji buvo įspėta apie gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
Apylinkės teismo teisėjo nutarime pagrįstai ir teisiškai argumentuotai aptarti nutarimo priėmimo motyvai, naikinti teisėto ir pagrįsto nutarimo ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Teisės skyriaus vyresniosios specialistės Ingridos Jasiulevič apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.