Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Š., V. Š., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. Š., V. Š. bei antstolis Aleksandras Selezniovas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro 2011-08-16 vykdomąjį įrašą Nr. VM9-2995 dėl 42395 Lt išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojo M. B. naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2012-02-23 turto arešto aktu areštavo 8,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(v.b., b.l. 27-30). 2012-04-04 turto arešto aktais areštuotos piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į V. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje (v.b., b.l. 67-69), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke (v.b., b.l. 71-73), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank (v.b., b.l. 79-81). 2012-04-04 turto arešto aktu taip pat areštuota ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo V. Š. IĮ Vaidos projektavimo studijoje, (v.b., b.l. 75-77). D. Š. su V. Š. santuoką sudarė 2001-07-14 (v.b., b.l. 20). Antstolis išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi, kaip minėta, kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju išieškojimas pradėtas vykdyti pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą neprotestuotiname vekselyje. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka (Notariato įstatymo 43 str.). Vykdomajame įraše Nr. VM9-2995 nurodyta, jog skola turi būti išieškoma iš D. Š.. Notaras vykdomajame įraše nurodė tik vieną asmenį iš kurio turi būti išieškoma skola, todėl antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento ir tai reikštų CPK 586 str. pažeidimą. Kartu teismas pažymi, jog notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Todėl teismas vykdymo procese negali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kilus ginčui dėl to, kaip turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas gali būti pašalintas tik kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 str. taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, vekselį pasirašė vienas sutuoktinis, jo atžvilgiu išduotas vykdomasis įrašas, todėl darytina išvada, jog prievolė pagal 2011-08-16 vekselį yra asmeninė D. Š. prievolė. Išieškotojas, manydamas, jog prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto turi pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus.

Vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Iš vykdomosios bylos medžiagos bei suinteresuoto asmens pateiktos medžiagos nustatyta, jog nėra turto, skolininkui D. Š. priklausančio asmeninės nuosavybės teise, kurio pakaktų kreditoriniams reikalavimams padengti. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Todėl nustatytina skolininko D. Š. asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nustatyta, jog skolininko D. Š. santuoka su V. Š. sudaryta 2001-07-14 (v.b., b.l. 20). Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nustatyti mažesnę (o ne ½) dalį nėra pakankamo pagrindo. Be to, pažymėtina, jog D. Š. ir V. Š. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be to, įvertinant tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog D. Š. ir V. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį 8,4700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog minėtas pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, be to, šalims nepateikus turto padalijimo plano, taip pat naudojimosi turtu tvarkos, teismas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nenustato.

Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl skolininko sutuoktinės V. Š. sąskaitose esančių piniginių lėšų padalinimo. CK 3.88 str. l d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad piniginės lėšos esančios nurodytose sąskaitose yra asmeninė V. Š. nuosavybė, pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai. Nustatytina, jog skolininkui D. Š. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių V. Š. sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiose AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank.

Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl skolininko turto dalies skolininko sutuoktinės gauname darbo užmokestyje nustatymo. CPK nustato, kaip minėta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl minėtas pareiškėjo prašymas tenkintinas, nustatytina, jog skolininkui D. Š. priklauso ½ pajamų, mokamų V. Š. IĮ Vaidos projektavimo studija. Teismas pažymi, jog nustatant skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo vadovaujantis CPK 736 str. būtų išeita už ginčo ribų bei pasisakyta dėl antstolio kompetencijai priklausančių klausimų, todėl atmestinas pareiškimo prašymas nurodyti kokia būtent skolininkui nuosavybės teise priklausanti jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalis turi būti nukreipta skolai dengti.

Teismui patenkinus pareiškimą, pareiškėjui iš skolininko D. Š. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad CPK bylose pagal pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo nenumato žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį 8,4700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad skolininkui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitose:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje;

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB SEB banke;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank.

Nustatyti, jog skolininkui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ pajamų, mokamų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) IĮ Vaidos projektavimo studija, kodas 302498054.

Pareiškėjui M. B. iš skolininko D. Š. priteisti 968 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą civilinėje byloje Nr. 2-7608-792/2012 (2012-04-30 mokėjimo kvitas, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/12/00202 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.