- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-1879-850/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01678-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R., jo atstovui advokatui R. T., gestų kalbos vertėjai J. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015 m. rugsėjo 21 d., Tilžės plenteT. T. mieste, prieš pradėdamas važiuoti automobiliu Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio važiavusiam automobiliui VW Passat ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 101, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
A. R. kaltės nepripažino. Teigė, kad eismo įvykio nepadarė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nurodė, kad 2015-09-21 buvo statybinių medžiagų parduotuvėje, kuri randasi už Jūros upės tilto, Tilžės plente. Pasistatė mašiną automobilių aikštelėje, prie pat durų, vidurinėje eilėje. Grįžęs iš parduotuvės, sėdo į mašiną, pasižiūrėjęs į kairę ir į dešinę įsitikino, kad jokių kliūčių nėra, pradėjo važiuoti. Pavažiavus kokius du metrus atbulas, per galinį veidrodėlį pamatė, kad iš pagrindinės gatvės nuo kalno, nusileidžia automobilis VW Passat. Sustojo, perjungė pavarą į priekinę eigą ir pradėjo judėti. Tuo metu, kai pradėjo važiuoti, automobilis VW Passat prisiartino prie jo iš priekio iš dešinės pusės ir sustojo. Pats taip pat sustojo. Pagalvojo, kad tas vairuotojas nori pastatyti automobilį į jo stovėjimo vietą. Pradėjo važiuoti. Jokio kontakto nebuvo. Radijo aparatas buvo išjungtas, todėl būtų pajautęs kokį garsą ar įbrėžimą. Labai lėtai išvažiavo iš aikštelės, apvažiavo aplink visą aikštelę, nuvažiavo iki pagrindinės gatvės, sustojo. Ten stovėjo 2 ar 3 min., nes buvo didelis srautas mašinų. Praleidęs visas mašinas išvažiavo į pagrindinį kelią ir nuvažiavo į savo darbo vietą adresu J. T.-Vaižganto g. 30A, Tauragė. Gal už pusvalandžio atėjo policijos darbuotojai ir pranešė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai keistai užklausė ar buvo parduotuvėje „Vinita“. Atrodė, kad nebuvo, tai ir pasakė jiems, kad toje parduotuvėje nebuvo. Paskui paklausė ar nebuvo statybinių medžiagų parduotuvėje. Pasakė, kad buvo statybinių medžiagų parduotuvėje už upės Jūra tilto. Po kurio laiko policijos darbuotojai nupaveikslavo automobilį. Kreipėsi į draudimo kompaniją, užregistravo, kad atseit buvo įvykis. Atėję iš draudimo kompanijos padarė taip pat visas nuotraukas. Du įbrėžimai jo automobilio dešinės pusės bamperyje buvo nuo seniai. Ant protokolo atsisakė pasirašyti, nes nepadarė jokio įvykio. Kito automobilio vairuotojas E. T. negalėjo riktelėti jį stabdydamas, nes jis yra kurčnebylis. Jo automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo blaivus. Pats remontuoja mašinas, neturėjo tikslo pasišalinti, žino pasišalinimo iš autoįvykio vietos pasekmes. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, todėl nebūtų rizikavęs pasišalinti. Nėra turėjęs nei vieno eismo įvykio, nesijaučia kaltas, prašo nebausti.
Liudytojas E. T. parodė, kad iš pagrindinės gatvės važiuodamas automobiliu VW Passat, pasuko į parduotuvės teritoriją, į automobilių stovėjimo aikštelę. Važiuojant tarp mašinų eilių, staiga pajudėjo kitas automobilis. Jis labai nestipriai kliudė jo automobilį ir nuvažiavo. Dar būdamas automobilyje suprato, kad kliudė jo automobilį, greitai sustabdė, mynė ant stabdžių, išlipo. Matė, kad pažeidėjo automobilis pavažiavo į priekį apie 30 metrų ir sustojo prie pasikrovimo sandėlio. Galvojo, kad vairuotojas ateis. Apžiūrėjo savo automobilį, praėjo kokia 20 sekundžių, atsisuko pažiūrėti į pažeidėjo automobilį, o jo jau nebebuvo. Pradėjo dairytis, pamatė jį prie pat išvažiavimo į pagrindinę gatvę. Dar šūktelėjo, mojo ranka, bet automobilis nuvažiavo. Paskambino policijai ir jį surado. Jo automobiliui įbrėžė priekinį sparną, nukabino žibinto plastmasės kraštą, kliudė priekinio bamperio kraštelį, bamperis pakrito. Kairės pusės priekinis sparnas truputį suspyruokliavo ir įlinko. Daugiau vizualiai pamatė, kad jį kliudys. Tą pačią sekundę stabdė ir į jį atsitrenkė. Šimtu procentų negali teigti ar žmogus suprato, kad jį kliudė. Draudėjas kol kas negali sumokėti žalos. Įvykis įvyko apie 10 val. Kai žiūrėjo vaizdo įrašą, buvo tik 10 val., o vaizdo įraše jau rodė 10¹⁵ val. Po įvykio ėjo į parduotuvę ir kreipėsi į apsaugą, parašė žinutę gestų kalbos vertėjams į Kauną, kad iškviestų policiją. Atvažiavo policija ir viską surašė. Iki atvažiuojant policijai patraukė automobilį iš įvykio vietos. Kai atvažiavo policija ar pasakė, kad patraukė automobilį iš įvykio vietos tiksliai nepamena, turėjo pasakyti. Policijai pats surašė pareiškimą. Iš pradžių nepastebėjo, kad yra pažeistas automobilio žibintas. Jo automobilis anksčiau nebuvo daužtas į priekį. Yra įsitikinęs, kad nurodyti apgadinimai padaryti šio įvykio metu. Žiūrėjo įrašą, ten matėsi, kad mašina išvažiuojant kliudė jo automobilį.
Liudytojas A. P. parodė, kad apie 10¹⁰ val. gautas pranešimas apie eismo įvykį prie parduotuvės „Vinita“, aikštelėje. Budėtojui paskambino lyg vertėjas, kuris rūpinasi nukentėjusiuoju. Su kolega M. K. išvažiavo tą įvykį forminti. Nuvykę rado stovintį automobilį VW „Passat“ ir vairuotoją. Vairuotojas buvo neprigirdintis, tik galėjo kalbėti. Nukentėjusysis paaiškino kokia buvo mašina. Kolega M. K. nuėjo į parduotuvę pažiūrėti įrašo. Įraše matėsi, kad automobilis VW Passat įvažiuoja į aikštelę, o automobilis Peugeot iš stovėjimo vietos pradeda važiuoti ir kliudo priekinį kampą automobiliui VW Passat. Paskui automobilis VW Passat sustoja, o automobilis Peugeot nuvažiuoja. Automobilio VW Passat vairuotojas pažiūri į savo automobilio kampą ir bando pamoti kito automobilio vairuotojui. Tačiau automobilis Peugeot jau buvo nuvažiavęs. Pagal automobilio numerius susirado žmogų darbovietėje, automobilių servize, apsiklausė, paprašė, kad parodytų automobilį. Automobilis buvo pastatytas garaže. Paklausė ar buvo šiandien su tuo automobiliu prie „Vinita“ parduotuvės. A. R. pasakė, kad niekur šiandien nevažiavo. Tada apžiūrėjo automobilį. Ant bamperio matėsi švieži subraižymai. Kai pasakė A. R., kad yra viskas nufilmuota, tada jis pasakė, kad šiandien daug kur buvo išvažiavęs. Tada viską sumatavo, nupaveikslavo ir parodė vaizdo įrašą, kurį M. K. paėmė iš monitoriaus. Sugadinimai buvo nežymūs. Turėjo A. R. suprasti šimtu procentu, kad įvyko autoįvykis: buvo kontaktas, yra sugadinimai. Jei kontakto nėra, tai žmogus jo ir nepajus, jei yra, pajus. Automobilių subraižymo pobūdžiai atitiko. A. R. žinojo, kad įvyko eismo įvykis, o sakė kad niekur nebuvo išvažiavęs. Žinojo, kad nukentėjusiojo automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, jis buvo pastatytas aikštelėje. Kai braižo įvykio planą, surašo viską kaip yra, ką randa nuvažiavę. Negali nubraižyti schemoje to, ko nemato. Vaizdo įraše yra tiksli įvykio vieta ir su tuo žmogumi aiškinosi, kurioje vietoje buvo kontaktas. Įvykio laikas nustatytas, turbūt, pagal asmens paaiškinimą. Nukentėjusysis perstatė savo automobilį po įvykio, tai matyti iš vaizdo įrašo. Nukentėjusiojo automobilio buvo sužalotas bamperis. Ar jis aiškino, kad daugiau yra kokių sužalojimų, nepamena. Smulkmenų nelabai atsimena, viskas yra užfiksuota. Liniuotės neturi, turi tik ruletę. Nekilo abejonių, kad nukentėjusiojo automobilio sužalojimai būtų seni. Nepamena ar matė apgadintą nukentėjusiojo automobilio žibintą. Nukentėjusysis prie jų rašė paaiškinimą, jis turėjo užsirašęs A. R. automobilio numerį.
L. M. K. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo T. T. mieste, prie parduotuvės „Vinita“. Ten nuvykę rado stovintį apgadintą automobilį. Jo savininkas paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilio Peugeot savininkas ir iš įvykio vietos pasišalino. Tada kolega A. P. pasiūlė paimti paaiškinimą. Pats nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad baltos spalvos Peugeot automobilis atsitrenkė į automobilį VW Passat, nesustodamas apvažiuoja aikštelę ir išvažiuoja iš jos. Pasitikrino numerius, kuriuos buvo pasakęs nukentėjusysis. Budėtojas pasakė iš įvykio vietos pasišalinusio žmogaus adresą. Ten automobilio nerado. Po to nuvyko į automobilio savininko darbovietę. Ten radome automobilio savininką A. R.. Jo paprašė parodyti savo automobilį. Jis nuvedė prie to automobilio, kuris buvo garaže. Jį apžiūrėjus matėsi švieži apgadinimai. Paklausus automobilio savininko ar jis kur atsitrenkė, ar kažką kliudė, jis paaiškino, kad su tuo automobiliu jis niekur nebuvo išvažiavęs. Pasakė, kad ant jo automobilio yra apgadinimai, tai jis pasakė, kad tai yra nuo seniau. Pasakius, kad įvykio vietoje buvo filmuojama, A. R. sakė, kad buvo ne kartą išvažiavęs su tuo automobiliu. Apžiūrėję automobilį nupaveikslavo ir liepė automobilio savininkui atvykti į policijos komisariatą protokolo surašymui. Buvos surašytas protokolas ir parodytas vaizdo įrašas. Kitų asmenų, kurie matė įvykį, nebuvo. Nepamena ar buvo vaizdo įraše kažkoks asmuo priėjęs prie automobilio, gal kažkas ir buvo. Matė vaizdo įraše, kad automobilis atvažiuoja iš gatvės į aikštelę, o kitas automobilis pradeda važiuoti. Pamatęs, kad važiuoja automobilis, Passat vairuotojas sustoja, o kitas automobilis atsitrenkia į nukentėjusiojo automobilį ir iš įvykio pasišalina. Kontaktas buvo vieno judančio ir vieno stovinčio automobilio. Nukentėjęs automobilis stovėjo. Dalyvavo kai buvo braižoma schema, nebuvo aiškinamasi kodėl nukentėjusysis patraukė automobilį. 9⁴⁵ val., tai mano, kad čia budėtojo pranešimo laikas arba iš žmogaus paaiškinimo užrašytas tas laikas. Matosi nukentėjusiojo automobilio buferio prabraukimai, nubrėžta delno pločio vieta. Iš tų sugadinimų, kontakto negirdėti neįmanoma. Brūkšnys kur matosi nuotraukose, nebuvo padarytas įvykio metu. Nukentėjusysis garso girdėti negalėjo, bet jis juto. Pagal vaizdo įrašą, kad automobiliai sujudėtų nuo smūgio, nesimato. Žmogus žinojo, kad buvo autoįvykis, kitaip nebūtų sakęs, kad niekur tą dieną nebuvo išvažiavęs.
Iš fotonuotraukų nustatyta, kad po susidūrimo ant automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio bamperio matyti nedideli įbrėžimai. Fotonuotraukose ant E. T. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio bamperio nedideli nubrozdinimai.
Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. R. 2015 m. rugsėjo 21 d., Tilžės plenteT. T. mieste, parduotuvės „Vinita“ automobilių aikštelėje, prieš pradėdamas važiuoti automobiliu Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio važiavusiam iš dešinės pusės automobiliui VW Passat, dėl ko susidūrė, ir jį apgadino. A. R. neprisipažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau jo kaltę įrodo byloje pateiktas vaizdo įrašas, nukentėjusiojo E. T., liudytojų A. P. ir M. K. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Liudytojas E. T. nurodė, kad važiuojant tarp mašinų eilių, staiga pajudėjo kitas automobilis, kuris labai nestipriai kliudė jo automobilį ir nuvažiavo. Jo automobiliui įbrėžė priekinį sparną, nukabino žibinto plastmasės kraštą, kliudė priekinio bamperio kraštelį, bamperis pakrito. Kairės pusės priekinis sparnas truputį suspyruokliavo ir įlinko. Jo automobilis anksčiau nebuvo daužtas į priekį. Yra įsitikinęs, kad nurodyti apgadinimai padaryti šio įvykio metu. Liudytojas A. P. parodė, kad ant automobilio Peugeot bamperio matėsi švieži subraižymai, nukentėjusiojo automobilio irgi buvo sužalotas bamperis. Liudytojas M. K. parodė, kad apžiūrėjus A. R. automobilį jo įmonės garaže matėsi švieži apgadinimai, matėsi nukentėjusiojo automobilio buferio prabraukimai, buvo nubrėžta delno pločio vieta. Aplinkybę, kad tam tikri automobilių apgadinimai padaryti, ir šiuo metu „Lietuvos draudimas“, AB sprendžiamas draudimo išmokos išmokėjimo klausimas, patvirtina ir šios draudimo kompanijos į bylą pateikti duomenys (b.l. 41-104). Aptartų įrodymų pagrindu laikytina, kad A. R. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą A. R. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad teisės pažeidimą padarė sulaukęs 64 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda.
A. R. taip pat kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tai yra tuo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 45 m. Tilžės plT. T. mieste, pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijęs apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs įvykio deklaracijos.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Kelių eismo taisyklių 220 punkte numatyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
A. R. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė nesupratęs, jog atsitrenkė į E. T. automobilį, jį apgadino ir padarė žalos. Automobilių kontakto garso teigė negirdėjęs, gal ir dėl to, kad turi klausos problemų, pateikė tai patvirtinantį įrodymą iš medikų (b.l. 118). Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiuoju paros metu, pilnoje automobilių aikštelėje, kito automobilio savininkas taip pat dalyvavo įvykyje, taigi A. R., jei būtų supratęs, kad kliudė kitą automobilį, neabejotinai būtų suvokęs, kad atsakomybės išvengti nepavyks. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad automobilių kontaktas aplamai buvo, nes nė vienas automobilis nekresteli, nepasikeičia jų važiavimo trajektorija ar pan. Iš minimo vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui VW Passat sustojus, A. R. nebuvo sustojęs ar išlipęs iš automobilio, tačiau neskubėdamas nuvažiavo į aikštelės galą ir, ten apsisukęs, kita juosta nuvažiavo iki pagrindinio kelio, kur, praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, nuvažiavo toliau, todėl negalima teigti, kad jis skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nežymūs, įlenkimų nėra, tik nežymūs nubrozdinimai. A. R. teigimu, ant automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės bamperio dviejose vietose padaryti įbrėžimai aštriu daiktu nuo seniau, tai patvirtino ir liudytojas M. K.. Nustatyta, kad A. R. eismo įvykio metu automobilį vairavo blaivas, jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taigi jam nebuvo jokio pagrindo bandyti nuslėpti eismo įvykį iš jo pasišalinant. Kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas E. T. taip pat parodė, kad šimtu procentų negali teigti ar žmogus suprato, kad jį kliudė. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. P. ir M. K. teigia, kad po to, kai nuvykę į A. R. įmonę paklausė, ar buvo šiandien su automobiliu prie „Vinita“ parduotuvės, A. R. pasakė, kad niekur šiandien nevažiavo, ir tik paaiškinus, kad įvykis yra įrašytas, paaiškino, jog tą dieną daug kur važiavo, dėl šio epizodo A. R. paaiškino, kad pareigūnai keistai užklausė, ar buvo parduotuvėje „Vinita“. Atrodė, kad nebuvo, tai ir pasakė jiems, kad toje parduotuvėje nebuvo. Paskui paklausė ar nebuvo statybinių medžiagų parduotuvėje. Pasakė, kad buvo statybinių medžiagų parduotuvėje už upės Jūra tilto. Tokiu būdu negalima kategoriškai teigti, kad A. R. bandė suklaidinti pareigūnus, neatmestina, kad jis tiesiog neteisingai suprato klausimą ar buvo konkrečioje vietoje įvykio dieną. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad A. R. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdamas išvengti atsakomybės už svetimo turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdamas, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą.
Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą vertinamos jo naudai, todėl bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
Pripažinti kaltu A. R., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutraukti administracinę bylą dalyje, nesant A. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15051763215.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.