Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) atstovui Irenijui Kaluškevičiui, atsakovui S. Z., jo atstovui adv. Algirdui Sakalauskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Marijampolės RAAD ieškinį atsakovui S. Z., dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-25 apie 13 val. atsakovas Marijampolės sav. Igliaukos sen. Šlavančių kaimo laukuose, medžiotojų klubo ,,Amalva“ medžioklės ploto vienete, rado nugaišusį šerno jauniklį ir nepranešęs medžioklės ploto naudotojui bei negavęs Marijampolės RAAD leidimo jį pasisavino. Ieškovo skaičiavimais gamtai dėl to buvo padaryta 952 EUR (3288 Lt) žala. Atsakovas faktinių aplinkybių neneigia, įvykdęs šiuos veiksmus prisipažino iš karto, sumokėjo jam skirtą baudą už padarytą administracinės teisės pažeidimą (ieškinio priedų 1-6 lapai, šalių paaiškinimai posėdžio metu), žalos skaičiuotės neginčija, teismas sprendžia, kad nuostolių dydis paskaičiuotas teisingai (LR Aplinkos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymas Nr.D1-695 Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (6.2 punktas) ir aplinkosauginių mokesčių indeksavimo 2014 m. IV ketv. koeficientu (įsakymo 2 p.). Atsakovas nesutinka, kad tokiais jo veiksmais buvo padaryta žala gamtai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Įstatyminis visuomeninių santykių aplinkosaugos srityje reguliavimas, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė taikytina tik nustačius visas būtinas jos taikymui sąlygas numatytas LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Minėta, jog atsakovas pasiimdamas nugaišusį šerno jauniklį, nepranešęs medžioklės ploto naudotojui bei negavęs Marijampolės RAAD leidimo elgėsi neteisėtai, tokiais savo veiksmais, atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau tekste - Įstatymo) 4, 9, 32 straipsnių reikalavimus, natūralią gamtos ekosistemą (Įstatymo 1 str. 4, 8 p.; gaišena galėjo tapti ėdesiu kitiems miško žvėrims), tuo padarė gamtai žalos (laukinės gyvūnijos išteklių sunaikinimas visada reiškia žalos gamtai padarymą) ir šios dvi sąlygos yra susiję priežastiniu ryšiu. Remiantis LR CK 6.248 str. 1d. atsakovo kaltė preziumuojama, jog yra nekaltas privalo įrodyti atsakovas. Kalte civilinėje teisėje pripažįstama tai, kad asmuo nesugeba elgtis taip, kaip galima protingai iš jo tikėtis (elgesys turi atitikti objektyviems elgesio standartams), subjektyvus asmens požiūris į veiką ir padarinius reikšmės neturi ir byloje nenustatinėjamas (LR CK 6.248 str. 3 d.). Sprendžiant dėl būtinosios civilinei atsakomybei taikyti kaltės sąlygos buvimo svarbu nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų apdairus, rūpestingas, atidus žmogus. Atsakovas mano, jog jokios žalos pasiimdamas šerno jauniklį gamtai jis nepadarė, mano jog tokią žalą padarė tie asmenys, kurie šerną pašovė ir paliko. Jo teigimu jis šerno nešovė. Ieškovo atstovas nurodo, kad nuvykus pas atsakovą į namus šernas buvo išdarinėtas, mėsa sutvarkyta, tad nėra įrodinėjama, kad šerną atsakovas būtų neteisėtai sumedžiojęs, o tik reikalaujama žalos atlyginimo pagal faktines aplinkybes, kurias esant patvirtino pats atsakovas. Šie atsakovo nurodomi motyvai įstatymu preziumuojamos jo kaltės nepaneigia. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, yra pagrindas ieškinį tenkinti priteisiant atsakovui atlyginti nuostolius (LR CK 6.281 str. 1 d.).

Atsakovo atstovas, esant pagrindui ieškinį tenkinti, prašo sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį, kadangi atsakovo turtinė padėtis sunki, pajamos yra menkos. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį – nustatytas jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, turimą turtą, taip pat aplinkybę, jog anksčiau atsakovo aplinkos apsaugos pareigūnams nebuvo žinomas, tokį pažeidimą įvykdė pirmą kartą, laiko, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį ir, nesant ieškovo prieštaravimų dėl to, priteistos žalos dydį išdėstyti metų bėgyje. Tokiu būdų ieškovui iš atsakovo priteistina 600 EUR žalos atlyginimas, jos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui (600 EUR : 12 mėn. = 50 EUR), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis (LR CK 6.282 str. 3 d. LR CPK 28 str. 1 d.).

Ieškinį iš esmės tenkinus (jis tenkintinas visiškai, tačiau sumažintas dydis, vien atsakovo interesais), išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos iš atsakovo. Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistinas 15 EUR žyminis mokestis ir 2,57 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 17,57 EUR (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 4 d., 6.245 str. 1 ir 4 d., 6.246 str. – 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.281 str. 1 d., 6.282 str. 3 d., civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str. 270 str., 279 str. 1 d., 284 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Z., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 600 EUR (šešis šimtus eurų) gamtai padarytos žalos atlyginimą.

Priteistos 600 EUR žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio pabaigos) lygiomis dalimis sumokant po 50 EUR (penkiasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo S. Z., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17,57 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, į.k.188659752, sąskaitos Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.