- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- I1-1053-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02953-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos įstaiga, Marijampolės PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, jog atliekant bausmę Pataisos įstaigoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. buvo apgyvendintas 8 ir 2 būrių patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, netinkamas apšvietimas, buvo blakių. 8 būrio sanitariniame mazge neužteko tualetų, todėl reikėdavo laukti eilėse, prausykla, dušas ir tualetas vienoje patalpoje, todėl tekdavo kentėti smarvę. Prausykloje nėra galimybės nusiprausti šiltu vandeniu. Prausyklų ir kriauklių būklės tragiškos. Šiltu vandeniu naudotis galima tik vieną kartą savaitėje. Lovos senos, būklės tragiškos, yra suvirintos iš kelių dalių. 2 būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, virtuvėje buvo tik viena viryklė, nebuvo televizijos kabelio įvado. Nurodė, jog niekas nesiteiravo dėl higienos priemonių ir nesuteikė dantų pastos, šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto ir muilo. 2 būryje visiškai nebuvo įrengta sanitarinio mazgo, atlikti gamtinius reikalus tekdavo eiti į kitą lokalinį sektorių, kur 120 nuteistųjų naudojosi 4 tupimais tualetais. Prausyklos nebuvo įrengta, o buvo įrengtas lovys į kurį eina šalto vandens įvadas. Po remonto 2 būryje buvo įrengti tik 3 klozetai, o naudojosi 60 žmonių. Nurodė, kad pataisos namuose dėl pareigūnų aplaidumo užsikrėtė Covid 19 ir jį visiškai izoliavo nuo pašalinių asmenų. Marijampolės PN tik 2 taksofonai, todėl jis negalėjo tinkamai bendrauti su savo šeimos nariais. Pareiškėjas to pasėkoje patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 7-14) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Marijampolės PN esančio inventoriaus būklė yra labai gera. Marijampolės PN 8 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis pagal paskaičiavimų: 4 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 60 (nuteistųjų). Viso 8 būryje galėjo gyventi iki 48 nuteistųjų. 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudotis 90 nuteistųjų, pagal paskaičiavimą: 6 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 90 (nuteistųjų). Viso 2 būryje gali gyventi iki 81 nuteistojo. Sanitarinių mazgų būklė būriuose yra labai gera. 2 būrio sanitarinio mazgo patalpa buvo atnaujinta 2020-10-12, o 8 būrio sanitarinio mazgo patalpa atnaujinta 2021-05-04. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN134:2015 reikalavimus. Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti pareiškėjui patogiu laiku. Marijampolės PN būriuose tvarką taip pat prižiūri ir tam paskirti tvarkiniai. Remiantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu pareiškėjas buvo mokus, todėl trūkstamų prekių jis galėjo įsigyti Marijampolės PN esančioje parduotuvėje. Gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. 8 būryje yra įrengtas poilsio kambarys. 2 būryje skundžiamu laikotarpiu nebuvo įrengto poilsio kambario, tačiau Marijampolės PN taip siekia užtikrinti tinkamą nuteistiesiems tenkančio ploto reikalavimą bei tinkamą privatumą, todėl mano, jog poilsio kambario neįrengimas negalėjo pareiškėjui sukelti tokių dvasinių kančių, kurios galėjo sukelti netrumpalaikius padarinius jo sveikatai, kurie galėtų būti įvertinti pinigais. Pareiškėjui yra sudarytos tinkamos sąlygos leisti laisvalaikį sportuojant, skaitant, žaidžiant krepšinį, futbolą, lankant įvairiausias programas ir pan., taip sudarant sąlygas tinkamai išnaudoti laisvą pareiškėjo laiką. Virtuvėlei skiriama elektrinė viryklė esant techninėms galimybėms. 2 bei 8 būrių patalpose yra televizijos įvadas. Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu. Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-08-20 iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus buvo pervežtas į Marijampolės PN ir paskirtas į 8 būrio 1 patalpą. 2020-09-27 pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN 2 būrio 6 patalpą. 2021-03-08 pareiškėjas buvo perkeltas į patalpą Nr. 2. 2021-09-07 pareiškėjas iš Marijampolės PN buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo” 2.1 ir 2.2 punktuose numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 Dėl Laisves atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo”, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 8, 18-19), kad nuo 2019-08-20 iki 2020-09-27 pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrio 1 patalpą, jos plotas 76,95 kv. m, joje įrengtos 24 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,20 kv. m; nuo 2020-09-27 iki 2021-03-08 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 6 patalpą, jos plotas 34,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,40 kv. m; nuo 2021-03-08 iki 2021-09-07 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 2 patalpą, jos plotas 52,28 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m.
Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.1. p.), ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog bendrabučių tipo patalpose jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma ir nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas teigė, kad patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, netinkamas apšvietimas, buvo blakių.
Kalinimo įstaigoms taikomoje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas nurodė, jog Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama išvėdinti gyvenamosios patalpos per atvirą langą. Teismas konstatuoja, kad šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimą dėl netinkamo patalpų vėdinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei duomenų apie tai ar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas (b. l. 22-26). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad 2 būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, virtuvėje buvo tik viena viryklė, nebuvo televizijos kabelio įvado.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8. punktą - laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Atsakovės atstovui nepaneigus, kad 2 būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8, 6.8 punkte nurodytų reikalavimų, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, jog virtuvėlei skiriama elektrinė viryklė esant techninėms galimybėms. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2 bei 8 būrių patalpose yra televizijos įvadas ir tai matyti iš teismui pateiktų nuotraukų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl televizijos įvado ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų.
Pareiškėjas nurodė, kad 8 būrio sanitariniame mazge neužteko tualetų, todėl reikėdavo laukti eilėse, prausykla, dušas ir tualetas vienoje patalpoje, todėl tekdavo kentėti smarvę. Iki remonto 2 būryje visiškai nebuvo įrengta sanitarinio mazgo, atlikti gamtinius reikalus reikėdavo eiti į kitą lokalinį sektorių, kur 120 nuteistųjų naudojosi 4 tupimais tualetais. Po remonto 2 būryje buvo įrengti tik 3 klozetai, o naudojosi 60 žmonių.
Atsakovės atstovas nurodė, kad 2 būrio sanitarinio mazgo patalpa buvo atnaujinta 2020-10-12.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) numatyta, jog klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 8 būrio sanitariniuose mazguose yra įrengti 4 kietieji įrenginiai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 48 nuteistųjų (b. l. 8). Pagal nurodytus duomenis daroma išvada, kad pareiškėjui atliekant bausmę 8 būryje sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2 būrio sanitariniuose mazguose yra įrengti 6 kietieji įrenginiai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 81 nuteistojo (b. l. 9). Pagal nurodytus duomenis daroma išvada, kad pareiškėjui atliekant bausmę 2 būryje, laikotarpiu nuo 2020-10-12 iki 2021-09-07, sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus.
Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog iki remonto 2 būryje visiškai nebuvo įrengta sanitarinio mazgo, atlikti gamtinius reikalus reikėdavo eiti į kitą lokalinį sektorių, kur 120 nuteistųjų naudojosi 4 tupimais tualetais, todėl teismas jas laiko pagrįstomis ir daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę 2 būryje, laikotarpiu nuo 2020-09-27 iki 2020-10-12, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausyklos, dušo, tualeto netinkamo įrengimo ir sklindančios smarvės. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Skunde pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl netinkamo praustuvo modelio (vietoje kriauklių patalpintas skardinis lovys). Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus laiko iš esmės deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Pareiškėjas tik nurodo aplinkybes dėl netinkamo praustuvo modelio, tačiau neindividualizuoja konkrečių situacijų, kuriose jam atsidūrus teko patirti nepatogumus, sukėlusius dideles emocines ir dvasines kančias. Teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio), atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad prausykloje nėra galimybės nusiprausti šiltu vandeniu, šiltu vandeniu naudotis galima tik vieną kartą savaitėje.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, be to pats pareiškėjas iš esmės neneigia šios aplinkybės, tik skundą argumentuoja naudojimosi dušu nepakankamumu. Tačiau galiojusios teisės normos nustatė minimalų ne rečiau kaip 1 karto per savaitę naudojimosi dušu reikalavimą, kuris iš esmės nebuvo pažeistas. Teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje). Esant nurodytoms aplinkybėms skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad prausyklų ir kriauklių būklės tragiškos, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausyklų ir kriauklių būklės. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino patalpas ir pažeidimų nenustatė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl prausyklų ir kriauklių būklės atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodė, kad lovų būklė labai bloga, suvirinta iš kelių dalių. Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turi būti metalinė lova. Kokio dizaino ar kokiu būdu ji turi būti pagaminta teisės aktai nenumato. Atsakovės atstovas nurodė, kad lovos, kaip ir kitas inventorius nuolat prižiūrimos ir esant reikalui skubiai remontuojamos. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl prastos lovų būklės atmetami.
Pareiškėjas nurodė, jog niekas nesiteiravo dėl higienos priemonių ir nesuteikė dantų pastos, šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių, dezodoranto ir muilo.
Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Iš bylą pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 29-36) nustatyta, kad pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį savo sąskaitoje turėjo sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Marijampolės PN dėl higienos priemonių išdavimo, o Marijampolės PN jo prašymų būtų netenkinę, todėl nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pataisos namuose dėl pareigūnų aplaidumo užsikrėtė Covid 19 ir jį visiškai izoliavo nuo pašalinių asmenų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas aiškiai konkrečiai nedetalizavo ir neįvardijo Marijampolės PN pažeidimų dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, sukėlusių pareiškėjui Covid 19.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti konkretų taksofonų skaičių atitinkamame gyvenamajame korpuse, todėl pareiškėjo nusiskundimas, kad nuteistiesiems įrengti tik 2 taksofonai, teismas vertina kaip subjektyvią jo nuomonę.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, depresiją, garbės ir orumo pažeminimą, fizinį skausmą, kančias. Į bylą pateiktoje Marijampolės PN 1 Resocializacijos skyriaus 2021-12-17 pažymoje (b. l. 37) nurodoma, kad ginču aktualiu laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad jo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti, jam neprireikė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Marijampolės PN (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (nebuvusio laisvalaikio kambario, nepakankamo įrengimų kiekio sanitariniuose mazguose) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. O. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.