- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-25
- Bylos Nr.
- A-502-936-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė, Artūras Drigotas, Antanas Ablingis
- Suinteresuotas asmuo
- Centrines medicinos ekspertu komisijos, Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinei medicinos ekspertu komisija
- Atsakovas
- Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, Valstybes sienos apsaugos tarnybos Lazdiju
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju: Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arturo Drigoto (praneejas) ir Sigitos Rudenaites,
dalyvaujant pareikejui T. S.
treciojo suinteresuoto asmens Centrines medicinos ekspertu komisijos atstovei Olgai Kilkinovai,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo T. S. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo T. S. skunda atsakovems Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM ir Valstybes sienos apsaugos tarnybos Lazdiju rinktinei, treciajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinei medicinos ekspertu komisija (CMEK) del sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas T. S. skundu ir jo patikslinimu (priimtu 2007-01-17 nutartimi b.l.96) kreipesi i administracini teisma praydamas pripa˛inti VSAT prie VRM sprendima, idestyta 2006-10-20 rate Nr.(21)-14-5035, neteisetu ir nepagristu bei priteisti 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija, ipareigojant atsakoves ja sumoketi. Paaikino, jog VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vadas 2003-12-30 patvirtino tarnybinio patikrinimo ivada ir konstatavo, jog jis, budamas Lazdiju rinktines Reketijos u˛kardos sargybu burio pasienieciu ir vykdydamas Lazdiju rinktines vado isakyma, 2003-12-09 tarnybos metu patyre trauma, kuria CMEK priskyre lengvam sveikatos sutrikdymui. Pagal tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 40 str. 3 dali jam u˛ toki su˛alojima priklause 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogikoje byloje 2006-12-01 nutartimi nustate, jog kompensacija turi moketi istaiga, kurioje pareigunas dirba, o tiesioginis valstybes biud˛eto asignavimu valdytojas turi pervesti tam reikalingas leas, gi VSAT prie VRM Lazdiju rinktine jam priklausancios kompensacijos nesumokejo, todel jis 2006-10-16 praymu kreipesi i ja, praydamas kompensacija sumoketi. Pastaroji prayma vykdyti atsisake, nes jis trauma patyre ˛aisdamas krepini, o butina salyga kompensacijai moketi – specifines pareiguno veiklos vykdymas. Statutas to nenumato, nes pagrindines kompensacijos mokejimo salygos yra ios: sveikatos sutrikdymas patirtas vykdant vadovo isakyma; sveikatos sutrikdymas patirtas tarnybos metu (tas konstatuota tarnybinio patikrinimo ivadoje); patirtas lengvas sveikatos sutrikdymas (nustatyta CMEK); sutrikdymas patirtas ne del laisvo apsisprendimo elgtis bet kokiu budu (b.l.2-3, 93-94).
Atsakove VSAT prie VRM, atsikirsdama i skunda, prae ji atmesti ir paaikino, jog Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) patvirtintu Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu (toliau - Salygos) 3 punkte nurodyta, jog draudiminiai ivykiai yra atsitike, kai apdraustasis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i darba arba i jo bei ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad ie ivykiai susije su tarnyba, taip pat jeigu jie atsitinka per apdraustojo mokymo bei pratybu laika, pakenke apdraustojo sveikatai arba tape jo mirties prie˛astimi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu ivykiu ir apskaiciuoja draudimo sumos dydi, pareikejui i teise buvo iaikinta. Statuto 40 str. 3 dalyje numatytos kompensacijos mokejimas salygojamas dvieju alternatyviai nurodytu atveju: pirma, kai su˛alojimas patirtas pareigunui einant savo tarnybines pareigas; antra, kai su˛alojimas patirtas del tarnybos, antru atveju butina nustatyti, jog yra prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir kuno su˛alojimo. Tuomet, kai pareigunas su˛eid˛iamas sporto, poilsio metu ir pan., tai laikoma draudiminiu ivykiu, u˛ kuri imokamas draudimo atlyginimas, bet ne kompensacija (b.l. 29-30).
Treciasis suinteresuotas asmuo, reikdamas nuomone i skunda, paaikino, jog 2004-01-12 surae pa˛yma Nr.57 ir pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybes 1991-04-12 nutarimo Nr.127 „Del socialiniu garantiju policijos ir kitu vidaus reikalu istaigu pareigunams“ nuostatas nustate, jog T. S. 2003-12-09 patirta trauma priskiriama lengvam sveikatos pakenkimui. is sprendimas atitinka teises aktuose nurodyta taisykle, jog CMEK pagal savo kompetencija nustato tik sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni tais atvejais, kai teises aktu nustatyta tvarka konstatuojama, jog pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba (b.l.89-90).
Pareikejas ir jo atstovas, palaikydami skundo reikalavimus, teisme papildomai paaikino, jog Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendima jis gaves, jam nuejus pas tuometini rinktines vada ir pasakius, kad jis ketina kreiptis i teisma, jam buvo atsakyta, jog, jei kreipsis i teisma - bus pasekmiu tarnyboje. Apskundimo tvarka teigia ˛inojes. Atstovas pareike manas, jog apskundimui taikomas 3 metu senaties terminas. VSAT prie VRM pati sau prietarauja, nes tarnybinio patikrinimo ivada pripa˛ino, jog pareikejo trauma susijusi su tarnyba, taciau kompensacijos nemoka, nors yra visos tam butinos salygos.
Atsakoviu atstove, teismo posedyje prietaraudama patikslinto skundo reikalavimams, pa˛ymejo, jog teisines pasekmes pareikejui sukelia 2004-07-21 sprendimas, todel iuo atveju prao taikyti senaties termina, itvirtinta Administraciniu bylu teisenos istatyme. 2003 metu palanki pareikejui ivada buvo padaryta ne del kompensacijos, o del draudiminio atlyginimo imokejimo, kiek jai ˛inoma, ji yra galiojanti iki iol.
Treciojo suinteresuoto asmens atstove sprendima paliko teismo nuo˛iurai, patikslino, jog pareikejo patirtos traumos sunkumas nustatytas atsi˛velgus i gauta tarnybinio patikrinimo ivada, jog trauma susijusi su tarnyba, o apie pasikeitusia atsakoviu nuomone ji nebuvo informuota. Pa˛ymi, jog ju 2004-01-12 pa˛yma Nr.57 iki iol nera ataukta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu pareikejo skunda atmete.
Teismas nustate, kad VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vado 2003-11-17 isakymu Nr.7-422 buvo sudaryta rinktines komanda, i jos sudeti itraukiant ir pareikeja, dalyvauti krepinio var˛ybose pagal rajono vyru krepinio pirmenybiu tvarkarati (b.l.32). 2003-12-09 vienu var˛ybu metu pareikejas patyre trauma (b.l.34-35). Ta pacia diena T. S. iduotas nedarbingumo pa˛ymejimas Nr.5144191 del ciurnos raiciu plyimo, kuris buvo tesiamas iki 2003-12-31 (b.l.37-38). VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vado 2003-12-10 isakymu Nr.7-452 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui itirti (b.l.44), kuri 2003-12-16 surae nelaimingo atsitikimo tarnyboje akta Nr.4 (b.l.43), o atlikusi tyrima - 2003-12-30 surae tarnybinio patikrinimo ivada „Del Lazdiju rinktines Reketijos u˛kardos sargybu burio pasieniecio T. S. patirtos traumos“ Nr.9-58, kurioje konstatavo, kad Reketijos u˛kardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyre trauma tarnybos metu (b.l.51-52). CMEK 2004-01-12 pa˛yma Nr.57 pripa˛ino pareikejo patirta trauma kaip lengva sveikatos pakenkima (b.l.53). T. S. , vadovaudamasis Statuto 40 str. 3 dalimi, 2004-03-29 praymu kreipesi i VSAT prie VRM vada imoketi jam priklausancia kompensacija (b.l.55), i ka 2004-04-22 ratu Nr.(21)-14-1290 atsakyta, jog kompensacijai skirti nera teisinio pagrindo, nes nera patvirtinta tvarka, kuri nustatytu, ar pareiguno sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba (b.l.56).
2004-06-08 pareikejas pakartotinai kreipesi i VSAT prie VRM vada su praymu imoketi jam 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija, nurodydamas, jog teisiniu kliuciu tam neliko, nes Vidaus reikalu ministras isakymu Nr.1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (b.l.57-58). Praymas buvo persiustas Lazdiju rinktinei (b.l.59), kuri 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 praoma kompensacija imoketi atsisake, nes pareikejo dalyvavimas krepinio var˛ybose nera tiesiogiai susijes su pareigu vykdymu, todel pagal Statuto 40 str. 6 dalies 5 punkta pareikejui kompensacija nepriklauso (b.l.61).
2006-10-16 praymu pareikejas pakartotinai kreipesi i VSAT prie VRM del kompensacijos imokejimo (b.l.4), taciau VSAT prie VRM 2006-10-20 praoma kompensacija skirti atsisake, motyvuodama, jog dalyvavimas krepinio var˛ybose neturi specifines pareiguno veiklos, vykdant tiesiogines tarnybines pareigas, po˛ymiu, todel teise i kompensacija neatsiranda (b.l.85-86).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, jog vidaus tarnybos sistemos pareigunu socialines ir kitas garantijas ginco metu reglamentavo 2003-04-29 istatymu Nr.IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 40 str. 3 dalis numate, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io, o lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 menesiu darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija (6 p.). To paties straipsnio 5 dalyje itvirtinta, jog, ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta tik Vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr.1V-138 „Del nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu patvirtinimo ir vidaus reikalu ministro 2000 m. rugpjucio 22 d. isakymo Nr.366 1.2 punkto pripa˛inimo netekusiu galios“, o iki 2004-01-31 galiojo VSAT prie VRM vado 2003-10-24 isakymu Nr.4-538 patvirtinta Laikinoji nelaimingu atsitikimu tyrimo ir kompensacijos imokejimo instrukcija, kuri, be kitu teisniu santykiu, reglamentavo ir tarnybinio tyrimo atlikimo, jei VSAT prie VRM pareigunas buvo su˛eistas vykdydamas tarnybines pareigas, ir jam del to priklausancios kompensacijos imokejimo tvarka.
Instrukcijos 14.5 punktu buvo nustatyta, jog nelaiminga atsitikima tirianti komisija privalo nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, tyrima baigdama tarnybinio patikrinimo ivada (15 p.), o Personalo valdyba ar strukturinio padalinio personalo skyrius tokiu atveju ipareigojami nukentejusiji pareiguna nusiusti i CMEK, siekiant nustatyti, ar yra pareiguno sveikatos pakitimu, suma˛ejes jo tinkamumas tarnybai, yra liekamuju reikiniu (23 p.).
Nagrinejamoje byloje T. S. patirtam nelaimingam atsitikimui itirti sudaryta komisija 2003-12-30 surae tarnybinio patikrinimo ivada, kurioje konstatavo, kad Reketijos u˛kardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyre trauma tarnybos metu ir 4 punktu pasiule Personalo skyriui nusiusti T. S. i CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui ir tinkamumui tarnybai suma˛ejimui nustatyti, o gavus CMEK ivada – informuoti Vidaus audito ir kontroles skyriu (b.l.51-52). Reikalinga pa˛yma surayta 2004-01-12, apie ja 2004-02-03 ratu informuotas VSAT prie VRM Vidaus audito ir kontroles skyrius (b.l.54). Instrukcijai nuo 2004-01-31 nustojus galioti, VSAT prie VRM kompensacijos skyrimo klausimo sprendima pareikejui 2004-04-22 ratu atidejo (b.l.56), o Vidaus reikalu ministrui 2004-04-23 isakymu Nr.1V-138 patvirtinus naujas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles, kompensacija VSAT prie VRM Lazdiju rinktine 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 atsisake imoketi motyvuodama tuo, jog pareikejo dalyvavimas krepinio var˛ybose nera tiesiogiai susijes su pareigu vykdymu, todel pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 6 dalies 5 punkta jam kompensacija nepriklauso (b.l.61). Analogikas atsakymas idestytas ir skund˛iamame VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendime Nr.(21)-14-5035, t.y. kompensacija atsisakyta moketi del to, jog pareiguno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mire del ligos, ir tai nesusije su tarnybiniu pareigu atlikimu arba profesiniu ar ivadiniu mokymu (40 str. 6 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, jog LT Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) patvirtintu „Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu“ (toliau - Salygos) 25 punktas numato, jog gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per menesi nepranea apie savo sprendima arba jos sprendimas io asmens nepatenkina, jis gali kreiptis i teisma. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau-ABTI) 33 str. 1 dalyje itvirtina, jog, jeigu specialusis istatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma iteikimo suinteresuotai aliai dienos. iuo atveju specialus aktas tokio sprendimo apskundimo termino nenumato, todel teismas nurode, jog taikytinas ABTI itvirtintas bendras 1 menesio terminas skundui paduoti. Teismas pa˛ymejo, jog tarnybinis gincas del kompensacijos skyrimo buvo u˛baigtas VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179, todel nusprende, jog teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo T. S. sukele butent is sprendimas. Veliau priimtas VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendimas Nr.(21)-14-5035 tik atkartoja mineto sprendimo motyvus, juolab, kad sprendima atsisakyti imoketi praoma kompensacija pagal teises aktus igaliota priimti tik institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. 2004-07-21 sprendimas patikslintu skundu neskund˛iamas, o 2006-10-20 sprendimo Nr.(21)-14-5035 pripa˛inimas neteisetu ir nepagristu pareikejo norimu teisiniu pasekmiu nesukels, todel teismas toki reikalavima (kartu su ivestiniu reikalavimu pripa˛inti, kad jam turi buti imoketa 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija ipareigojant atsakoves ja sumoketi) atmete..
Del pareikejo teiginiu, jog iuo atveju taikytinas 3 metu senaties terminas skundui pateikti, pa˛ymejo, jog iuo atveju tapatinami teises kreiptis su skundu i teisma terminai, reguliuojami procesinemis teises normomis, ir senaties terminai, reglamentuojami materialines teises normomis. Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu 23 punkte numatyta, jog reikalavimams, kylantiems i asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo jiems ˛uvus ar su˛alojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti iekinines senaties terminai. Taigi, tokie terminai yra ne skundui paduoti, bet tinkamai pa˛eistu teisiu gynybai realizuoti, t.y. reikalavimo patenkinimui.
Teismas pareikejui iaikino, jog is teismo sprendimas jam neu˛kerta kelio bendra tvarka (kartu paduodant prayma praleistam terminui atnaujinti) kreiptis i teisma del VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimo Nr.(21/21)-62-2179 panaikinimo ir atitinkamo ipareigojimo imoketi kompensacija.
III.
Apeliaciniu skundu pareikejas prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo jo skunda patenkinti. Taip pat priteisti atstovavimo ilaidas.
Teismas nepagristai konstatavo, kad tarnybinis gincas buvo u˛baigtas Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179. Lazdiju rinktine buvo jo tiesioginiu darbdaviu ir negalejo buti igaliotu subjektu, kuris isprestu tarp ju kilusi ginca. Taip pat joks teises aktas nenustate per kiek laiko del io ginco isprendimo jis galejo kreiptis ne i teisma, o i kita subjekta, galinti pakeisti tiesioginio darbdavio sprendima. Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr.530, 25 punktas nustate ir nustato, kad gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. iuo atveju tokia institucija yra valstybes institucija turinti ilaidu samatoje tam leu (19 punktas), t.y. Valstybes sienos apsaugos tarnyba, kuri iuo atveju ir turi nagrineti kilusi ginca bei spresti del kompensacijos mokejimo.
Valstybes sienos apsaugos tarnyba inagrinejo kompensacijos nemokejimo atveji. Vieojo administravimo istatymo 19 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2007-01-01) ipareigojo vieojo administravimo subjekta nagrineti visus jam pateiktus praymus, o jei jis nekompetentingas tai daryti, persiusti juos igaliotam subjektui. Todel gincijamas 2006-10-20 ratas Nr.(21)-14-5035 yra sprendimas Vieojo administravimo istatymo prasme. Valstybes sienos apsaugos tarnyba nepagristai sprende ar jis sveikatos sutrikdyma patyre del tarnybos, nes tai yra konstatuota Lazdiju rinktines 2003 m. gruod˛io 30 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr.9-58. Kadangi buvo visos istatymu numatytos salygos kompensacijai imoketi, teismas privalejo pripa˛inti, jog gincijamas ratas yra neteisetas ir nepagristas.
2. Teismas nepagristai nenagrinejo reikalavimo del 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacijos priteisimo nurodydamas, kad jis yra ivestinis i pirmojo reikalavimo. Abu pareikti reikalavimai yra savarankiki, todel pirmojo netenkinimo atveju nera pagrindo netenkinti antrojo, kuris yra suformuluotas atsi˛velgiant i Civilinio kodekso 1.138 str. nuostatas, nustatancias, kad vienas i civiliniu teisiu gynimo budu yra teisiu pripa˛inimas ir kitas priteisimas vykdyti pareiga natura. Antrajam reikalavimui taikoma LT Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintu „Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu“ 23 punkto nuostata del Civilinio kodekso nustatytu iekinines senaties terminu, kurie turetu buti skaiciuojami nuo Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimo Nr.(21/21)-62-2179, nes nuo tada pa˛eid˛iamos jo teises ir interesai.
Du atsakovai buvo pasirinkti del to, kad teismas da˛nai keicia nuomone del to kas ir kaip privalo moketi kompensacijas.Pirmosios instancijos teismas pa˛eide ABTI 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes neinagrinejo kilusio ginco, nors privalejo nuspresti privalo ar neprivalo atsakovai imoketi kompensacija.Kad kompensacijos mokejimui yra visos istatymu numatytos salygos idestyta skunde pirmosios instancijos teismui.Sprendimu paneigiama istatymo suteikta teise i kompensacijos gavima, o tai neatitinka konstitucinio teisines valstybes principo bei Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje itvirtinto teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i pareikejo apeliacini skunda Valstybes sienos apsaugos tarnyba prao ji atmesti ir palikti nepakeista teismo sprendima. Atsiliepime nurodo, jog Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr.530, 25 punkte aikiai itvirtinta, jog gincus nagrineja institucija, kurioje tarnauja pareikejas. Pareikejo darbdavys yra Lazdiju rinktine, VSAT jai skiria asignavimus, tame tarpe ir kompensaciju imokejimui.
Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnyje yra nustatyti individualiam administraciniam sprendimui keliami reikalavimai. Administracinis sprendimas apibudinamas kaip vieojo administravimo institucijos valia, ireikta administraciniame akte (3 straipsnio 18 dalis). Atsi˛velgiant i nurodytos teises normos turini, Vieojo administravimo 8 straipsnio reikalavimai taikytini tik tiems sprendimams, kurie priimami vieojo administravimo institucijos vardu jai igyvendinant priskirtas funkcijas ir, kuriuose yra itvirtinta vieojo administravimo institucijos, o ne jos vadovo, igyvendinancio atskiras vidaus administravimo funkcija, valia. Todel vieojo administravimo sprendimai yra priimami tik vieojo administravimo institucijai igyvendinant administracine procedura (Vieojo administravimo istatymo 31 str.), kuri gali buti pradeta tik del paaikejusiu pilieciu ir kitu asmenu teisiu pa˛eidimu atveju (Vieojo administravimo istatymo 17 str.). Vieojo administravimo istatymo 5 straipsnis nustato pagrindines vieojo administravimo sritis, tarp ju ir vidaus administravimo sriti, taciau mineto istatymo reikalavimai jai taikomi tuomet, kai kiti istatymai nereglamentuoja teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Teisinius santykius, susijusius su pareigunu priemimu, atleidimu ir tarnybos, kompensaciju imokejimo ir kitus klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i pareikejo apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo LR vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras pa˛ymi, jog Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrasis treju metu iekinio senaties terminas taikytinas ne tik valstybes tarnautoju piniginiams reikalavimams del nesumoketo darbo u˛mokescio priteisimo, bet ir reikalavimams, susijusiems su kitomis socialinemis garantijomis, tarp ju ir reikalavimams del kompensaciju imokejimo ryium su sveikatos sutrikdymu, jiems einant pareigas arba del tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas i dalies. Byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Pareikejas i teisma kreipesi praydamas pripa˛inti neteisetu ir nepagristu VSAT prie VRM sprendima, idestyta 2006-10-20 rate Nr.(21)-14-5035, bei priteisti 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija.
Kaip matyti i teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo pareikejui sukele VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimas Nr.(21/21)-62-2179, kuris patikslintu skundu neskund˛iamas, o gincijamo 2006-10-20 sprendimo pripa˛inimas neteisetu ir nepagristu pareikejo norimu teisiniu pasekmiu nesukels, todel i reikalavima atmete. Teismas nurode, jog reikalavimas del 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacijos yra ivestinis i pirmojo, todel taip pat ji atmete. Taciau, teiseju kolegijos vertinimu, teismas nepagristai nusprende, jog nenugincijus sprendimu del atsisakymo moketi reikalaujama kompensacija, teismas negali nagrineti reikalavimo del kompensacijos pareikejui priteisimo.
Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 40 straipsnio 3 dalis nustato, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo vieneriu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju imokama 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija (6 punktas). Kaip matyti i nurodytos teises normos, kompensacija turi buti mokama, kai: 1) su˛alojimas patirtas pareigunui einant savo tarnybines pareigas; 2) su˛alojimas patirtas del tarnybos. Su˛alojimais del tarnybos laikytini tokie pareiguno patirti su˛alojimai, kai tarp patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryys. Ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Numatytu socialiniu garantiju – piniginiu kompensaciju u˛ sveikatos su˛alojima – dyd˛iai nustatyti atsi˛velgiant i patirto sveikatos su˛alojimo sunkumo laipsni.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu (toliau – ir Salygu) 25 punktas numato, jog gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per menesi nepranea apie savo sprendima arba jos sprendimas io asmens nepatenkina, jis gali kreiptis i teisma. Istaigos, imokejusios draudimo sumas ir kompensacijas, igyja reikalavimo (regreso) teise i ˛ala padariusius asmenis (26 punktas). Minetu Salygu 23 punktas nurodo, jog reikalavimams, kylantiems i asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo jiems ˛uvus ar su˛alojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti iekinines senaties terminai.
Iekinio senaties terminas yra civilines teises institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VII skyriuje itvirtintu teises normu. Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje pateikiama iekinio senaties samprata, pagal kuria iekinio senatis - tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pa˛eistas teises pareikdamas iekini. Istaigos imokama kompensacija laikytina tam tikru del su˛alojimo arba susirgus sunkia liga einant tarnybines pareigas arba del tarnybos asmens patirtos ˛alos atlyginimu. Reikalavimams del padarytos ˛alos atlyginimo Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas treju metu iekinio senaties terminas. Teiseju kolegija pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas administracinio akto, kuriuo atsisakyta moketi reikalaujama kompensacija, nugincijimas kaip butina reikalavimo del kompensacijos priteisimo tenkinimo salyga ˛alos atlyginima gali padaryti i esmes neimanomu.
Atsi˛velgdama i pamineta, teiseju kolegija sprend˛ia, kad vien tik ta aplinkybe, jog pareikejas neskund˛ia administracinio akto, kuriuo atsisakyta imoketi reikalaujama kompensacija, nesudaro pakankamo pagrindo pripa˛inti, kad pareikejo praoma priteisti kompensacija jam nepriklauso. Teismas ioje byloje turejo isamiai ir visapusikai itirti bylos aplinkybes, ivertinti, ar atsakovas atsisakydamas moketi pareikejo reikalaujama kompensacija del sveikatos sutrikdymo veike (ne)teisetai, ir savo argumentuotas ivadas iuo klausimu pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Taciau, kaip matyti i pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas i esmes nebenagrinejo pareikejo reikalavimo del teises i praoma kompensacija ir apsiribojo konstatavimu, kad atsakovo veiksmai del atsisakymo moketi kompensacija yra teiseti, nurodydamas, kad teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo pareikejui sukelia byloje negincijamas atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakoma moketi reikalaujama kompensacija. Atsi˛velgiant i aukciau pamineta, darytina ivada, kad teismas netinkamai taike materialines teises normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str.), tinkamai neatskleide bylos esmes ir del jos teismo sprendime nepasisake. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla gra˛inama pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).
Atsi˛velgdama i aukciau pamineta ir Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punkta, teiseju kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacini skunda tenkinti i dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Nutartis neskund˛iama.