Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1279-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1-1279-369/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
E. V., V. M.
Nukentėjusysis
D. V., E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1279-369/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36688-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamosioms E. V. ir V. M.,nukentėjusiesiems D. V. ir E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, padarymu;

V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. ir V. M. 2018 m. liepos 31 d., apie 23.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrai atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. Z. ir vyriausiojo patrulio D. V., minėtu adresu atvykusių pagal iškvietimą, reikalavimus. E. V. ir V. M. įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais, po ko V. M. panaudojo fizinį smurtą vyriausiojo patrulio E. Z. atžvilgiu – stūmė E. Z. ir apdraskė jam veidą, padarydama odos nubrozdinimą kairiame žande, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o E. V. panaudojo fizinį smurtą ją sulaikyti bandžiusio vyriausiojo patrulio E. Z. atžvilgiu – spyrė jam į rankas padarydama abiejų rankų nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas bei sukeldama fizinį skausmą, o vyriausiajam patruliui D. V. spyrė į veido sritį – kairės pusės žandikaulį, sukeldama jam fizinį skausmą. Taip E. V. ir V. M. pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamos jų atžvilgiu fizinį smurtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamosios E. V. ir V. M. apklausiamos teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas gimtadienis, kurio metu buvo vartojamas alkoholis. Jos abi buvo stipriai apgirtusios ir pasipriešino į butą atvykusiems policijos pareigūnams – nukentėjusiesiems D. V. ir E. Z.. Kaltinamoji E. V. apklausiama teisme parodė, kad dėl tuo metu buvusio stipraus apsvaigimo ir praėjus daug laiko ji nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau pripažino, kad nevykdė į butą atvykusių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Analogiškos pozicijos apklausiama teisme laikėsi ir kaltinamoji V. M.. Ji pripažino, kad nevykdė į butą atvykusių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Ji nepateikė asmens dokumentų ir neleido pareigūnams bute apžiūrėti kambarių. Pripažino, kad priešinosi pareigūnui E. Z., jį stūmė ir apdraskė jo veidą. Abi kaltinamosios tvirtino, kad taip neadekvačiai pasielgė dėl to, jog buvo stipriai apsvaigusios nuo išgerto alkoholio ir gailėjosi dėl įvykio bei sukeltų pasekmių. Kaltinamosios atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų ir sutiko atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį, tačiau nukentėjusiojo E. Z. civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji E. V. pripažino jai pareikštus įtarimus ir paaiškino, kad vasarą su draugais nuomojo 3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vakare, apie 19.00-20.00 val., į butą atėjo draugai. Jie linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkas iškvietė policiją. Jie visi buvo išgėrę, todėl kai staiga atėjo policijos pareigūnai ir pradėjo reikalauti nustoti triukšmauti sureagavo neadekvačiai. Ji buvo nemažai išgėrusi, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad su policijos pareigūnais buvo konfliktas, kai jie bandė ją raminti ir paguldė ant žemės. Ji vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi, spardėsi ir vienam iš policijos pareigūnų įspyrė į kaklą. Galimai susistumdė ir su kitu policijos pareigūnu, tačiau neatsimena. Negali pasakyti, kuriam policijos pareigūnui ir kiek kartų ji spyrė ir į kurias kūno vietas pataikė. Ką tuo metu darė V. M. neatsimena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygins artimiausiu metu (b. l. 99, 105-106). Byloje yra duomenys, kad po įvykio E. V. nustatytas 1.52 promilės girtumo laipsnis (b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji V. M. pripažino jai pareikštus įtarimus. Paaiškino, kad įvykio dieną su kitais asmenimis buvo pas E. V.. Jie linksminosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko sugalvojo eiti namo, bet užsikirto buvo išėjimo durys ir jie negalėjo išeiti. Duris teko išspirti. Galimai dėl šito triukšmo kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Atvykusių policijos pareigūnų nenorėjo įleisti į butą, nes nematė tam pagrindo. Policijos pareigūnai į butą pateko per prievartą ir prasidėjo konfliktas. Ji matė kaip E. V. ginčijosi su vienu policijos pareigūnu, tačiau, kad jį stumdytų ar spardytų nepastebėjo. Ji norėjo E. V. patraukti nuo policijos pareigūno, tačiau policijos pareigūnas ją pačią sugriebė už gerklės, pristūmė prie durų ir užlaužęs rankas uždėjo antrankius. Sugriebus ją už gerklės, ji (V. M.) bandydama atsilaisvinti apdraskė policijos pareigūnui veidą. Tai padarė, norėdama, kad ją paleistų. Dėl savo veiksmų gailisi. Viskas įvyko tik dėl to, kad buvo išgėrusi ir neadekvačiai sureagavo į policijos pareigūnų atvykimą bei reikalavimą įleisti į butą. Ligonių kasai ji sumokės iš karto, o Sodrai galėtų sumokėti dalimis. Su policijos pareigūno pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka, nes jis labai didelis ir neadekvatus, lyginant su jam padaryta žala. Ji (V. M.) gauna labai mažą atlyginimą ir negalės mokėti tokios sumos (b. l. 130, 136-137). Byloje yra duomenys, kad po įvykio V. M. nustatytas 1.38 promilės girtumo laipsnis (b. l. 121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis policijos pareigūnas E. Z. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 14-15) nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.40 val., dirbant kartu vyriausiuoju patruliu T. S. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu bei priėjus prie minėto buto, iš ten girdėjosi sklindantys garsūs šūksmai ir riksmai. Užėjus į minėtą butą, kurio durys buvo praviros, jo viduje pamatė policijos pareigūnus D. V. ir A. S.. Buto viduje buvo ir grupė agresyviai nusiteikusių jaunų asmenų. Dvi merginos ir trys vaikinai. Kiti du vaikinai miegojo kitame kambaryje ir konflikte nedalyvavo. Jaunimas bendravo itin pakeltu tonu, šaukė, kad „mes neturime jokio orderio patekti į jų butą“ ir stengėsi juos išvaryti. Minėtų asmenų paprašė pateikti asmens dokumentus bei prisistatyti, tačiau jaunimas atsisakė tai padaryti. Jis paaiškino, kad, jeigu jie neprisistatys, tai bus pristatyti į policijos įstaigą jų asmenybėms nustatyti, tačiau minėti asmenys vis tiek nepateikė savo dokumentų. Minėtiems asmenims jis paaiškino, kad gautas pranešimas dėl konflikto bei muštynių, todėl nori patikrinti butą, ar jame nėra nukentėjusių. Bute vizualiai matėsi muštynių bei grumtynių pėdsakai. Stambaus kūno sudėjimo mergina, akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, vėliau nustatyta, kad tai E. V., kategoriškai atsisakė įsileisti juos į kitus kambarius. Ji atsistojo viduryje staktos ir įrėmė rankas į staktos šonus. Jis paaiškino, kad, jei mergina nevykdys teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ir nepasitrauks iš kelio, bus panaudota fizinė ir psichinė prievarta. E. V. į šiuos reikalavimus ir įspėjimus visiškai nekreipė dėmesio, todėl jis paėmė jai už kairės rankos ir pamėgino patraukti nuo praėjimo į butą. E. V. įsikibo jam už tarnybinės liemenės ir bandė jį nusistumti. Šalia buvęs pareigūnas D. V. padėjo jam pargriauti E. V. ant grindų. Ji nukrito ant nugaros ir pradėjo spardytis bei aktyviai priešintis sulaikymui. Tuo metu pamatė, kaip link jo, D. V. ir gulinčios E. V. artinasi kita neblaivi mergina, kaip vėliau paaiškėjo V. M.. Jis ranka nustūmė priėjusią V. M. ir tuo metu atsisukęs pamatė, kaip E. V. iš kojos spyrė D. V. į veidą. Jis norėjo padėti D. V., tačiau jam sutrukdė vėl priartėjusi V. M., kuri rankomis bandė sugriebti jam už veido. Jis nustūmė ją į kambarį ir stengėsi suvaldyti ant grindų gulinčią E. V., kuri stengėsi įspirti. D. V. sulaikė vėl iš kambario išėjusią V. M. ir ją išvedė į laiptinę. Į pagalbą atvykę dar vieno ekipažo pareigūnai padėjo apversti E. V. ant pilvo ir jai uždėti antrankius. Po grumtynių su V. M. pamatė, kad jam sužalotas dešinės pusės skruostas. Vežant sulaikytą V. M., tarnybiniame automobilyje ji keikėsi necenzūriniais žodžiais, kad „mentai yra š..., p... j... ir daro nesąmones“. Po įvykio nuvyko į Lazdynų ligoninę, nes jam skaudėjo veidą ir rankas. Besipriešindamos V. M. jam sužalojo veidą, o E. V. – rankas, pastaroji dar D. V. įspyrė į veidą. Šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Dėl padarytų kūno sužalojimų kreipsis į teismo medicinos ekspertus (b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. pateikė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam ant veido liko 4 cm randas (b. l. 26). Nagrinėjant bylą teisme, pasisakydamas baigiamųjų kalbų metu, E. Z. nurodė, kad faktiškai ant jo veido žymės neliko, tačiau neatsisako nuo pateikto civilinio ieškinio ir prašo jam priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Specialisto išvadoje Nr. G 2604/2018 (01) nurodyta, kad E. Z. padaryti odos nubrozdinimai kairiame žande, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos rankose. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis policijos pareigūnas D. V. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 11) nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 31 d. dirbant kartu su pareigūne A. S., apie 23.30 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), 2-3 aukšte didelis triukšmas ir namo gyventojai negali ilsėtis. Atvykus nurodytu adresu jis apėjo aplink namą. Išgirdo riksmus ir muštynių metu sukeliamus garsus. Patekus į namo laiptinę pastebėjo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys praviros. Kažkas pradėjo rėkti – „Šauk, šauk“. Mergina ir vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo V. M. ir D. G., paaiškino, kad vyksta gimtadienis, jie netriukšmauja ir įleisti jų į butą nėra pagrindo. Teigė, kad policijos pareigūnai negali įeiti į butą, nes neturi „ordino“. Jis (D. V.) paaiškino, kad gautas iškvietimas, jog bute girdisi muštynių garsai, todėl jie privalo patikrinti butą ir įsitikinti, ar jame nėra nukentėjusiųjų. Jis paprašė pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, tačiau bute buvę asmenys kategoriškai atsisakė tai daryti. Jis paaiškino jų pareigas ir perspėjo dėl galimos atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Tada jie pateikė asmens dokumentus ir įleido į butą. Bute matėsi išvartyti baldai, apverstas stalas. Bute buvę asmenys kategoriškai atsisakė įleisti juos į kitus kambarius. Tuo metu iš kito kambario atėjo kiti vaikinai ir mergina. Mergina prisistatė E. V.. Ji buvo neblaivi, apsiverkusi ir susijaudinusi. E. V. elgėsi įžūliai. Ji pasakė, kad niekam čia jokios pagalbos nereikia, „kokią teisę, n..., jūs čia turit užeiti į jos butą, o kai reikės pagalbos ji pati iškvies policiją“. Ji verkia, nes švenčia savo gimtadienį. Tuo metu jos draugas A. A. paaiškino, kad muštynių nebuvo ir niekam pagalbos nereikia. Tiesiog lytinių santykių metu jo draugė E. V. garsiai rėkė. Tuomet jie pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, kad reikalinga pagalba. Pastiprinimas atvyko už kokių 6 min. Kai jie pamatė, kad atvyko daugiau policijos pareigūnų, E. V. atsistojo tarp koridoriaus ir kambario durų bei neleido jiems toliau eiti. Policijos pareigūnas E. Z. paaiškino, kad jiems reikia įsitikinti, ar kituose kambariuose nėra nukentėjusiųjų. Kelis kartus buvo paaiškinta, kad priešingu atveju bus panaudota fizinė jėga ar specialios priemonės. Bet ji nekreipė į tai jokio dėmesio, elgesį įžūliai ir iššaukiančiai. E. Z. pasiėmęs ją už kairės rankos patraukė nuo praėjimo į kambarį, tačiau ji pradėjo mosikuoti rankomis ir sugriebė už liemenės. Tuomet jie kartu pargriovė ją ant grindų ir bandė uždėti antrankius. Sulaikymo metu E. V. spardėsi ir mojavo rankomis. Tuo metu prie E. Z. pribėgo V. M. ir A. A., kurie bandė padėti E. V. išvengti sulaikymo. Prisiartinusi V. M. pradėjo stumti E. Z. ir rankomis sugriebusi už veido nagais įdrėskė žandą. Tuo metu E. V. dešine koja spyrė jam (D. V.) į veidą. Kartu su E. Z. jis sulaikė E. V.. Kadangi V. M. trukdė E. V. sulaikymui, todėl jis (D. V.) ją ištempė į koridorių. Koridoriuje V. M. bandė suduoti jam į veidą ir pabėgti, todėl teko ją pargriauti ir uždėti atrankius. E. Z. iškvietė dar vieną patrulių ekipažą, kurie padėjo sulaikyti E. V.. Sulaikymo metu ji buvo labai agresyvi ir aktyviai priešinosi, todėl teko prieš ją panaudoti pipirines dujas ir antrankius (b. l. 56-57).

Specialisto išvadoje Nr. G 2626/2018 (01) nurodyta, kad, remiantis D. V. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, jo kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra. Medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių neaprašyta, diagnozė pagrįsta tik paciento nusiskundimu, t. y. skausmu (b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas T. S. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 13) nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.40 val., dirbant kartu pareigūnu E. Z. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kolegoms reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu bei priėjus prie minėto buto iš ten sklido garsūs šūksmai, riksmai, cypimas, spiegimas. Buto durys buvo praviros. Užėjus į butą, jo viduje buvo policijos pareigūnai D. V. ir A. S.. Viduje buvo ir agresyviai nusiteikusios dvi merginos bei trys vaikinai. Jaunuoliai šaukė, kad „pareigūnai neturi orderio patekti į jų butą“. Minėtų asmenų jis paprašė pateikti asmens dokumentus ir prisistatyti, tačiau jie atsisakė. Jiems paaiškino, kad, jeigu neprisistatys, bus pristatyti į policijos įstaigą asmenybei nustatyti, tačiau jie vis tiek nepateikė savo dokumentų. Jis paaiškino, kad gautas pranešimas dėl konflikto ir muštynių, todėl privaloma patikrinti, ar bute nėra nukentėjusių. Bute matėsi muštynių bei grumtynių pėdsakai. Stambaus kūno sudėjimo ir nuo alkoholio apsvaigusi mergina, vėliau nustatyta, kad tai E. V., atsistojo viduryje staktos ir įrėmė rankas į staktos šonus. E. Z. paaiškino, kad, jeigu ji nevykdys teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ir nepasitrauks, bus panaudota prievarta. E. V. į šiuos reikalavimus ir įspėjimus nekreipė dėmesio. Paėmęs už rankos pamėgino ją patraukti nuo praėjimo į butą, tačiau ji įsikibo už tarnybinės liemenės ir bandė jį (T. S.) nustumti bei pargriauti ant žemės. Kiti buvę kambaryje asmenys puolė padėti savo draugei. Kilo konfliktas. Šalia buvęs D. V. padėjo E. Z. pargriauti merginą ant grindų. Ji gulėdama ant žemės pradėjo spardytis. Pastebėjo, kad E. Z. kruvinas žandas, tačiau kas jį sužalojo nematė. Per radijo stotį pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui apie esamą padėtį ir paprašė pagalbos. Atvykusios papildomoms pajėgos padėjo sutaikyti agresyvius asmenis (b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. S. paaiškino, kad 2018 m. liepos 31 d. dirbant kartu su policijos pareigūnu D. V., apie 23.30 val., gavo pranešimą, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklinda didelis triukšmas ir gretimo namo gyventojas negali ilsėtis. Nuvykus į pranešimo vietą girdėjosi muštynių sukeltas triukšmas. Buvo šaukiamasi pagalbos, garsiai šaukiama. Patekus į minėto namo laiptinę buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo praviros. Prie jų priėjus kažkas pradėjo rėkti „šauk, šauk“. Prie buto durų atėję agresyviai nusiteikę ir neblaivūs V. M. bei D. G. pareiškė, kad bute vyksta gimtadienis. Triukšmo nėra ir policijos į butą jie neįleis. D. V. kelis kartus paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog bute girdisi pagalbos šauksmas, muštynės, todėl jie privalo patikrinti butą ir įsitikinti, ar nėra nukentėjusiųjų. Ji (A. S.) ramiai bandė įtikinti jaunimą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. Paprašė pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, tačiau asmenys kategoriškai atsisakė tai daryti. Ji (A. S.) perspėjo dėl galimos atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Tik tada jie pateikė savo asmens dokumentus bei leido įeiti į butą. Viduje matėsi išvartyti baldai, ant grindų išmėtytas maistas. Bute buvusi kompanija kategoriškai atsisakė pareigūnus įleisti į kitus buto kambarius. Tuo metu iš kito kambario atėjo vaikinas ir mergina. Mergina prisistatė E. V.. Ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi ir neblaivi, elgėsi įžūliai. Mergina pareiškė, kad niekam pagalbos nereikia, o jei reikės, tai ji pati iškvies policiją. Kadangi konfliktas stiprėjo apie situaciją buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui ir paprašyta į butą atsiųsti pastiprinimą. Kai bute buvę asmenys pamatė, kad atvyko daugiau policijos pareigūnų, pradėjo elgtis dar agresyviau. E. V. atsistojo tarp koridoriaus ir kambario durų ir neleido policijos pareigūnams toliau eiti. Tuo metu ji (A. S.) išsivedė du vaikinus į virtuvę ir ten su jais bendravo, kad šie nesiveltų į konfliktą. Kas vyko kambaryje ir kaip buvo sužaloti pareigūnai ji nematė. Tik girdėjo, kad merginos elgėsi agresyviai ir aktyviai priešinosi. Merginos buvo nesuvaldomos, pilnos jėgų ir visiškai negalėjo adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų žodžius. Kai atvyko pastiprinimas, pavyko merginas ir vieną vaikiną išvesti iš buto ir jėga įsodinti į tarnybinius automobilius. Tarnybiniame automobilyje E. V. šaukė, rėkė, spardė automobilį. Teko panaudoti dujas ir uždėti antrankius. Vėliau pamatė, kad pareigūnui E. Z. apdraskytas žandas, apibrozdintos rankos, o pas D. V. patinęs žandas (b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tyčinis smūgių sudavimas ar kūno sužalojimų padarymas kitu būdu. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).

Byloje surinktais įrodymais: kaltinamųjų E. V. bei V. M. prisipažinimu, jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiųjų policijos pareigūnų E. Z. ir D. V., liudytojų T. S., A. S. parodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamosios E. V. ir V. M. panaudodamos fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams E. Z. ir D. V., todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai – fizinis smurtas buvo kvalifikuoti kaip tyčiniai ir nukreipti prieš policijos pareigūnus (BK 286 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad E. V. ir V. M. suprato, kad į butą yra atvykę policijos pareigūnai, atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus ir tyčia jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Specialistų išvadų duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamųjų panaudoto smurto nukentėjusiajam policijos pareigūnui E. Z. nustatyti atitinkami kūno sužalojimai, o nukentėjusysis policijos pareigūnas D. V. patyrė fizinį skausmą.

Skirdamas E. V. ir V. M. bausmes, teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies, 55 ir 58 straipsnių nuostatas. Kaltinamosios būdamos jauno amžiaus bendrininkų grupe tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kai dėl panaudoto fizinio smurto buvo sužaloti du policijos pareigūnai, siekiant jiems pasipriešinti ir išvengti sulaikymo. Anksčiau jos neteistos, baustos administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be reikiamo bilieto. Kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismas tai pripažįsta jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamosios padarė apsvaigusios nuo alkoholio, teismas pripažįsta jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe. V. M. šiuo metu dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. E. V. gyvena iš santaupų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios patvirtino, kad galėtų per atitinkamą laikotarpį sumokėti joms skirtas pinigines baudas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. V. ir V. M. paskyrus sankcijoje numatytą piniginę baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, bei jų mokėjimą išdėsčius per teismo nustatytą laikotarpį (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamosioms skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir į paskirtą bausmę įskaitytinas joms taikytas laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis).

Kaltinamosios atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios pripažino ir sutiko atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą 315,07 Eur dydžio civilinį ieškinį, todėl šis tenkinamas pilnai ir minėta pinigų suma solidariai priteistina iš E. V. ir V. M..

Nukentėjusysis policijos pareigūnas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje pažymėjo, kad dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto jis patyrė kūno sužalojimus, akcentavo, kad buvo sužalotas jo veidas. Nagrinėjant bylą teisme pasisakydamas baigiamosiose kalbose E. Z. prašė teismo tenkinti pateiktą ieškinį visiškai. Atsakydamas į teismo klausimą paaiškino, kad šiuo metu ant veido sužalojimo žymės faktiškai nebėra, tačiau iš karto po įvykio ji akivaizdžiai matėsi. Tai patvirtina ir byloje esanti jo veido fotonuotrauka (b. l. 15). Nukentėjusysis tvirtino, kad dėl patirto fizinio smurto patyrė moralines nuoskaudas, kurias įvertino 2 000 Eur dydžio pinigine išraiška. Kaltinamosios nesutiko su nukentėjusiojo E. Z. reiškiamu civiliniu ieškiniu, tvirtino, kad jis yra per didelis ir prašė teismo jį atmesti.

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad E. Z. dėl kaltinamųjų E. V. ir V. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta normali policijos pareigūno E. Z., teisėtai vykdančio savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, veikla, pažemintas jo, kaip policijos pareigūno, autoritetas, įžeista jo garbė ir orumas, pakenkta E. Z. moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek jo paties akyse. Neabejotina, kad šios aplinkybės, kaip teigia ir pats nukentėjusysis, sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas moralinės nuoskaudos atlyginimo klausimą bei priteistinos moralinės žalos dydį teismas įvertina byloje esančius duomenis, kad E. Z. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu nukentėjusysis neturi sveikatos nusiskundimų ir, kaip pats pripažino, jo veide išnyko kaltinamosios V. M. rankų nagų paliktos žymės.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo E. Z. reikalaujama priteisti pinigų suma – 2 000 Eur, yra akivaizdžiai neadekvati padarytai žalai, todėl teismas ją mažina. Teismas iš kaltinamųjų E. V. ir V. M. solidariai priteisia E. Z. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Sumažindamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamųjų turtinę padėtį, sunkių pasekmių nebuvimą bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jai skirti 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. V. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 0.35 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 18.43 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, E. V. nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta jai paskirta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant 188,88 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 188,96 Eur dydžio įmoką.

Paskelbus nuosprendį panaikinti E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai neskirti.

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jai skirti 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 0.35 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 18.43 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, V. M. nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta jai paskirta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant 188,88 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 188,96 Eur dydžio įmoką.

Paskelbus nuosprendį panaikinti V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai neskirti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš E. V. ir V. M. solidariai priteisti 315,07 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai, nurodytą sumą pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT18 4010 0424 0008 3862, Luminor Bank AB (gavėjo kodas 193086158, įmokos kodas 282, įmokos pavadinimas – „žalos atlyginimas“).

E. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš E. V. ir V. M. solidariai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą E. Z. naudai.

Likusioje dalyje E. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. V. ir V. M., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 188,88 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 188,96 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas