Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1275-823/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2A-1275-823/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33845-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
R. R., A. R.
Ieškovas
UAB „Namų priežiūros centras“
Kategorijos
  • 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1275-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33845-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 121.19.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. R. ir R. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 1 108,80 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas, veikdamas 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu. Prieš tai namas buvo administruojamas AB „City Service“, tačiau 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-336 namo priežiūra buvo perduota UAB „Namų priežiūros centras“. Veiklos perleidimas reiškia ir AB „City Service“ iki veiklos perleidimo momento turimų piniginių reikalavimo teisių, susijusių su perduodama daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo veikla, perleidimą ieškovui. Atsakovai A. R. ir R. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai ir privalo mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už namo priežiūrą. Pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso tas pats žemės sklypas. Nors šis žemės sklypas registruotas Žirmūnų (duomenys neskelbtini), tačiau namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra faktiniai žemės sklypo naudotojai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jie taip pat privalo atsiskaityti už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, nes yra vienodi teritorijos valdytojai kaip ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Kiekvieną mėnesį atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovų įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 1 108,80 Lt. Iki šios dienos prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra neįvykdyta.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu yra tinkamai atsiskaitę ir avansu sumokėję netgi didesnę sumą. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai renka pinigus ir gauna mokėjimus už tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos tvarkymą/priežiūrą. Žemės sklypas, už kurio tvarkymą iš atsakovų reikalaujami pinigai, nepriklauso (duomenys neskelbtini) namui ar jo bendrasavininkams. Jokiame dokumente nėra nurodyta, kad atsakovai yra žemės sklypo, ant kurio pastatytas (duomenys neskelbtini) namas, bendraturčiais. Ieškovas į savo kas mėnesį teikiamas sąskaitas įrašydavo reikalavimą mokėti už teritorijos priežiūrą. Pagal ieškovo atsakovui elektroniniu paštu pateiktą išrašą apie priskaitymus už teritorijos priežiūrą nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio imtinai matyti, kad bendra suma sudaro 731,81 Lt. Būtent šį reikalavimą atsakovas ginčijo bei nustojo mokėti, siekdamas padengti esamas permokas. Iki įsigydamas butą (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl ieškovui pagal jo nesąžiningas ir nepagrįstas sąskaitas be pagrindo – už svetimos teritorijos priežiūrą, mokėjo nuo 2003 m. spalio mėnesio, kuomet pradėti skaičiuoti mokesčiai, iki laikotarpio, kuomet tą butą pardavė – 2010 m. liepos mėnesio. Minėta suma, kuria atitinkamai mažintina atsakovo skola ieškovui, sudaro ne mažiau kaip 514 Lt, todėl bendra be pagrindo ieškovui sumokėta suma sudaro 1 245,81 Lt, t.y. yra kur kas didesnė, nei bandoma reikalauti ieškiniu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ solidariai iš atsakovų A. R. ir R. R. 1 108,80 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 108,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 351,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 175,65 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovas renka pinigus ir gauna mokėjimus už tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos tvarkymą/priežiūrą ir pažymėjo, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai taip pat privalo atsiskaityti už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, nes yra vienodi teritorijos valdytojai kaip ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Teismas nustatė, kad atsakovai nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. netinkamai vykdė pareigą mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl liko skolingi ieškovui 1 108,80 Lt.

Konstatavęs, kad atsakovams buvo tinkamai (viešo paskelbimo būdu) pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas bylą nagrinėjo nedalyvaujant atsakovams.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškovas sąmoningai, piktnaudžiaudamas procesu ir siekdamas, kad nepagrįstas ieškinys nebūtų atmestas, pateikė prašymą dėl dokumentų ir šaukimų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, kas sudarė sąlygas teismui teismo sprendimą priimti tinkamai neišklausius atsakovo argumentų ir neištyrus byloje esančių įrodymų.

Atsiliepimas

2) Tiek ieškinyje, tiek atsakovo atsiliepime į ieškinį buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos ir korespondencijos priėmimo adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Šis adresas, kaip atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, papildomai pagrįstas ir byloje esančia gyventojų registro pažyma. Visa korespondencija, kuri teismo buvo siunčiama nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo tinkamai įteikta, tačiau visi esminiai teismo procesiniai dokumentai – šaukimai į parengiamąjį ir bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžius, taip pat ir neteisėtai priimtas nepagrįstas teismo sprendimas, atsakovui buvo siunčiami klaidingu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), dėl ko korespondencija teismui grįždavo su žymomis apie neatsiėmimą arba netikslų adresą. Teismas, matydamas, kad proceso nevengiančiam ir atsiliepimą į ieškinį teikiančiam atsakovui nepavyksta įteikti teismo procesinių dokumentų, galėjo pastebėti adreso klaidą ir ją ištaisyti. Net ir tuo atveju, jei teismo neteisingai nurodytoje gyvenamojoje vietoje nepavykdavo įteikti teismo procesinių dokumentų, teismas turėjo pareigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalimi ir 123 straipsnio 3 dalimi, teismo procesinius dokumentus siųsti atsakovo darbovietei, kurios adresu korespondencija taip pat buvo sėkmingai priimama ir pasiekdavo atsakovą. Teismas pažeidė CPK 122 ir 123 straipsniuose nustatytą teismo procesinių dokumentų, tarp jų šaukimų, įteikimo atsakovui tvarką, ir, pažeisdamas CPK 124 straipsnio 4 dalies sąlygas, nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės atsakovui šaukimus įteikti kitais būdais, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį – apie bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį paskelbti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos sužinoti apie proceso eigą ir šaukiamus posėdžius, kurių metu atsakovas būtų galėjęs atkreipti teismo dėmesį į svarbias aplinkybes bei išaiškinti įrodymus, lemiančius ieškinio nepagrįstumą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovas, žinodamas apie prasidėjusį teismo procesą ir pastebėjęs, kad nebegauna iš teismo jokių dokumentų, turėjo pasidomėti proceso eiga, susisiekti su teismu ir pasiteirauti, kodėl jam nėra siunčiami dokumentai ir kaip vyksta teismo procesas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 2013 metų pabaigos negauna iš teismo jokios informacijos apie bylą ar procesinių dokumentų, tačiau šia aplinkybe atsakovas susirūpino ir į teismą su paklausimu dėl bylos eigos kreipėsi tik 2014 m. rugpjūtį. Šią situaciją vertinant taikant protingo ir sąžiningo asmens kriterijų, procesu turėjo būti pasidomėta žymiai anksčiau, o ne praėjus beveik 9 mėnesiams nuo paskutinės informacijos gavimo, todėl darytina išvada, jog atsakovas savo pareigą domėtis bylos eiga vykdė netinkamai.

Šalies argumentai

2) Ieškovas apie netinkamą atsakovo adreso nurodymą jokios informacijos neturėjo, kadangi dokumentus teismui teikia per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą elektroniniu būdu. Ieškovas neturėjo pareigos tikrinti, kokiu adresu yra siunčiama informacija atsakovui, kadangi savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs teisingą atsakovo adresą, kuriuo iki tol atsakovui dokumentai būdavo sėkmingai įteikiami, ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad būtent tuo adresu atsakovui yra siunčiama informacija apie bylos eigą.

3) Nagrinėjamu atveju byla nėra išspręsta neteisingai, kadangi ieškovas pateikė teismui visus reikalingus ir svarius įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, taip pat jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių, kad ieškovo reikalavimas sumokėti skolą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas grindžiamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu santykinai absoliučiu ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindu – kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nors vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010). Tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos byloje dalyvaujančio asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami.

Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka. Pagal bendrąsias taisykles, procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiami asmeniškai jų gyvenamosios ar darbo vietos adresu. Jeigu adresato gyvenamoji ar darbo vietos yra nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Taigi, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybė pagal galiojantį proceso įstatymą yra išimtinė. Toks įteikimas gali būti laikomas tinkamu tik egzistuojant CPK 130 straipsnyje nurodytoms sąlygoms – t.y. teismui nėra žinoma adresato gyvenamoji ir/ar darbo vieta ir dėl to nėra galimybės procesinius dokumentus įteikti įprastu būdu, nėra galimybės paskirti kuratorių, arba jei byloje nustatoma, kad šalis, kuriai siekiama įteikti procesinius dokumentus, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis vengia šių dokumentų priėmimo įprastine tvarka.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36). Tokia atsakovų gyvenamoji vieta nurodyta ir ieškovo teismui pateiktame ieškinyje bei dublike, taip pat atsakovų teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 8, 40). Šiuo adresu siunčiami teismo procesiniai dokumentai atsakovus pasiekdavo sėkmingai (b.l. 11). Šaukimas į 2014 m. kovo 6 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovams per klaidą buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir grįžo teismui neįteiktas su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 80-81). Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė atsakovus apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu (b.l. 84, 85). Papildomai atsakovams vėl buvo išsiųsti šaukimai klaidingu adresu (duomenys neskelbtini), kurie grįžo teismui neįteikti (b.l. 88-89). Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad jo informavimas apie byloje vyksiantį teismo posėdį negali būti pripažintas tinkamu, kadangi byloje nenustatytos CPK 130 straipsnio sąlygos, leidžiančios pranešti apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, t.y. teismui buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Šaukimas į teismo posėdį apeliantui neįteiktas ne dėl to, kad jis būtų pakeitęs gyvenamąją vietą ir apie tai neinformavęs teismo (CPK 121 straipsnio 2 dalis), ar kad jis būtų vengęs priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, o dėl pirmosios instancijos teismo klaidos, neteisingai nurodant atsakovų adresą. Netinkamas šalies informavimas apie teismo posėdį prilyginamas nepranešimui apie teismo posėdžio laiką ir vietą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovas turi pareigą rūpintis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas šios pareigos nevykdė ar ją vykdė netinkamai. Kadangi procesiniai dokumentai proceso pradžioje apeliantui buvo sėkmingai įteikiami tiek jo gyvenamoje vietoje, tiek darbovietėje (b.l. 5), apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad galėtų kilti problemų jam įteikiant paskesnius procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas šaukimą į teismo posėdį apeliantui įteikti viešo paskelbimo būdu, šaukimo įteikti apelianto darbovietės adresu net nebandė, nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismui jo darbovietės adresas buvo žinomas.

Kadangi pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi procesinė situacija daro byloje priimtą teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, teismas nevertina ieškovo argumentų, susijusių su nurodyto pažeidimo įtaka bylos rezultatui. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas netaikomas absoliutiems ir santykinai absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, reiškiantiems esminius byloje dalyvaujančio asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimus, kurie gali būti pašalinti tik pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantui grąžinama 50 Lt (14,48 EUR) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti apeliantui R. R. 14,48 EUR už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė