Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-650-1021/2019

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-20
Bylos Nr.: 2-650-1021/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Ieškovas: I. R.
Atsakovas: Ž. J.
Išvadą teikia: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Laimutė Bagdzevičienė

Civilinė byla Nr. 2-650-1021/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01023-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.4; 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,dalyvaujant: ieškovei I. R., jos atstovei advokatei Laimutei Bagdzevičienei,atsakovo Ž. J. atstovei advokatei Z. R.,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

nedalyvaujant atsakovui Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, motinos pavardės vaikui suteikimo, institucija duodanti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

I. I. R.(toliau - ieškovė) ieškiniu prašo: paskirti DNR ekspertizę dėl K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kilmės iš tėvo atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo ar paneigimo, t. y. nustatyti vaiko tėvystę; K. R. suteikti jo motinos I. R. pavardę; sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos ieškovės gyvenamoje vietoje; nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus ir dalyvaus jį auklėjant pagal savo ir sūnaus poreikius ir galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus; priteisti iš atsakovo 250,00 Eur dydžio pinigų sumą sūnaus K. R. išlaikymui, mokamą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant šį turtą valdyti motinai ieškovei; priteisti iš atsakovo 9000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 19 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos, priteisti iš atsakovo valstybės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji ir atsakovas 2 metus kartu gyvenę ir dirbę tame pačiame darbe Anglijoje. Kai sužinojusi, kad laukiasi atsakovo kūdikio, buvusi Lietuvoje. Apie nėštumą atsakovui pranešusi telefonu. Jis šia žinia apsidžiaugė ir norėjo, kad jie gyventų ir vaiką augintų kartu Anglijoje. Tačiau dėl atsakovo ūmaus būdo, ji nesutikusi su juo apsigyventi Anglijoje ir pasilikusi Lietuvoje. Atsakovas dėl to labai supyko ir atsisakė sūnui suteikti savo pavardę. Atsakovas, kad yra K. R. biologinis tėvas pripažįsta, tačiau sūnaus nelanko, juo nesirūpina, išlaikymo jam neteikia nuo jo gimimo, į jos skambučius ir SMS žinutes neatsako. Aplamai jis sūnaus nėra matęs. Sūnus K. R. žino, kad jo tėvas yra Ž. J., ir nuolat klausia, kur tėtis, kodėl jo neaplanko. Ji atsisakanti suteikti atsakovo pavardę savo sūnui K., kadangi jį auginanti viena. Ji neketinanti kurti bendro gyvenimo su atsakovu. Atsakovui sūnus visiškai nerūpi. Be to ji auginanti dar du sūnus: J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo, biologinio tėvo, pavardė neatitinka tikrosios K. R. šeimos pavardės. Atsakovas savo sūnaus K. R. finansiškai išlaikyti niekada nepadėjo ir nepadeda. Todėl materialus sūnaus išlaikymas iš jo turėtų būti priteistas. Ji viena auginanti 3 sūnus. Esanti bedarbė. Dirbti neturinti realios galimybės, nes sūnus J. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra tik 1,5 metų amžiaus. Jos vieno mėnesio pajamos yra tik 148 Eur. dydžio išmoka vaikui ir kitų dviejų sūnų išlaikymui jų tėvo sumokėta pinigų suma. Jokių kitų pajamų ar turto, kurį galėtų parduoti ji neturinti. Todėl jai pragyventi ir išlaikyti atsakovo mažametį sūnų padeda jos tėvai. Sūnaus K. R. poreikių: maistui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai: kelionėms pas gydytojus, vaistams, bei vitaminams, higienos reikmenims, mokymo ir ugdymo priemonėms ir reikmenims, renginiams mokykloje, išvykoms su klase, poilsiui, žaislams, mobiliojo ryšio paslaugoms, šiltam, šaltam vandeniui, elektrai, būstui ir jo šildymui, patenkinimui vienam mėnesiui reikia vidutiniškai 400,00 eurų. K. yra labai judrus berniukas. Mėgsta žaisti aktyvius žaidimus. Jam pirkusi dviratį, riedučius, paspirtuką ir kitus žaislus. Jis nori lankyti futbolo būrelį, kuris yra mokamas. Tėvai iš savo lėšų privalo aprūpinti futbolo treniruotėms skirta apranga ir avalyne. Jai pačiai taip pat reikia patenkinti bent minimalius poreikius: maitintis, apsirengti, gydytis, susimokėti mokesčius. Su vaikais nuomojamam bute, kurio mėnesio nuoma kainuoja 80,00 Eur, gyvenanti viena. Todėl, kad būtų pakankamai patenkinti bent minimalūs sūnaus K. R. poreikiai, iš atsakovo turėtų būti priteista 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio pinigų suma, mokama kas mėnesį sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, indeksuojant ją Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 str.). Atsakovas dirba Anglijoje ir gauna pakankamas pajamas sūnui išlaikyti. Jo vieno mėnesio pajamos yra 1000,00 - 1300,00 Eur (kas atitinka 1000-1200 svarų sterlingų). Kadangi sūnus K. R. nuo gimimo dienos gyvena su ja, jo gyvenamoji vieta nustatytina jos gyvenamoje vietoje (CK 3.169 str. 1 d.), pavedant jo išlaikymui atsakovo sumokėtas pinigines lėšas uzufrukto teise valdyti jai. Kadangi atsakovas niekada nevykdė ir nevykdo savo pareigos išlaikyti savo mažametį sūnų, iš jo taip pat turėtų būti priteistas 9000,00 Eur dydžio sūnaus K. R. išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 19 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos. Neprieštaraujanti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų pagal savo ir sūnaus poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į sūnaus interesus, kadangi sūnus žino, jog atsakovas yra jo biologinis tėvas, ir nori su juo bendrauti (b.l.3-5).

Atsiliepimas

A. Ž. J. (toliau - atsakovas) į ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš tiesų atsakovas susipažino su ieškove ne darbe, bet apsilankęs namuose, kur gyveno ieškovė. Paaiškėjo, kad jie dirbo viename darbe ir gyveno netoliese vienas nuo kito. Jų draugystė iš viso tęsėsi apie dvejus metus, tačiau kartu taip ir neapsigyvenę - kiekvienas nuomojosi savo būstą. Tačiau jie draugavo, nuolat susitikinėdavo, atsakovas turėjo automobilį, todėl rytais ją paveždavo į darbą. Po kurio laiko ieškovė metė darbą ir išsikraustė į Londoną, tačiau ir dėl to jų draugystė nenutrūko, nes atsakovas ją lankė savaitgaliais, jiedu turėjo intymius santykius ir tai tęsėsi apie pusę metų. Paaiškėjus, kad ieškovei sunkiai pavyksta Londone rasti darbus - ji neturėjo nei nuolatinio darbo, nei nuolatinių pajamų - po pusmečio tokio gyvenimo atsakovas parvežė ieškovę į jo gyvenamą miestelį, ieškovė apsistojo atsakovo bute ir išbuvo jame apie savaitę - po to pareiškė kad norinti atostogų ir išvyksta į Lietuvą. Pažadėjo grįžti po dviejų savaičių. Tačiau, kai atsakovas jai paskambino praėjus savaitei po išvykimo, pasakė, kad nebegrįš atgal. Atsakovui paklausus kodėl, ji atsakiusi, kad tai nesvarbu. Atsakovą įžeidė toks staigus santykių nutraukimas ir kategoriškas tonas, todėl jis užbaigė pokalbį ir jų bendravimas pasibaigė. Daugiau atsakovas su ieškove nėra kalbėjęs, nėra susirašęs nei laiškais, nei SMS žinutėmis, nei el. paštu, nėra bendravęs ar susisiekęs kitokiu būdu. Ieškovė taip pat jam niekada neskambino po jau minėto telefoninio pokalbio. Apie ieškovės gyvenimą atsakovui nieko nebuvo žinoma: jis nežinojo, nei kad ji laukėsi kūdikio, nei pagimdė pirmąjį sūnų, nei apie kitus du jos vaikus, minimus ieškinyje. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovui ji pranešusi apie vaiką, neva jis pripažinęs esąs biologinis ieškovės sūnaus tėvas, tačiau atsisakęs duoti jam savo pavardę, nes supykęs dėl ieškovės nenoro gyventi kartu Londone, tai yra jos fantazijos vaisius. Keisti ir prieštaringi ieškovės aiškinimai dėl atsakovo tėvystės pripažinimo: ieškinio pradžioje ji teigia, kad nenorėjo su atsakovu gyventi kartu dėl jo ūmaus būdo, po to aiškina, kad atsakovas nesutiko suteikti vaikui savo pavardę, gi vėliau teigia, kad nesutinka suteikti atsakovo pavardę sūnui, nes pati jį auginanti. Betgi, kaip teigia ieškovė, jau pranešdama apie nėštumą atsakovui, nesutiko su juo gyventi kartu, tai yra suprato, kad vaiką augins viena, todėl kam reikėjo prašyti atsakovą suteikti savo pavardę, jeigu to nenorėjusi. Akivaizdu, kad to ir nebuvo. Atsakovė, nepranešdama atsakovui apie vaiką, atėmė jam galimybę rūpintis vaiku ir būti tėvu, jeigu jis yra ieškovės vaiko biologinis tėvas, todėl jos kaltinimai ieškinyje atsakovui dėl tėvo pareigų nevykdymo ir nesirūpinimo vaiku yra melagingi ir veidmainiški. Atsakovas, tvirtindamas, kad nebendravo su ieškove jokiais būdais nuo 2010 m. pradžios, sąlygoja tai, jog nebuvo ir pokalbio apie DNR testo atlikimą ieškovės sūnui, apie kurio egzistavimą atsakovas nebuvo girdėjęs - tikėtina, kad tai yra ieškovės sugalvotos strategijos dalis - ieškinyje teigdama, kad atsakovas atsisako atlikti DNR ekspertizę, ir ieškovė prašo tai laikyti jo tėvystės įrodymu, o bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Tikėtina, jog toks ieškovės bylinėjimosi planas ir buvo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos pranešė atsakovui apie jo tėvystę, jog atsakovas iki ieškinio gavimo žinojo, kad turi sūnų, ir kad ieškovė nors kartą bet kokiu būdu pranešė atsakovui apie jo pareigą išlaikyti sūnų. Tikėtina, jog tai, kad ieškovė anksčiau nesukreipė dėl vaiko tėvystės nustatymo ir nereikalavo išlaikymo iš atsakovo, gali reikšti, kad atsakovas nėra šio vaiko tėvas, o jos pajamų kartu su valstybės skiriama pašalpa užteko sūnaus išlaikymui. Ieškovės elgesys visus praėjusius 8 metus buvo neadekvatus - (duomenys neskelbtini). pagimdžiusi vaiką, ji tik po aštuonerių metų šią žinią perduoda atsakovui, pateikdama ieškinį teismui ir teigdama, kad tai jis yra šio vaiko biologinis tėvas. Jis neturėtų finansinių galimybių mokėti prašomą 250 EUR išlaikymą. Atsakovas gyvena su drauge, kartu nuomojasi būstą ir visas - būsto išlaidas apmoka lygiomis dalimis, o jos išlaidas moka lygiomis dalimis. Išlaidos tokios: būsto nuomos mokestis 700 £/mėn; dujos, elektra ir vanduo kainuoja 300 £/mėn ; 120£mėn; du telefonai su sąskaitomis -130£, internetas 60£/mėn. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo automobilį, kurį naudoja asmeninėms reikmėms ir išlaiko asmeninėmis lėšomis - automobilio draudimas, išlaikymas, kuras kainuoja 450£/mėn. Atsakovas turi įsiskolinimą Lietuvoje, skolą grąžina per antstolio kontorą dalimis, mėnesį antstolio kontorai pervesdamas 100 £/mėn. - skolos grąžinimas tęsis dar septynerius metus. Taip pat atsakovas Anglijoje automobilio pirkimui paėmė paskolą ir skolą grąžina dalimis, mokėdamas po 300£/mėn. Dar vieną paskolą Anglijoje atsakovas yra paėmęs skalbimo mašinos ir šaldytuvo įsigijimui - skolą grąžina daliomis, mokėdamas po 136 £/mėn . Atsakovas turi išlaidas maistui, drabužiams, avalynei, medikamentams, higienai - jos yra nuo 300 iki 500£/mėn. - priklausomai nuo finansinių to mėnesio galimybių ir pirkimo neišvengiamumo. Atsakovo pajamos vidutiniškai apie 1900 EUR (šiltuoju metų laiku apie 2100£, o žiemą, pavasarį - apie 1600 £/mėn.), todėl atsakovas gyvena labai taupydamas, esant galimybei kas mėnesį po mažą sumą atidėdamas atostogoms, taupydamas ir maisto, drabužių sąskaita - avalynės ir drabužių pirkimą atidėdamas nuolaidų laikotarpiui ir taupydamas kitokiais būdai. Jeigu paaiškėtų, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus biologinis tėvas, atostogoms taupomus pinigus jis skirtų sūnaus poreikiams - ši suma būtų ne daugiau kaip 100£/mėn., kartu prisidėdamas drabužiais, žaislais, šventinėmis dovanėlėmis. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei Anglijoje. Aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, jog šalis, prašanti priteisti išlaikymą, turėtų detalizuoti vaikų poreikius - pateikti vaiko poreikių lentelę, tačiau ieškovė abstrakčiai nurodo vaiko poreikius, nedetalizuodama jiems patenkinti skiriamų lėšų, neteikia rašytinių įrodymų. Dar daugiau, prašydama priteisti 250 EUR/mėn. sumą, ji nurodo, kad jai ir pačiai būtina patenkinti bent minimalius poreikius - tampa neaišku kokio dydžio jos poreikiai ir ar jie įtraukti į prašomą priteisti išlaikymo sumą. Ieškovė nuslėpė ir savo tikrąją finansinę padėtį, teikdama ieškinyje tik tam tikras užuominas apie gaunamus pinigus, tačiau jų nekonkretizavo ir nepateikė įrodymų apie faktines pajamas. Ieškovė nurodo, jog jos pajamos 148 EUR/mėn, tačiau ieškinyje teigia, kad kitų dviejų vaikų tėvas moka jų išlaikymui skirtas sumas, bet jų nedetalizuoja ir įrodymų neteikia, nors tai taip pat gausina ieškovės gaunamų pajamų dydį. Ieškinyje teigiama kad išlaikyti mažametį sūnų padeda jos tėvai, tačiau nenurodo sumų ir nepagrindžia rašytiniais įrodymais tėvų finansinių galimybių. Ieškovė nurodo, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, būstą nuomojasi ir moka 80 Eur nuomą. Tačiau, nors prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pateikia nuomos sutartį tik nuo 2018 metų - abejotina, ar nuomos išlaidos buvo iki šios nuomos sutarties sudarymo, nežinoma, ar prašo jas priteisti už praėjusį trejų metų laikotarpį, ar juo labiau neteikia jokių įrodymų apie jų mokėjimą. Tikėtina, jog ieškovė, kaip vieniša motina, vaikų išlaikymui gavo /gauna pašalpas, kurių dalį turėjo ir turi skirti sūnaus išlaikymui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu yra bedarbė, nes auginanti mažametį sūnų, tačiau tai ne atsakovo vaiko auginimas sustabdė jos galimybę dirbti ir užsidirbti - vaikais turi pasirūpinti ir vaikų tėvas, todėl, detalizavus turimus vaiko poreikius, ieškovė privalo maksimaliai prisidėti prie sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimo ir tai turėtu būti įvertinta teismo. Be to, ieškovė, prašydama priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nepateikė įrodymų apie jos darbines pajamas ir turtą ankstesnius trejus metus. Ieškovė aplamai neteikė įrodymų apie savo valstybinį socialinį draudimą, nors tai patvirtintų, jog ieškovė dėjo ir deda pastangas gauti daugiau kaip atsakinga mama ruošėsi vaikų auginimui, rūpinosi savo vaikų ateitimi ir būtinųjų poreikių patenkinimu. Akivaizdu, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma ne tik, kad nedetalizuota bei nepagrįsta, bet ir nėra adekvati, protinga ir būtina - ieškinyje keliami didesni reikalavimai nei vaiko poreikiai, o ieškovė vaiko poreikių nedetalizavo, įrodinėdama vaiko poreikius neteikė lentelės, kur nurodytų kiekvieną išlaidų eilutę, bei neteikė įrodymų apie savo tikrąją finansinę padėtį per laikotarpį, už kurį reikalauja priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, jog Lietuvos A. T. praktikoje yra pripažįstama, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau ši taisyklė galioja tiek vienų metų vaikui, tiek septyniolikmečiui, ir neabejotina, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai skirtingi ir sumine apimtimi. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, ieškovė privalo detalizuoti ir pagrįsti penkiamečio, tiek aštuonmečio poreikius, nepateikti įrodymų, kiek ir kokių turėjo ir turi realių sūnaus išlaikymo išlaidų, kokia dalimi ji pati prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Tokių įrodymų pateikimas užkirstų kelią ieškovei be pagrindo priteisti sumas, kurių ji pati nepatyrė, išlaikydama sūnų. Ieškovė negali gauti priteisti didesnių sumų, negu ji pati galėjo skirti sūnaus išlaikymui (b.l.43-47).

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad gavus DNR ekspertizę, pripažįsta esąs K. R. biologinis tėvas. Atsakovas neprieštarauja, jog K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovė, nepranešdama atsakovui apie kūdikio laukimąsi ir gimimą, atėmė iš atsakovo galimybę rūpintis vaiku ir tapti ne tik biologiniu, bet ir tikruoju rūpestingu tėvu. Šiuo atveju du žmonės nepažįsta vienas kito, vienas apie kitą sužinojo tik ką, tarp jų nėra tarpusavio ryšio ir jokių jausmų, todėl neabejotina, kad ieškovė į teismą kreipėsi ne tikslu sūnui surasti tėvą ir dėti pastangas šiltų jausmų tarp jų nustatymui – siekdama tokio tikslo ieškovė pirmiausia būtų siekusi ne teismo sprendimo, o tiesioginiu ryšiu atnaujinusi santykius su atsakovu bei pranešusi jam naujieną apie tėvystę, aptarusi sūnaus supažindinimą su atsakovu ir tolimesnio bendravimo galimybes. Akivaizdu, jog ieškovės tikslas yra daug paprastesnis - ji siekia pasigerinti savo materialinę padėtį ir papildyti pajamas, kurių neteko išėjus ankstesniam sugyventiniui. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas gyvena užsienio šalyje, Lietuvoje lankosi itin retai, todėl šiuo metu spręsti klausimą dėl jo bendravimo su K. R. tvarkos nustatymo, netikslinga. Gal būt, pasikeitus aplinkybėms, ar esant kitokioms sąlygoms, situacija pasikeis. Atsiliepime į ieškinį, ieškovė nepateikė į bylą detalizuotos vaiko būtinųjų poreikių lentelės - skaičiuotės, kuria vadovaujantis galima būtų spręsti apie tikruosius vaiko poreikius. Ieškovės abstraktus teigimas, kad sūnui reikia 400 EUR/mėn, suponuoja išvadą, jog trijų jos vaikų išlaikymui ieškovė išleidžia 1200 EUR/mėn, tik nenurodė tokių pajamų šaltinio. Ieškovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų apie kitų dviejų ieškovės vaikų tėvo mokamą mėnesinę išlaikymo sumą, tačiau iš pateiktos banko sąskaitos išrašo matosi, jog ji mažesnė, nei ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas - nei drabužių, nei maisto, nei komunalinių mokesčių mokėjimo - netgi nuomos sutartyje nuomos mokesčio dydis neįskaitomas. Todėl neįmanoma vertinti kokias klaidas vaikų poreikiams ieškovė laiko būtinomis, o kurias - prabangos. Ieškovė į bylą pateikė pažymą apie pajamas už laikotarpį nuo 2018-01 iki 2018-04-30, tačiau neteikia informacijos apie dabartines pajamas, apie turimą (turėtą 3 metų laikotarpyje turtą), neteikė įrodymų apie savo valstybinį socialinį draudimą. Akivaizdu, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma ne tik kad ne detalizuota, nepagrįsta, bet ir nėra adekvati, protinga ir būtina - ieškinyje keliami didesni reikalavimai nei vaiko poreikiai, o ieškovė vaiko poreikių nedetalizavo, įrodinėdama vaiko poreikius neteikė lentelės, kur nurodytų kiekvieną išlaidų pozicijų eilutę. Praėjusių metų pabaigos atsakovo gyvenimas pasikeitė - jis išsiskyrė su drauge V. M., su kuria kartu nuomojosi būstą ir dalinosi išlaidomis - jau du mėnesiai atsakovas gyvena vienas ankstesniame būste, o jo buvusi draugė išsikėlė gyventi kitur. Todėl visas būsto nuomos ir komunalinių patarnavimų ir kitas išlaidas atsakovas padengia tik iš savo uždarbio. Šiuo metu atsakovo išlaidos mėnesiui yra: namo nuoma - 700 £ elektros energijos - 100 £ dujos - 100 £ a/m kelių mokestis - 300 £ metams (road tax ), paskolos gražinimas už a/m - 380,66 £, maistas - 200 £, kuras - 200 £, telefonas - 100 £, vanduo - 50£, skolos Lietuvoje grąžinimas 100 £, automobilio draudimas - 150 £ council tax uz namą kas mėnesį 118 £;. Dėl situacijos, kad atsakovas išsiskyrė su drauge ir ši išsikraustė iš busto, atsakovui vienam tenka apmokėti jo išlaikymo išlaidas, todėl šiuo metu atsakovo išlaidos viršija pajamas, tačiau jis aktyviai ieško galimybės ištaisyti padėtį ir tikėtina, jog situacija pasikeis. Atsakovas mano galėsiąs skirti K. išlaikymui iki 150 Eur, kartu prisidėdamas drabužiais, žaislais, šventinėmis dovanėlėmis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė ir tokių galimybių neturi, nors ji yra sveika, darbinga ir gali dirbti bei išlaikyti vaikus. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad grįžusi iš Anglijos (dar iki K. gimimo), Lietuvoje niekada nedirbo ir pajamų niekada negavo, o sūnų K. (ir kitus du jos vaikus) išlaikė jos sugyventinis. Todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo, nes pati išlaikymo K. neteikė (b.l. 124-126).

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad palaiko ieškovės prašymą dėl tėvystės nustatymo. Nustačius, kad Ž. J. yra K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ir priteistinas materialinis vaiko išlaikymas. Palaiko ieškovės prašymą nekeisti K. R. pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio K. R. nuolatinė gyvenamoji vieta visuomet buvo ir yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, vaikas yra jauno amžiaus, dėl ko jam ypatingai reikalingas motinos rūpestis, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo teises ir teisėtus interesus. Ieškovės prašoma priteisti po 250 eurų materialinio išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Palaikantys ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant laikiną materialinį išlaikymą iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Nevaržomas nepilnamečio K. R. bei jo tėvo Ž. J. bendravimas atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus (b.l. 32).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visoje apimtyje, bei paaiškino, kad dėl išlaikymo ji nusileidžianti nuo 250 iki 200 Eur., jeigu būtų sudaryta taikos sutartis, kitaip laikosi 250 Eur. reikalavimo. Jos išsilavinimas pagrindinis, 10 klasių. Su Ž. J. susipažinusi Anglijoje, dirbę kartu tam pačiame darbe. Tai buvo kažkur maždaug prieš 10 metų. Jis gyveno Tetvorde, o ji Brendone, netoli Ipsvičo, 90 mylių iki Londono. Po dviejų metų apsigyvenę kartu, dar nebuvusi nėščia. Pragyvenę gal kokius penkis šešis mėnesius. Turėję lytinių santykių. Po to ji grįžusi į Lietuvą atostogų, ir sužinojus, kad ji nėščia du mėnesius. Apie tai pasakiusi atsakovui, kad nėščia, jis sakė grįžti į Angliją. Ji pasakiusi, kad gimdys Lietuvoje. Tada jis pradėjo negražiai kalbėti, kad jis ją pagaus, išabortuos. Ji norėjusi būti Lietuvoje prie savo šeimos. Nebuvusi susipykusi, kai grįžusi. Kai jis pradėjo grasinti, ji nustojusi su juo bendrauti. Jis vaikų savo neturėjo. Pasigimdžiusi, sesuo jam pranešė. Gal po savaitės ji skambinusi jam, bei pasakiusi, kad susilaukusi sūnaus, kad padėtų išlaikyti, jis nesutiko. Kai tokie grasinimai buvo, ji nenorėjusi su juo toliau gyventi, jam apie tai pasakiusi. Jis supyko, ir vėl pradėjo įžeidinėti visokia. J. iš Tauragės. Jo prašiusi išlaikymo po 100-150 Eur., jis nesutiko, sakė tu Lietuvoje gimdei ir išsilaikyk. Jis nepripažino, kad jo vaikas, nes negrįžusi į Angliją gimdyti pas jį. Sakė gerai, augink viena ir viskas, nepripažino. Nesakė, kad vaikas kito vyro. Nenorėjo išlaikymo duoti, todėl nepripažino. Vaikas gimė prieš 8,5 m., (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebuvo atvažiavęs, vaiko nematė, kol nedarę DNR Vilniuje, ten net vaikui labas nepasakė, juo nesidomėjo. Atsakovas jai skambinėjo per Facebook mesenger būdamas visada girtas, su vaiku nenorėdavo pabendrauti. Pinigų niekada nedavęs. Kiti jos vaikai gimė 2015 ir 2017 m. nuo O. N.. Su juo gyvenanti kažkur 8 metai laiko, pradėjusi gyventi 2011 m. Ji nedirbusi, viena auginusi vaiką, pradėjusi gyventi su N., kai vaikui buvo 1 m. laiko. Vaiką išlaikyti padėjo draugas, mama, tėvai, sesuo. Iki 1 m. auginusi viena, po to į darbą išėjo O.. Darželis buvo toli. G. G. sen., dabar gyvenanti Kybartuose. Gražiškiuose darželis yra, tačiau 7 km. neturėjusi kuo vežioti. D. N. visą laiką dirbo. Lietuvoje dirbo prie mašinų metus laiko, paskui visą laiką užsienyje, gerai uždirba. Kol jis dirbo Lietuvoje, tai padėdavo sesuo, tėvai, nes tuo metu ne tiek daug uždirbdavo. Jis trys metai dirba Norvegijoje, ir kokie 4 metai dirbo su tralais. Draugas į jos vaiką žiūrėjo gerai, jis padėjo išlaikyti, žiūrėdavo vaiką, padėdavo viską. Būdavo pampersus, ir mišinukus, viską pirko. Bet daugiausiai tai tėvai, sesuo padėdavo. Tėvai ūkininkai, turi gal 20-30 ha. žemės. Jie daugiau nieko neišlaiko. Jos sesuo užsienyje daugiausiai dirbdavo. Kai gimė judviejų vaikų, draugas duodavo pinigus savo vaikams, ir ji prašydavusio, kad duotų ir K., nupirktų rūbus, batus. Savo valia nelabai duodavo, ji paprašydavusi. Savo bendriems vaikams neprašydavusi. Ji prašanti išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2015 m. liepos mėn. 19 d. Jų bendras vaikas gimė 2015 m. balandžio mėn. Tuo metu jos draugas dirbdavo užsienyje, kiek uždirbdavo nepasakysianti, nes kiekvieną mėnesį skirtingai. Jos pajamos nuo 2015 m. liepos 19 d. buvo tai, ką ji gaudavusi už vaikus, ir padėdavo tėvai su seserimi. Ji išleisdavusi vaikui 400 Eur per mėnesį, nes jis visko norėdavo. Litais ji išleisdavusi mažiau, Eurais, ir kad didesnis vaikas, tai daugiau išleidžianti. Dabar vaiko išlaikymui išleidžianti 400 Eur. Ji su atsakovu turintys prisidėti po 200 Eur.. Ji galėsianti skirti 200 Eur, nes draugas padeda. Nuo rugsėjo mėnesio pati eisiant dirbti, kai vaikus išleisiant į darželį. Dar dabar nežiūrėjusi kur dirbsianti. Galvojanti eiti į parduotuvę, gausianti 400-500 Eur. Draugas vaikus išlaiko, kai reikia duoda ir jai. Dėl DNR ekspertizės jai jokių abejonių nėra. Norinti suteikti vaikui savo pavardę, nes vaikas nenori. Gyvenamąją vietą prašanti nustatyti su ja. Atsakovas, kai sužinojo iš DNR ekspertizės, kad vaikas jo, nepradėjo juo domėtis, neatvažiavo, nesusitiko. Su draugu nebuvo, kad gyventų atskirai. Turinti tris vaikus, mažiausiam sausio mėn. buvo 2 metai. Auginant tris vaikus (visi berniukai), nebuvo realių galimybių susirasti darbą. Kybartuose gyvenanti beveik 2 metai. Ten darbo yra. Draugas savo vaikus išlaiko. Vaikui augant jo poreikiai didėja, jis visko nori. Dabar nori, kad nupirktų kompiuterį, nori į dziudo būrelį Marijampolėje. Jis miklus ir visur nori dalyvauti. Jam sekasi gerai mokytis. Dabar nelanko jokio būrelio. Jis lankė futbolą, ir dabar norėtų. Ji sakiusi, kad vasarą galės, žiemą neleidusi lauke bėgioti, nes labai dažnai peršaldavo. Ji pateikusi grasinančias atsakovo žinutes, tačiau būdavo ir anksčiau, tačiau ji jų neišsaugodavusi. Jis rašydavo ir skambindavo jai, o kai gavo ieškinį, rašė sesei. Ji anksčiau norėdavusi, kad vaikas turėtų tėvo pavardę, bet jis nesutiko. Dabar vaikas nori jos pavardę pasilikti. Jos draugą jis vadina vardu, kartais tėčiu. Draugo pozicija dėl išlaikymo pasikeitė, kai jie susilaukę bendrų vaikų. Kaime ji gyvenusi pas tėvus, kurie gyveno kartu. Viskas kainavo, tai maistas, rūbai, batai. Ji realiai išleisdavusi 400 per mėnesį vaikui. Jis norėdavo ir saldainių, ir visko ko skaniau, tai pirkdavusi. Pirkusi rūbus, dviratį. Šildydavę malkomis. Pirkdavo tėvai, ir ji prisidėdavusi. Vaikui nuo 4 m. amžiaus ji nupirkusi dviratį, apie 200 Lt., išaugo, paskui nupirko kitą dviratį, pirkusi tris dviračius. Pirkusi riedučius, 25 Eur. vertės, paspirtuką, 70 Eur vertės. Pirkdavusi spalvinimo knygutes. Mėgdavo Lego. Mėsa būdavo iš ūkio ir daržovės. Pirkdavusi makaronus, miltus, viską, sūreliai, visokie jogurtai. Vaikas registruotas Vilkaviškyje pas gydytojus, ten buvusi prieš mėnesį ilgiau. Per tris metus žiemą pas gydytojus lankydavosi labai dažnai. Šiuo metu vaikas mokosi Kybartuose 1 km. atstumu nuo gyvenamosios vietos. Jis važiuoja arba paspirtuku, arba dviračiu. Važiavimo išlaidas, ji priskaičiavusi išlaidas ekskursijoms, pas daktarus samdydavusi mašiną. Veždavo sesers vyras, ir imdavo pinigus, nes jam kuras irgi kainuoja. Sesuo jai padėdavo, kai ji neturėdavusi pinigų. Ji visą laiką padėdavo, ir kai draugas buvo, jo neprašydavusi, tai sesuo. Pernai vasarą vaikas buvo Jurgežerių stovykloje, ji ryte nuveždavusi, vakare paimdavusi. O. K. mokykla, jai mokėdavusi. Tėvai laikydavo vištas, kiaules. Vaikas mėsos nelabai valgė, tai būdavo daržovės. Kai nebūdavo, tai pirkdavusi agurkus. Vasarą išleisdavusi truputį mažiau, gal 50 Eur mažiau. Vaikas labai išaugdavo batus, rūbus. (2019 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 48 sek. –50 min 00 sek.). Bendravimo tvarkos neprašanti nustatyti, kadangi atsakovas su vaiku nebendrauja. Vaiko telefono 25 Eur išlaidas sudaro tai, kad ji mokanti už telefoną 12 Eur., pokalbių planas kainuoja 6 Eur kas mėnesį, ir telefono ekrano draudimas, 2,5 Eur. dar papildomai mokanti už internetą neribotą. Telefonas buvo paimtas prieš metus laiko. Telefonas yra jau trečias. Beveik kas metai perkanti, nes vaikas sudaužantis. Gyvenantys keturiese, bei kai grįžta draugas. Per mėnesį turintys 150 Eur būsto išlaidų, žiemą daugiau, nes reikia mokėti už vandenį, šilumą, komunalines paslaugas, elektrą, nuoma 80 Eur.. Neplanuotos išlaidos, tai pvz. jeigu vaikas ko nors dar užsimanytų, pvz. pramogos, drabužiai arba batai suplyšta. Vaikas negalios, alerginių susirgimų neturi. Ji dirbdavusi nelegaliai, vasarą arba šilauoges skindavusi, arba obuolius rudenį. Dieną gaudavusi po 15 Eurų pas žmogų. Pas tėvus daržus ravėdavusi, kaupdavusi, prie gyvulių padėdavusi. Tėvams už elektrą prisidėdavusi. Ji turėjusi ir oficialias gaunamas iš valstybės pajamos už vaikus. Gavusi vaiko pinigus, panaudodavusi vaikams. Pas tėvus būdavo bulvių, užsisodindavusi daržovių. Tėvai jai duodavo ką nors pirkti vaikams, kasi jiems reikėdavo.(2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 5 sek. –15 min 54 sek.). Vaikas pradėjo į mokyklą eiti nuo 7 metų, 2017 m. dar ėjo į paruošiamuosius 2016 m. Gražiškiuose į darželį. Prieš tai nėjo į darželį, buvo gal pusę metų 2015m. nuo rugsėjo. Už darželį nemokėjusi. Maistą pati dėdavusi, nes nevalgydavo. Kaip ėjo į paruošiamuosius, irgi maistą dėjusi. Į mokyklą ėjo Gražiškiuose pradžioje, maistą dėdavusi iš namų. (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 37 min. 26 sek. –39 min 08 sek.).

Ieškovės atstovė į klausimus paaiškino, kad kitos išlaidos gali būti bet kas, ir gimtadieniai, vieną dieną tiek draugų, kitą gali atsirasti daugiau, pirkti dovanas. Taip pat išvykos, kelionės. Nenumatytos, neplanuotos išlaidos renginiams, spektakliams, ar karuselės atvažiuoja. Gal vaikas susirgs dažniau. Visi papildai, homoepatiniai vaistai vaikams nėra kompensuotini, negalima numatyti kiek jam reikės vaistų. Pirmiausia yra gydoma nekompensuojamais antibiotikais, o visais kitais vaistais, už kuriuos sumoka tėvai. Negali numatyti kokių švenčių, ir kitų renginių, papildomų išlaidų.(2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 15 min. 20 sek. –16 min 53 sek.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė paaiškino, kad DNR ekspertizei nustačius, kad ieškovės pagimdytas vaikas yra atsakovo sūnus, jis pripažįsta tėvystę. Neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Ieškovės pateikta vaiko poreikių išklotinė gerokai viršija realias protingas išlaidas, ką patvirtino ir ieškovei užduoti klausimai, kuriuos ji nesugebėjo atsakyti. Vaiko telefono išlaidos per didelės, galima pirkti ir naudotą telefoną, negali būti prabanga telefonas, jeigu tėvai neturi pajamų, nepirkti brangių dalykų. Ieškovė nurodė, kad telefonas pirktas metais, ar daugiau išsimokėtinai, tačiau dokumentų nepateikė. Aišku, kada nors išmokėjimas bus baigtas, bet reikalaujama mokėti iš atsakovo iki vaiko pilnametystės. Tokias išlaidas ieškovė gali patirti kas metai, pirkti naujus telefonus, bet jeigu tam turi pakankamai lėšų. Tačiau atsakovui nėra pareigos kompensuoti kasmet perkamą telefoną. 35 Eur suma ir yra vaiko gydymui, kas ir yra nenumatytos išlaidos, kadangi vaikas neturi specialiųjų poreikių. Į bylą nepateikė ieškovė jokių įrodymų, kad vaikas sirgo, kad lankėsi pas gydytojus, kad yra užvesta kortelė, ir kad kažkokie yra išrašomi medikamentai. Neplanuotos išlaidos, nebuvo pasakyta nei viena sritis, kur jos gali atsirasti. Būtent visi punktai apima tas būtinąsias išlaidas, kurios būna numatytos, ir darbužiai plyšta netikėtai, ir drabužiai išaugami, ir t.t. Yra visos išlaidos, kurios vaikui reikalingos. Telefonas pokalbiui būna 6 eurai vaiko pokalbiams, telefonas seniai nupirktas, aišku protingi tėvai vaikui telefoną perka keliems metams. Todėl šitos išlaidos neskaičiuotinos į būtinųjų poreikių sąrašą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, ryšium su komunalinėmis paslaugomis. Šeimoje gyvena penkiese, tačiau komunalinių išlaidų neįrodė, nors tikėtina, kad jos yra, nuomos mokestis taip pat mokamas. Penkių asmenų šeimai jos galėtų sudaryti ir 20 Eur mėnesiui. Išlaidos vaiko maistui mokykloje 50 Eur., tačiau žinanti, kad Kaune yra 30 Eur. Jeigu duodamos, tai turi būti paskaičiuota, kiek kainuoja pietūs. Mananti, kad ši suma yra taip pat padidinta. Ieškovė nebandė paaiškinti ką ji perka už 100 Eur. maisto vaikui. Manytina, kad visai šeimai 500 Eurų suma yra neįtikėtina. Todėl prašoma priteisti suma yra neprotinga, ir neturėtų būti tenkintina. Ji sutiktų su 80 Eur, kurią vertinanti su papildomais saldumynais, vaiko užgaidomis. Dėl rinkliavų mokykloje ieškovė nieko nepaaiškino, nors jos buvo pareiga. Dėl vaiko vežiojimo išlaidų - kaip paaiškino vežiojimas yra pas gydytojus, veža sesers vyras, jam moka ieškovė. Nėra jokių įrodymų pateikta į bylą, kad ieškovė lankosi pas gydytojus su sūnumi. Nei išlaidos su medikamentais, nei su vaiko vežiojimu pas gydytojus, nėra pagrįstos dokumentais ir yra nerealios. 22 Eur tai pakankamai nemaža suma mėnesiui, ir kai gyvena vietoje, mokosi šalia, jokių kitų išlaidų nėra, transportas turbūt nekompensuojamas. Jos kliento nuomone, ta suma galėtų būti ne daugiau trys šimtai eurų, atmestus tas visas papildomas, neprotingai padidintas išlaidas. Jis sutiktų mokėti po 150 Eur. kiekvieną mėnesį. Atsakovo išlaidos yra nuo 1500 iki 2000 svarų, tie dokumentai nėra pateikti, paaiškinusi priežastis. Atsakovas gyveno kartu su drauge ir dalinosi išlaidas dviese, tai jis šiuo metu gyvena vienas. Tai turbūt išlaidos yra mažesnės išnaudojimo vandens, elektros ir kitos. Atsakovas tikrai neturi papildomų lėšų, rodo tai, kad jis eilę metų moka ir dar mokės įsiskolinimą Lietuvoje antstolių kontoroje kiekvieną mėnesį po 100 Eur. Tai tikrai ne tas žmogus, kuris gali leisti prabangai, tokias sumas, kokias numato ieškovė. Jeigu jis nurodo, kad jo kaip vyro, dirbančio sunkų fizinį darbą, išlaidos sudaro 200 svarų mėnesiui, tai ieškovė vaikui išleidžia. Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas kaip ir išlaikymas yra nustatomas remiantis civilinio kodekso 3.129 straipsnio 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Teismas siekdamas nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį, turi siekti, kad būtų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ir kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retruktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus, reikia remtis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nėra pagrindinio faktoriaus, suteikiančio ieškovei reikalauti išlaikymo įsiskolinimo, t.y. kokią dalį teikė kiekvienas tėvas ginčijamu laikotarpiu. Aišku, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nes jis nežinojo, kad toks vaikas egzistuoja. Ieškovė pateikė į bylą dokumentus, ir paaiškino, kad ji niekada nedirbo Lietuvoje. Byloje yra pažyma apie socialines išmokas, t.y. trims vaikams 150 Eur.. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo buvusią finansinę padėtį. Šiandien ji aiškina, kad gavo kažkokias išmokas, ar ji gavo, ar buvo susitvarkiusi dokumentus, ar jai buvo mokamos kažkokios pašalpos vaikui, tai lygiai taip pat nepateikė įrodymų. Nepateikti įrodymai, kad ji gavo pajamų, ir kad ji teikė išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas yra rekompensacija. Ieškovė parengiamajame posėdyje, kai nebuvo dar paruošta, aiškiai pasakė, kad jos draugas pakankamai daug uždirba, tai pateikė ir uždarbio išklotines, ir jis išlaikė vaiką. Kad ieškovei tėvai padeda, tai normalus dalykas, kadangi ji neuždirba nei euro. Jeigu vaikui reikia 400 Eur, tai tikėtina, kad jai irgi reikia ne mažiau tiek, todėl jai tėvai ir teikia pagalbą. Vaiką išlaikė vienas vyras, todėl atsakovas neturi dabar išlaikyti ieškovės. Reikalavimas nėra pagrįstas, nes tokių įrodymų, kad ji galėjo teikti materialinį išlaikymą nėra. Šiandien vaikui 8 metai, ir atsakovas iki praėjusių metų rugsėjo nežinojo, kad jis tokį vaiką turi. Jeigu ieškovė aiškina, kad ji jam pasakė, pranešė kažkokiu būdu, tai atsakovas tokio pranešimo neturėjo. Tai patvirtina ir tai, kad jis necenzūriniais žodžiais reagavo į parašymą, teismui pateikusi ieškinį ieškovė parašė atsakovui. Tikrai tikėtina, kad ji tuo parašymu primą kartą pranešė apie vaiką. Nes į teismą pateikto susirašinėjimo, tai ieškovė pateikia ne pirmą pokalbį, ne laba diena, kaip gyvuoji, ar negalėtum mokėti, ar duoti. Ieškovė nepateikė pačios pradžios, nes tikėtina, kad ten buvo pasakyta labas, ar tu žinai, kad turi vaiką. Jeigu tai norima parodyti kaip elgiasi atsakovas, tai neturi įtakos išlaikymo dydžiui. Jeigu norėjo sąžiningai elgtis, turėjo pateikti visą susirašinėjimą. Atsakovas sakė, kad susinervino, ir visą pokalbį ištrynė. Kad ji nesikreipė, jai niekada nerūpėjo. Nors jau turėjo tris vaikus, niekada nedirbo, pajamų negavo, vaikui išlaikymo pati neteikė, tai jai nieko nekainavo. Suprantama, kad sugyventinis vaiką išlaikė, todėl jai nerūpėjo, kuris iš vyrų jį išlaikė. Todėl suprantama, kad ji tuos visus metus nesikreipė į atsakovą, ir nepranešė jam. Tuo labiau, kad buvo keli vaikai, ir tėčiu vaikas vadino, todėl nesinorėjo, kad jis jaustųsi nuskriaustas. Kad su vaiku bendrauti reikia tai dar įsisavinti, kai sužinai, kad turi vaiką ir jis 8 metų. Ieškovė nesirūpino, kad vaikas turėtų tikrą biologinį tėtį, nei kad jis teiktų išlaikymą, nes vaikas buvo aprūpintas kito vyriškio. Todėl prašanti atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nes ieškovė neturėdama išlaidų, neteikė vaikui išlaikymo, ir neturi teisės į lėšų kompensavimą. Atsakovas daugiau neturi išlaikytinių (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 20 sek. –37 min 16 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje davė žodinę išvadą, kad palaiko ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, dėl pavardės suteikimo, kad būtų motinos pavardė, dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, ir dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas uždirba tikrai neblogai, daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymas skiriamas ne vienai dienai, o iki 18 metų, ir tie poreikiai vaikui tik didėja. Palaiko reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi motina teikė vaikui išlaikymą, vaikas buvo išlaikytas, nesvarbu kaip ji teikė. VTAS ši šeima nėra žinoma, tai reiškia ji tinkamai vykdė pareigą, tinkamai rūpinosi vaiku, užtikrino interesus. (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 40 min. 27 sek. –42 min 28 sek.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta, į posėdį negalėjo atvykti, kadangi gyvena J. K., buvo atstovaujamas atstovės advokatės, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl tėvystės nustatymo.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Pasiruošiant bylos nagrinėjimui parengiamajame posėdyje teismo nutartimi buvo skirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovas yra ieškovės sūnaus K. R. tėvas. Gautame ekspertizės akte Nr. ES 217/2018(01) nurodoma, kad atsakovas Ž. J. yra K. R. biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe (b.l.81-84.). Nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neišreiškė abejonių dėl ekspertizės išvadų patikimumo. Atsakovo atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 43-47; 124-126), ieškinyje (b.l.3-5) nurodyti faktai, ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina faktą apie jų bendrą gyvenimą, lytinių santykių buvimą, vaiko gimimą. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra jos vaiko K. biologinis tėvas, todėl ieškinys dalyje dėl šio reikalavimo tenkintinas visiškai.

IV. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.2 d.). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jo interesus (CPK 376 str. 2 d.). Atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose, neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b.l.124). Su tuo sutiko teismo posėdyje ir jo atstovė. Institucija, duodanti išvadą, savo pateiktoje išvadoje palaikė ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove motina, kadangi tai labiausiai atitinka vaiko interesus (b.l. 32). Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje savo išvadą šiuo klausimu palaikė visiškai.

Teismas, atsižvelgdamas, kad vaiko amžius yra daugiau 8 metai, nuo pat jo gimimo jį nuolat prižiūri ir rūpinasi ieškovė, jis auga su kitais ieškovės vaikais savo broliais, atsakovo tėvystė nustatoma tik šiuo teismo sprendimu, su atsakovu tėvu jis jokio ryšio nepalaikė, su nebendravo, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio, atsakovas neprašo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su juo, nėra jokių duomenų, kad vaiko gyvenimas su motina neatitiktų jo interesų, kadangi ieškovė tinkamai užtikrina jo gyvenimo sąlygas, daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, bei ieškovės ieškinys dalyje dėl šio reikalavimo tenkintinas visiškai.

V. Dėl vaiko pavardės.

Ieškovė ieškiniu prašo sūnui K. R. suteikti jos pavardę. Atsakovas savo atsiliepime (b.l.43-47), bei rašytiniuose paaiškinimuose neišreiškė savo pozicijos dėl vaiko pavardės. Tokios pozicijos neišreiškė ir jo atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl darytina išvada, kad jie sutinka su motinos pavardės suteikimo vaikui. Institucija, duodanti išvadą, savo pateiktoje išvadoje palaikė ieškinio reikalavimą dėl vaiko motinos pavardės jam palikimo. (b.l. 32). Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje savo išvadą šiuo klausimu palaikė visiškai.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 str., kurio 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), o šiam laikotarpiui aktualių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija) 33.2 p. numatė, kad jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Kadangi ieškovė nebuvo susituokusi su atsakovu, tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta, vaikui pagrįstai po gimimo iš karto buvo suteikta ieškovės (vaiko motinos) pavardė. Atsakovas nepateikė priešieškinio ir neprašė nustatyti vaikui savo pavardę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina viena iš vaiko teisių – teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Minėtos Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatyta valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Nustačius vaikui tėvystę, atsakovas vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu. Vaikui pavardė suteikiama nuo gimimo ir pažymi vaiko individualumą, todėl be pagrindo negalima jos keisti ir taisyti. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, ieškovė turi kitą vyrą, su kuriuo turi du mažamečius vaikus, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė ir atsakovas, bei jų bendras vaikas kada nors gyvens kaip šeima. Šalių sūnaus pavardė patvirtina vaiko kilmę iš motinos, jam tuoj sukaks 9 metai, jis turi bendrą pavardę kaip ir jo motina, ją turėjo nuo pat gimimo, mokykloje ir draugų tarpe jis žinomas R. pavarde, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkina, ir palieka nepilnamečiui K. jo turimą R. pavardę.

VI. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo ieškiniu nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus ir dalyvaus jį auklėjant pagal savo ir sūnaus poreikius ir galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus. Atsakovas savo atsiliepime dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepasisakė (b.l.45). Savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, kadangi bendravimo su sūnumi nėra, netikslinga nustatyti bendravimo tvarką (b.l.125). Institucija, duodanti išvadą, savo pateiktoje išvadoje palaikė ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b.l. 32). Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje savo išvadą šiuo klausimu palaikė visiškai.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.) Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.(CK 3.170 str.4 d.). Todėl ieškovės ieškinys dalyje šio reikalavimo yra tenkintinas, tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka nustatytina laisva pagal atskirą išankstinį tėvų susitarimą.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymui po 250 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su išlaikymo priteisimu sutinka, tačiau savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vaiko išlaikymui jis galintis skirti tik 150 Eur.(b.l.125), tą patį teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir jo atstovė.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas sūnaus išlaikyti niekada nepadėjo ir nepadeda. Atsakovas savo atsiliepimu neginčijo pareigos išlaikyti savo vaiką, to neginčijo ir jo atstovė teismo posėdyje, tik ginčijo prašomos priteisti sumos dydį (b.l. 46 l.). Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina išlaikymo vaikui būtinumą ir atsakovo pareigą jį teikti.

CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 430,00 Eur (neperskaičiuotas). Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis vaikas yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų visai neturi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymui po 250 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, t.y. daugiau negu yra pusę MMA. Ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiai vitaminams, vaistams ir maisto papildams sudaro 35 Eur, odontologo paslaugoms – 5 Eur, transporto bilietams ir vaiko vežiojimui - 22 Eur, higienos reikmenims -19 Eur, kirpėjo paslaugoms - 10 Eur, uniformai, sportinei avalynei, avalynei -15 Eur, kanceliarinėms prekėms 15 Eur, rinkliavoms mokykloje - 8 Eur, išlaidoms vaiko maistui - 100 Eur, išlaidoms vaiko maistui mokykloje - 50 Eur, išlaidoms vaiko aprangai -29 Eur, vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms 30 Eur, žaidimams, lavinimo priemonėms - 20 Eur, kultūriniams renginiams -14 Eur, vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes - 20 Eur, kelionėms, išvykoms, stovykloms -25 Eur, vaiko telefono ir jo išlaidoms 12 Eur, kitoms vaiko neplanuotoms išlaidoms 25 Eur., bendroje sumoje 430 Eur.(b.l.157). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - JYSK čekio kopijos matyti, kad pirktos vaikiškos pėdkelnės už 4,99 Eur, bei batutas už 139 Eur (b.l.158). Iš pateikto sertifikato kopijos matyti, kad 2018-12-27 pirktas planšetinis kompiuteris už 217,30 Eur (b.l.159). Iš pateiktų čekių kopijų matyti, kad pirkti įvairūs vaistai 2019 m. vasario mėn. (b.l. 160). Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė teikia vaikui išlaikymą. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad vaikas lankosi pas gydytojus, kad jam būtų nustatytos kokios nors diagnozės, specialieji poreikiai, kad jam būtina vartoti vitaminus, maisto papildus, ar kokius nors vaistus, todėl teismo vertinimu 35 Eur suma šios išlaidoms yra neprotinga, ir mažintina iki 20 Eur, tuo labiau, kad ieškovė nurodė, kad vaikas serga daugiau žiemos metu, todėl 240 Eur. suma per metus šioms išlaidoms teismo vertinimu yra tikrai pakankama. Stomotologo išlaidos -5 Eur per mėnesį (per metus 60 Eur) teismo vertinimu, įvertinus šių paslaugų kainas, yra protinga ir pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvenanti Kybartų mieste, vaikas eina į mokyklą, negyvena ūkiškai, todėl teismas sutinka su išlaidų maistui suma, kadangi jos sudaro po 5 Eur per dieną. Nurodomos išlaidoms vaiko aprangai - 29 Eur, yra taip pat protingos, kadangi tokio amžiaus vaikas yra judrus, greit susigadina rūbus, juos išauga. Vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms numatyta 30 Eur, kadangi gyvena penki žmonės, bendra suma sudaro 150 Eur, o už nuomuojamą butą mokama 80 Eur nuoma, ši suma yra pagrįsta. Taip pat teismo vertinimu yra pagrįsta suma žaidimams, lavinimo priemonėms - 20 Eur, kultūriniams renginiams -14 Eur, kadangi vaikas yra mažas, auga, jo lavinimui būtini žaidimai, kultūriniai renginiai. Nurodyta suma vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes - 20 Eur, teismo vertinimu yra per didelė, kadangi ieškovė nenurodė kiek turi vaikas draugų, kad su jais bendrauja, eina į jų gimtadienius, todėl teismo mažintina iki 15 Eur. Nurodyta suma kelionėms, išvykoms, stovykloms - 25 Eur, teismo vertinimu nėra per didelė, kadangi vaikas turi teisę pažinti pasaulį kelionių pagalbomis, bendrauti su kitais vaikais stovyklose, semtis gyvenimiškos patirties. Teismo vertinimu vaiko telefono išlaidos 12 Eur, yra pagrįstos, kadangi į jas įeina tiek pokalbių kaina, telefono kaina, tiek protingai pasirinktas draudimas, padedantis išvengti naujo telefono pirkimo, be to išmaniųjų telefonų baterijos laiko tik kelis metus, nėra keičiamos, jie greičiau susidėvi, dėl ko būtina pirkti naują telefoną. Teismo vertinimu nepagrįstai prašoma per mėnesį priteisti po 25 Eur nenumatytų išlaidų, kadangi teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad nenumatytas išlaidas apima išvardinti kiti poreikiai, kadangi nėra taip, kad kiekvieną mėnesį išleidžiama vienoda suma, o esant tokioms situacijos vieną mėnesį išleidžiama daugiau, kitą mažiau esant poreikiui. Be to vaikas gyvena ne didmiestyje, kur vaiko poreikiai ir galimybės daug didesnės, yra dar jauno amžiaus, 8 mėn. Teismo nuomone vaiko poreikius visiškai atitinka 375 Eur suma.

Nustačius vaiko poreikius, yra nustatoma mokėtina išlaikymo suma kiekvienam iš tėvų. Kasacinis teismas nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra bedarbė, dirbti neturinti galimybės, nes jauniausiajam vaikui yra 1,5 m. amžiaus. Jos vieno mėnesio pajamos yra tik 148 Eur. dydžio išmoka vaikui ir kitų dviejų sūnų išlaikymui jų tėvo sumokėta pinigų suma, jokių kitų pajamų ar turto, kurį galėtų parduoti jis neturinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jos išsilavinimas yra pagrindinis, ruošiasi darbintis rugsėjo mėnesį, tačiau gausianti tik minimalų atlyginimą, turinti du jaunesnius negu K. vaikus. Aplinkybė, kad ieškovė turi tris mažamečius vaikus, nustatyta ieškovės šeimos sudėties pažyma (b.l.8), bei gimimo liudijimų kopijomis (b.l.9-11). Kad ieškovei paskirta 148,96 Eur vaikams išmoka, nustatyta pažyma apie jos pajamas (b.l.12). Nekilnojamo turto registro duomenimis ieškovė neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų (b.l. 13). Iš buto nuomos sutarties matyti, kad ieškovė nuo 2017-10-25 trims metams išsinuomavusi butą Kybartuose, už kurį turi mokėti po 80 Eur per mėnesį (b.l.16-17). VĮ ,,Regitra“ duomenimis jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b.l.14). Kad jos turtinė padėtis nėra gera, patvirtina ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas teikti jai 100 proc. nemokamą teisinę pagalbą (b.l. 15). Teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiuo metu sunki, ir nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje gali žymiai pagerėti, net ir pradėjus jai dirbti, bei gaunant minimalų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo pajamos vidutiniškai apie 1900 Eur (šiltuoju metų laiku apie 2100£, o žiemą, pavasarį - apie 1600 £/mėn.) ( b.l. 46), tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, nors buvo įpareigotas tiek 2018-07-27 teismo nutartimi (b.l.23), tiek 2019-03-21 parengiamajame posėdyje (b.l. 130-136). Kadangi atsakovas savo teiginių apie savo gaunamas pajamas nepateikė, teismas daro išvadą, kad jis neįrodė, jog jo pajamos yra būtent tokios, dėl ko ši aplinkybė vertinama ieškovės naudai. Atsakovas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad visas būsto nuomos ir komunalinių patarnavimų ir kitas išlaidas atsakovas padengia tik iš savo uždarbio. Šiuo metu atsakovo išlaidos mėnesiui yra: namo nuoma - 700 £, elektros energijos - 100 £, dujos - 100 £, a/m kelių mokestis - 300 £ metams (road tax ), paskolos gražinimas už a/m - 380,66 £, maistas - 200 £, kuras - 200 £, telefonas - 100 £, vanduo - 50£, skolos Lietuvoje grąžinimas 100 £, automobilio draudimas - 150 £ council tax uz namą kas mėnesį 118 £. Dėl situacijos, kad atsakovas išsiskyrė su drauge ir ši išsikraustė iš busto, atsakovui vienam tenka apmokėti jo išlaikymo išlaidas, todėl šiuo metu atsakovo išlaidos viršija pajamas, tačiau jis aktyviai ieško galimybės ištaisyti padėtį ir tikėtina, jog situacija pasikeis (b.l. 124-126). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui ir V. M. išrašyta 2018-09-02 sąskaita už vandenį, kanalizaciją sumoje 273,53 svarai sterlingų (b.l.96,102). Iš sąskaitos matyti, kad ji išrašyta atsakovui ir V. M. už municipalinį mokestį 2018-04---08 mėn. po 118 svarai sterlingų per mėnesį. (b.l 97,103). Iš pateiktos paskolos sutarties matyti, kad atsakovas sudaręs vartojimo paskolą 6911,76 svarų sumai, kas mėnesį mokėtina suma 287,99 svarai (b.l.98, 105). Pateikė sąskaitos duomenis apie neapdraustą paskolą 9135,84 svarų sumai, kurios galutinė padengimo data 2020-12-28 (b.l.99,106). Iš pranešimo adresuoto atsakovui ir V. M. matyti, kad nuomos kaina nuo 2017 m. vasario mėn. siūloma 700 svarų (b.l.100,101, 107,108). Atsakovas 2018-07-27 teismo nutartimi buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis apie savo turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, tačiau rašytinių duomenų apie turimą turtą J. K. nepateikė (b.l.23-24). VSDFV Sodros duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (b.l.28) Kelių transporto priemonių registro duomenimis neturi įregistruotų Lietuvos Respublikoje transporto priemonių (b.l.122, 129). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis Lietuvos Respublikoje įregistruoto nekilnojamo turto neturi (b.l.35,123, 127). A. D. K. pateiktais duomenimis jo kontoroje vykdomas 6372,82 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimas iš atsakovo AB SEB bankui, ji savo skolą moka dalimis nuo 2016-05-24, t.y. už jį moka O. J., išieškota 2546 Eur, 2019-01-29 skola sudaro 5823,98 Eur, 42,28 Eur palūkanos, 556,32 Eur antstolio atlyginimo, iš viso 6422,58 Eur (b.l.93-95). Šie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad jis turi daug išlaidų, tačiau jos susidarė dėl jo veiksmų, t.y. paskolų ėmimo, namo nuomos, jos gali būti mažintinos. Kaip aukščiau paminėta, kadangi vaikui tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl sunki turtinė tėvų padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo vaikui mokėjimo, išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.

Teismas, paskirstydamas vaikui reikalingo išlaikymo - 375 Eur mokėjimą ieškovei ir atsakovui, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena J. K., kurioje gauna ir turi galimybę gauti didesnį atlyginimą negu ieškovė, gyvenanti Lietuvoje, nepaisant patiriamų didelių išlaidų. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Priešingai ieškovė, savo gyvenimą sieja su Lietuva, turi tris vaikus, dėl kurių auginimo negalėjo ilgą laiką dirbti. Nors žada dirbti, tačiau dėl savo gyvenamosios vietos turimo išsilavinimo, jos galimybės yra gauti tik minimaliai apmokamą darbą. Be to atsakovas sutiko, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškove, pats neprašė nustatyti gyvenamąją vietą kartu su juo, pats gyvena J. K., dėl ko darytina išvada, kad jis nepasiims savaitgaliais ar švenčių dienomis vaiko pas save, neprašė nustatyti tokios bendravimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad atsakovei tenka visa vaiko išlaikymo našta, dėl ko jos galimybės papildomai dirbti ir gauti didesnį atlyginimą yra apribotos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis neabejotinai yra blogesnė, dėl ko atsakovas turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos kitų dviejų vaikų tėvas dirba, gauna pakankamas pajamas, išlaiko iš esmės savo vaikus, ją, bei padeda išlaikyti sūnų K., todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nebus tokios situacijos, kad gaunamą atsakovo išlaikymą ji išleis savo ar kitų vaikų poreikiams. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimalaus išlaikymo dydį, vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, jai tenkančią vaiko priežiūros naštą, atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 200 Eur kas mėnesinis vaiko išlaikymas, kuris šiuo metu užtikrins minimalius vaiko poreikius, išlaikant prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio K. R. atstovė ieškovė I. R., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

VIII. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą K. R. už trejus metus iki civilinio ieškinio teismui padavimo dienos 2018-07-19, t. y. nuo 2015-07-19.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.1 d.). Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą. K. R. gimimo liudijime tėvu neįrašytas joks asmuo, vadinasi, joks kitas asmuo vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė teigė, kad atsakovas neišlaikė vaiko nuo pat jo gimimo, todėl nuo tada atsirado teisė į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad neteikė vaikui išlaikymo, kadangi apie jo egzistavimą visai nežinojo, jų bendravimas su ieškove nutrūko jai grįžus į Lietuvą, nežinojęs nei apie jos nėštumą, nei vaiko gimimą, todėl ieškovė atėmė jam galimybę rūpintis vaiku ir būti tėvu, vykdyti tėvo pareigą (b.l.43-47). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek savo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui pranešusi apie judviejų vaiko gimimą praėjus mėnesiui nuo jo gimimo, paprašiusi jo teikti išlaikymą, tačiau jis nesutiko tai daryti. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę iš išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė, todėl atsakovo žinojimas, ar nežinojimas apie vaiko gimimą, neturi teisinės reikšmės.

Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo įsiskolinimą, bei faktas, ar tokio dydžio išlaikymas buvo teiktas. Ieškovė jokių rašytinių įrodymų apie teikto išlaikymo K. R. dydį negalėjo nurodyti. Ji prašo iš atsakovo priteisti 9000 Eur už tris metus (36 mėnesius), kas sudaro po 250 Eur per mėnesį. Vienas iš išlaikymo apskaičiavimo kriterijų yra MMA dydis. Nuo 2015-07-04 MMA buvo 325 Eur, nuo 2016-01-01 -350 Eur., nuo 2016-07-01 – 380 Eur, nuo 2018-01-01 – 400 Eur, nuo 2019-01-01 - 430 (neperskaičiuotas). MMA dydžio didėjimas tiesiogiai kartu ir reiškia ir išlaidų vaiko išlaikymui didėjimą. Euras buvo įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d., kas sąlygojo laipsnišką visų kainų padidėjimą. Todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį, kiek prašanti dabar. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui išleisdavusi 400 Eur., kiek išleidžianti ir dabar, tačiau to nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. apie pusę metų K. ėjo į darželį, kuris jai nekainavo, maistą dėjusi iš namų. Į paruošiamuosius jis ėjo taip pat 2017 m., maistą dėdavusi, nuo 2017 m. rugsėjo jis pradėjo eiti į mokyklą, iš pradžių Gražiškiuose, maistą dėdavusi, po to Kybartuose. Iš pateiktos buto nuomos sutarties nustatyta, kad Kybartuose ieškovė gyvena nuo 2017-10-25, nuo kada vaikas ir ėjo į mokyklą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nuo 2015-07-19 iki 2017-10-25 daugiau kaip du metus ieškovė gyveno su savo tėvais kaime, kur kaip ji ir nurodė, jai nekainavo iš dalies maistas – mėsa, daržovės, kurias pirkdavusi žiemą, vasarą ji išleisdavusi apie 50 Eurų mažiau, be to jei nekainuodavo nuoma, kurios dabar bendrai mokanti 80 Eurų. Kad vaikas buvo išlaikomas, nėra abejonių, kadangi ieškovė gaudavo valstybės mokėtas pašalpas, taip pat ieškovė pateikė savo sugyventinio O. N. darbo užmokesčio informaciją, iš kurios matyti, kad jis 2017-2018 m. dirbo Norvegijoje ir gavo pajamas (b.l.139-146), iš UAB ,,Mere transport“ pažymos matyti, kad O. N. 2015 m. liepos mėn. -2016 m. liepos mėn. dirbo įmonėje ir gavo per šį laikotarpį 17261,74 Eur atlyginimą, pažymų matyti, kad O. N. dirba 2019 m. Norvegijoje ir gauna pajamas (b.l.148-156), t.y. jis galėjo duodamomis piniginėmis lėšomis padėti ieškovei išlaikyti vaiką. Iš kokių lėšų, ar ieškovės, ar kitų asmenų buvo tiksliai išlaikomas vaikas neturi reikšmės, kadangi šie asmenys neturėjo prievolės vaiką išlaikyti, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo įsiskolinimo vaikui mokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į paminėta, remdamasis MMA dydžiais skirtingu laikotarpiu, bei vaiko auginimo sąlygomis, jo poreikiais, išlaikymo įsiskolinimo dydį apskaičiuoja taip: nuo 2015-07-19 iki 2016-01-01 ( MMA buvo 325 Eur), nustato po 120 Eur per mėnesį, nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 (MMA buvo 350 Eur), nustato po 140 Eur per mėnesį, nuo 2016-07-01 iki 2018-01-01 (MMA buvo 380 Eur), nustato 160 Eur per mėnesį, nuo 2018-01-01 iki 2018-07-19 (MMA 400 Eur) po 180 Eur per mėnesį, iš viso 5556 Eur., kuriuos priteisia iš atsakovo.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, advokato atstovavimo išlaidos.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 str.1 d.2 p.), tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas. Be to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-18-T-768-3203 bei įstatymu ieškovė atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas kitos šalies advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas) (b.l.15). CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė paduodamas ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą nustatyti vaiko tėvystę 100 Eur, už gyvenamosios vietos nustatymą 100 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str.1 d. 5 p.), už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu, turėjo sumokėti (12 mėn x 250 Eur x 0,03 (3 proc.)) 90 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d.1 p.), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 270 Eur ( 3 proc. nuo 9000 Eur), iš viso 560 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. NTP-7-2681 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 763,29 Eur. (b.l.176). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 10,10 Eur. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas 85,50 proc. (100 proc. reikalavimas dėl vaiko tėvystės nustatymo + 100 proc. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 80 proc. dėl išlaikymo, 62 proc. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 4), todėl iš atsakovo priteistina 478,80 Eur. žyminio mokesčio (560 Eur. x 85,50 proc.), 8,64 Eur (10,10 Eur x 85,50 proc.) procesinių dokumentų išlaidos, bei 652, 61 Eur. (763,29 Eur x 85,50 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.1 d.) Atsakovo atstovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsakovo, bendroje 1080 Eur sumoje (b.l.177). Pateikė 2018-08-27 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ZR-08-27, už procesinio dokumento rengimą, konsultacijas, 400 Eur sumoje (b.l. 178); 2018-09-19 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ZR-11-19, už vykimą į teismą ir atstovavimą teismo posėdyje 200 Eur sumoje (b.l. 178); 2019-02-18 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ZR-02-18, už atstovavimą teismo posėdyje, dokumentų parengimą 280 Eur sumoje (b.l. 178); 2019-04-27 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ZR-04-27, už atstovavimą teismo posėdyje 20 Eur sumoje (b.l. 181); Ž. J. apmokėjimo advokatei pavedimo kopiją, kad 2019-04-23 atsakovas jai sumokėjo 203,94 Eur (b.l. 183). Ieškovės ieškinys tenkintas 85,50 proc., netenkintas 14,50 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 14,50 proc. jo turėtų advokato išlaidų – 156,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

I. I. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, paliekant vaikui R. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus ir dalyvaus jį auklėjant pagal savo ir sūnaus poreikius ir galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (18 metų), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos 2018 m. liepos 19 d., nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už tris metus nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) 5556 Eur. (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus), bei šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 478,80 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 80 Euro ct) žyminio mokesčio; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 euro centus); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 652, 61 Eur ( šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 61 euro ct); atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr.2-650-1021/2019.

A. Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti dalį jo turėtų atstovavimo išlaidų - 156,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 60 euro ct).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo teismo sprendimo nuorašą pasiųsti šalims, jų atstovams,

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis