Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-25 · Administracinė byla Nr. A-502-936-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
A-502-936-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė, Artūras Drigotas, Antanas Ablingis
Suinteresuotas asmuo
Centrines medicinos ekspertu komisijos, Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinei medicinos ekspertu komisija
Atsakovas
Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, Valstybes sienos apsaugos tarnybos Lazdiju
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr.A5-936-07Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arturo Drigoto (pranešejas) ir Sigitos Rudenaites,

sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei,

dalyvaujant pareiškejui T. S.

treciojo suinteresuoto asmens Centrines medicinos ekspertu komisijos atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo T. S. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo T. S. skunda atsakovems Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM ir Valstybes sienos apsaugos tarnybos Lazdiju rinktinei, treciajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinei medicinos ekspertu komisija (CMEK) del sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas T. S. skundu ir jo patikslinimu (priimtu 2007-01-17 nutartimi b.l.96) kreipesi i administracini teisma prašydamas pripa˛inti VSAT prie VRM sprendima, išdestyta 2006-10-20 rašte Nr.(21)-14-5035, neteisetu ir nepagristu bei priteisti 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija, ipareigojant atsakoves ja sumoketi. Paaiškino, jog VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vadas 2003-12-30 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvada ir konstatavo, jog jis, budamas Lazdiju rinktines Reketijos u˛kardos sargybu burio pasienieciu ir vykdydamas Lazdiju rinktines vado isakyma, 2003-12-09 tarnybos metu patyre trauma, kuria CMEK priskyre lengvam sveikatos sutrikdymui. Pagal tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 40 str. 3 dali jam u˛ toki su˛alojima priklause 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje 2006-12-01 nutartimi nustate, jog kompensacija turi moketi istaiga, kurioje pareigunas dirba, o tiesioginis valstybes biud˛eto asignavimu valdytojas turi pervesti tam reikalingas lešas, gi VSAT prie VRM Lazdiju rinktine jam priklausancios kompensacijos nesumokejo, todel jis 2006-10-16 prašymu kreipesi i ja, prašydamas kompensacija sumoketi. Pastaroji prašyma vykdyti atsisake, nes jis trauma patyre ˛aisdamas krepšini, o butina salyga kompensacijai moketi – specifines pareiguno veiklos vykdymas. Statutas to nenumato, nes pagrindines kompensacijos mokejimo salygos yra šios: sveikatos sutrikdymas patirtas vykdant vadovo isakyma; sveikatos sutrikdymas patirtas tarnybos metu (tas konstatuota tarnybinio patikrinimo išvadoje); patirtas lengvas sveikatos sutrikdymas (nustatyta CMEK); sutrikdymas patirtas ne del laisvo apsisprendimo elgtis bet kokiu budu (b.l.2-3, 93-94).

Atsakove VSAT prie VRM, atsikirsdama i skunda, praše ji atmesti ir paaiškino, jog Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu (toliau - Salygos) 3 punkte nurodyta, jog draudiminiai ivykiai yra atsitike, kai apdraustasis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i darba arba iš jo bei ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie ivykiai susije su tarnyba, taip pat jeigu jie atsitinka per apdraustojo mokymo bei pratybu laika, pakenke apdraustojo sveikatai arba tape jo mirties prie˛astimi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu ivykiu ir apskaiciuoja draudimo sumos dydi, pareiškejui ši teise buvo išaiškinta. Statuto 40 str. 3 dalyje numatytos kompensacijos mokejimas salygojamas dvieju alternatyviai nurodytu atveju: pirma, kai su˛alojimas patirtas pareigunui einant savo tarnybines pareigas; antra, kai su˛alojimas patirtas del tarnybos, antru atveju butina nustatyti, jog yra prie˛astinis ryšys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir kuno su˛alojimo. Tuomet, kai pareigunas su˛eid˛iamas sporto, poilsio metu ir pan., tai laikoma draudiminiu ivykiu, u˛ kuri išmokamas draudimo atlyginimas, bet ne kompensacija (b.l. 29-30).

Treciasis suinteresuotas asmuo, reikšdamas nuomone i skunda, paaiškino, jog 2004-01-12 suraše pa˛yma Nr.57 ir pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybes 1991-04-12 nutarimo Nr.127 „Del socialiniu garantiju policijos ir kitu vidaus reikalu istaigu pareigunams“ nuostatas nustate, jog T. S. 2003-12-09 patirta trauma priskiriama lengvam sveikatos pakenkimui. Šis sprendimas atitinka teises aktuose nurodyta taisykle, jog CMEK pagal savo kompetencija nustato tik sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni tais atvejais, kai teises aktu nustatyta tvarka konstatuojama, jog pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba (b.l.89-90).

Pareiškejas ir jo atstovas, palaikydami skundo reikalavimus, teisme papildomai paaiškino, jog Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendima jis gaves, jam nuejus pas tuometini rinktines vada ir pasakius, kad jis ketina kreiptis i teisma, jam buvo atsakyta, jog, jei kreipsis i teisma - bus pasekmiu tarnyboje. Apskundimo tvarka teigia ˛inojes. Atstovas pareiške manas, jog apskundimui taikomas 3 metu senaties terminas. VSAT prie VRM pati sau prieštarauja, nes tarnybinio patikrinimo išvada pripa˛ino, jog pareiškejo trauma susijusi su tarnyba, taciau kompensacijos nemoka, nors yra visos tam butinos salygos.

Atsakoviu atstove, teismo posedyje prieštaraudama patikslinto skundo reikalavimams, pa˛ymejo, jog teisines pasekmes pareiškejui sukelia 2004-07-21 sprendimas, todel šiuo atveju prašo taikyti senaties termina, itvirtinta Administraciniu bylu teisenos istatyme. 2003 metu palanki pareiškejui išvada buvo padaryta ne del kompensacijos, o del draudiminio atlyginimo išmokejimo, kiek jai ˛inoma, ji yra galiojanti iki šiol.

Treciojo suinteresuoto asmens atstove sprendima paliko teismo nuo˛iurai, patikslino, jog pareiškejo patirtos traumos sunkumas nustatytas atsi˛velgus i gauta tarnybinio patikrinimo išvada, jog trauma susijusi su tarnyba, o apie pasikeitusia atsakoviu nuomone ji nebuvo informuota. Pa˛ymi, jog ju 2004-01-12 pa˛yma Nr.57 iki šiol nera atšaukta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškejo skunda atmete.

Teismas nustate, kad VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vado 2003-11-17 isakymu Nr.7-422 buvo sudaryta rinktines komanda, i jos sudeti itraukiant ir pareiškeja, dalyvauti krepšinio var˛ybose pagal rajono vyru krepšinio pirmenybiu tvarkarašti (b.l.32). 2003-12-09 vienu var˛ybu metu pareiškejas patyre trauma (b.l.34-35). Ta pacia diena T. S. išduotas nedarbingumo pa˛ymejimas Nr.5144191 del ciurnos raišciu plyšimo, kuris buvo tesiamas iki 2003-12-31 (b.l.37-38). VSAT prie VRM Lazdiju rinktines vado 2003-12-10 isakymu Nr.7-452 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti (b.l.44), kuri 2003-12-16 suraše nelaimingo atsitikimo tarnyboje akta Nr.4 (b.l.43), o atlikusi tyrima - 2003-12-30 suraše tarnybinio patikrinimo išvada „Del Lazdiju rinktines Reketijos u˛kardos sargybu burio pasieniecio T. S. patirtos traumos“ Nr.9-58, kurioje konstatavo, kad Reketijos u˛kardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyre trauma tarnybos metu (b.l.51-52). CMEK 2004-01-12 pa˛yma Nr.57 pripa˛ino pareiškejo patirta trauma kaip lengva sveikatos pakenkima (b.l.53). T. S. , vadovaudamasis Statuto 40 str. 3 dalimi, 2004-03-29 prašymu kreipesi i VSAT prie VRM vada išmoketi jam priklausancia kompensacija (b.l.55), i ka 2004-04-22 raštu Nr.(21)-14-1290 atsakyta, jog kompensacijai skirti nera teisinio pagrindo, nes nera patvirtinta tvarka, kuri nustatytu, ar pareiguno sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba (b.l.56).

2004-06-08 pareiškejas pakartotinai kreipesi i VSAT prie VRM vada su prašymu išmoketi jam 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija, nurodydamas, jog teisiniu kliuciu tam neliko, nes Vidaus reikalu ministras isakymu Nr.1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (b.l.57-58). Prašymas buvo persiustas Lazdiju rinktinei (b.l.59), kuri 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 prašoma kompensacija išmoketi atsisake, nes pareiškejo dalyvavimas krepšinio var˛ybose nera tiesiogiai susijes su pareigu vykdymu, todel pagal Statuto 40 str. 6 dalies 5 punkta pareiškejui kompensacija nepriklauso (b.l.61).

2006-10-16 prašymu pareiškejas pakartotinai kreipesi i VSAT prie VRM del kompensacijos išmokejimo (b.l.4), taciau VSAT prie VRM 2006-10-20 prašoma kompensacija skirti atsisake, motyvuodama, jog dalyvavimas krepšinio var˛ybose neturi specifines pareiguno veiklos, vykdant tiesiogines tarnybines pareigas, po˛ymiu, todel teise i kompensacija neatsiranda (b.l.85-86).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, jog vidaus tarnybos sistemos pareigunu socialines ir kitas garantijas ginco metu reglamentavo 2003-04-29 istatymu Nr.IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 40 str. 3 dalis numate, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, išmokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io, o lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 menesiu darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija (6 p.). To paties straipsnio 5 dalyje itvirtinta, jog, ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta tik Vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr.1V-138 „Del nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu patvirtinimo ir vidaus reikalu ministro 2000 m. rugpjucio 22 d. isakymo Nr.366 1.2 punkto pripa˛inimo netekusiu galios“, o iki 2004-01-31 galiojo VSAT prie VRM vado 2003-10-24 isakymu Nr.4-538 patvirtinta Laikinoji nelaimingu atsitikimu tyrimo ir kompensacijos išmokejimo instrukcija, kuri, be kitu teisniu santykiu, reglamentavo ir tarnybinio tyrimo atlikimo, jei VSAT prie VRM pareigunas buvo su˛eistas vykdydamas tarnybines pareigas, ir jam del to priklausancios kompensacijos išmokejimo tvarka.

Instrukcijos 14.5 punktu buvo nustatyta, jog nelaiminga atsitikima tirianti komisija privalo nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, tyrima baigdama tarnybinio patikrinimo išvada (15 p.), o Personalo valdyba ar strukturinio padalinio personalo skyrius tokiu atveju ipareigojami nukentejusiji pareiguna nusiusti i CMEK, siekiant nustatyti, ar yra pareiguno sveikatos pakitimu, suma˛ejes jo tinkamumas tarnybai, yra liekamuju reiškiniu (23 p.).

Nagrinejamoje byloje T. S. patirtam nelaimingam atsitikimui ištirti sudaryta komisija 2003-12-30 suraše tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatavo, kad Reketijos u˛kardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyre trauma tarnybos metu ir 4 punktu pasiule Personalo skyriui nusiusti T. S. i CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui ir tinkamumui tarnybai suma˛ejimui nustatyti, o gavus CMEK išvada – informuoti Vidaus audito ir kontroles skyriu (b.l.51-52). Reikalinga pa˛yma surašyta 2004-01-12, apie ja 2004-02-03 raštu informuotas VSAT prie VRM Vidaus audito ir kontroles skyrius (b.l.54). Instrukcijai nuo 2004-01-31 nustojus galioti, VSAT prie VRM kompensacijos skyrimo klausimo sprendima pareiškejui 2004-04-22 raštu atidejo (b.l.56), o Vidaus reikalu ministrui 2004-04-23 isakymu Nr.1V-138 patvirtinus naujas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles, kompensacija VSAT prie VRM Lazdiju rinktine 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 atsisake išmoketi motyvuodama tuo, jog pareiškejo dalyvavimas krepšinio var˛ybose nera tiesiogiai susijes su pareigu vykdymu, todel pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 6 dalies 5 punkta jam kompensacija nepriklauso (b.l.61). Analogiškas atsakymas išdestytas ir skund˛iamame VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendime Nr.(21)-14-5035, t.y. kompensacija atsisakyta moketi del to, jog pareiguno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mire del ligos, ir tai nesusije su tarnybiniu pareigu atlikimu arba profesiniu ar ivadiniu mokymu (40 str. 6 d. 5 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, jog LT Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) patvirtintu „Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu“ (toliau - Salygos) 25 punktas numato, jog gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per menesi nepraneša apie savo sprendima arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis i teisma. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau-ABTI) 33 str. 1 dalyje itvirtina, jog, jeigu specialusis istatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju specialus aktas tokio sprendimo apskundimo termino nenumato, todel teismas nurode, jog taikytinas ABTI itvirtintas bendras 1 menesio terminas skundui paduoti. Teismas pa˛ymejo, jog tarnybinis gincas del kompensacijos skyrimo buvo u˛baigtas VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179, todel nusprende, jog teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo T. S. sukele butent šis sprendimas. Veliau priimtas VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendimas Nr.(21)-14-5035 tik atkartoja mineto sprendimo motyvus, juolab, kad sprendima atsisakyti išmoketi prašoma kompensacija pagal teises aktus igaliota priimti tik institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. 2004-07-21 sprendimas patikslintu skundu neskund˛iamas, o 2006-10-20 sprendimo Nr.(21)-14-5035 pripa˛inimas neteisetu ir nepagristu pareiškejo norimu teisiniu pasekmiu nesukels, todel teismas toki reikalavima (kartu su išvestiniu reikalavimu pripa˛inti, kad jam turi buti išmoketa 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija ipareigojant atsakoves ja sumoketi) atmete..

Del pareiškejo teiginiu, jog šiuo atveju taikytinas 3 metu senaties terminas skundui pateikti, pa˛ymejo, jog šiuo atveju tapatinami teises kreiptis su skundu i teisma terminai, reguliuojami procesinemis teises normomis, ir senaties terminai, reglamentuojami materialines teises normomis. Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu 23 punkte numatyta, jog reikalavimams, kylantiems iš asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo jiems ˛uvus ar su˛alojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškinines senaties terminai. Taigi, tokie terminai yra ne skundui paduoti, bet tinkamai pa˛eistu teisiu gynybai realizuoti, t.y. reikalavimo patenkinimui.

Teismas pareiškejui išaiškino, jog šis teismo sprendimas jam neu˛kerta kelio bendra tvarka (kartu paduodant prašyma praleistam terminui atnaujinti) kreiptis i teisma del VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimo Nr.(21/21)-62-2179 panaikinimo ir atitinkamo ipareigojimo išmoketi kompensacija.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo jo skunda patenkinti. Taip pat priteisti atstovavimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigiama:

Teismas nepagristai konstatavo, kad tarnybinis gincas buvo u˛baigtas Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179. Lazdiju rinktine buvo jo tiesioginiu darbdaviu ir negalejo buti igaliotu subjektu, kuris išsprestu tarp ju kilusi ginca. Taip pat joks teises aktas nenustate per kiek laiko del šio ginco išsprendimo jis galejo kreiptis ne i teisma, o i kita subjekta, galinti pakeisti tiesioginio darbdavio sprendima. Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr.530, 25 punktas nustate ir nustato, kad gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. Šiuo atveju tokia institucija yra valstybes institucija turinti išlaidu samatoje tam lešu (19 punktas), t.y. Valstybes sienos apsaugos tarnyba, kuri šiuo atveju ir turi nagrineti kilusi ginca bei spresti del kompensacijos mokejimo.

Valstybes sienos apsaugos tarnyba išnagrinejo kompensacijos nemokejimo atveji. Viešojo administravimo istatymo 19 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2007-01-01) ipareigojo viešojo administravimo subjekta nagrineti visus jam pateiktus prašymus, o jei jis nekompetentingas tai daryti, persiusti juos igaliotam subjektui. Todel gincijamas 2006-10-20 raštas Nr.(21)-14-5035 yra sprendimas Viešojo administravimo istatymo prasme. Valstybes sienos apsaugos tarnyba nepagristai sprende ar jis sveikatos sutrikdyma patyre del tarnybos, nes tai yra konstatuota Lazdiju rinktines 2003 m. gruod˛io 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.9-58. Kadangi buvo visos istatymu numatytos salygos kompensacijai išmoketi, teismas privalejo pripa˛inti, jog gincijamas raštas yra neteisetas ir nepagristas.

2. Teismas nepagristai nenagrinejo reikalavimo del 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacijos priteisimo nurodydamas, kad jis yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Abu pareikšti reikalavimai yra savarankiški, todel pirmojo netenkinimo atveju nera pagrindo netenkinti antrojo, kuris yra suformuluotas atsi˛velgiant i Civilinio kodekso 1.138 str. nuostatas, nustatancias, kad vienas iš civiliniu teisiu gynimo budu yra teisiu pripa˛inimas ir kitas priteisimas vykdyti pareiga natura. Antrajam reikalavimui taikoma LT Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintu „Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu“ 23 punkto nuostata del Civilinio kodekso nustatytu ieškinines senaties terminu, kurie turetu buti skaiciuojami nuo Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimo Nr.(21/21)-62-2179, nes nuo tada pa˛eid˛iamos jo teises ir interesai.

Du atsakovai buvo pasirinkti del to, kad teismas da˛nai keicia nuomone del to kas ir kaip privalo moketi kompensacijas.Pirmosios instancijos teismas pa˛eide ABTI 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes neišnagrinejo kilusio ginco, nors privalejo nuspresti privalo ar neprivalo atsakovai išmoketi kompensacija.Kad kompensacijos mokejimui yra visos istatymu numatytos salygos išdestyta skunde pirmosios instancijos teismui.Sprendimu paneigiama istatymo suteikta teise i kompensacijos gavima, o tai neatitinka konstitucinio teisines valstybes principo bei Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje itvirtinto teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i pareiškejo apeliacini skunda Valstybes sienos apsaugos tarnyba prašo ji atmesti ir palikti nepakeista teismo sprendima. Atsiliepime nurodo, jog Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu, patvirtintu LR Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr.530, 25 punkte aiškiai itvirtinta, jog gincus nagrineja institucija, kurioje tarnauja pareiškejas. Pareiškejo darbdavys yra Lazdiju rinktine, VSAT jai skiria asignavimus, tame tarpe ir kompensaciju išmokejimui.

Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnyje yra nustatyti individualiam administraciniam sprendimui keliami reikalavimai. Administracinis sprendimas apibudinamas kaip viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte (3 straipsnio 18 dalis). Atsi˛velgiant i nurodytos teises normos turini, Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimai taikytini tik tiems sprendimams, kurie priimami viešojo administravimo institucijos vardu jai igyvendinant priskirtas funkcijas ir, kuriuose yra itvirtinta viešojo administravimo institucijos, o ne jos vadovo, igyvendinancio atskiras vidaus administravimo funkcija, valia. Todel viešojo administravimo sprendimai yra priimami tik viešojo administravimo institucijai igyvendinant administracine procedura (Viešojo administravimo istatymo 31 str.), kuri gali buti pradeta tik del paaiškejusiu pilieciu ir kitu asmenu teisiu pa˛eidimu atveju (Viešojo administravimo istatymo 17 str.). Viešojo administravimo istatymo 5 straipsnis nustato pagrindines viešojo administravimo sritis, tarp ju ir vidaus administravimo sriti, taciau mineto istatymo reikalavimai jai taikomi tuomet, kai kiti istatymai nereglamentuoja teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Teisinius santykius, susijusius su pareigunu priemimu, atleidimu ir tarnybos, kompensaciju išmokejimo ir kitus klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i pareiškejo apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo LR vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras pa˛ymi, jog Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas taikytinas ne tik valstybes tarnautoju piniginiams reikalavimams del nesumoketo darbo u˛mokescio priteisimo, bet ir reikalavimams, susijusiems su kitomis socialinemis garantijomis, tarp ju ir reikalavimams del kompensaciju išmokejimo ryšium su sveikatos sutrikdymu, jiems einant pareigas arba del tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Pareiškejas i teisma kreipesi prašydamas pripa˛inti neteisetu ir nepagristu VSAT prie VRM sprendima, išdestyta 2006-10-20 rašte Nr.(21)-14-5035, bei priteisti 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija.

Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo pareiškejui sukele VSAT prie VRM Lazdiju rinktines 2004-07-21 sprendimas Nr.(21/21)-62-2179, kuris patikslintu skundu neskund˛iamas, o gincijamo 2006-10-20 sprendimo pripa˛inimas neteisetu ir nepagristu pareiškejo norimu teisiniu pasekmiu nesukels, todel ši reikalavima atmete. Teismas nurode, jog reikalavimas del 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacijos yra išvestinis iš pirmojo, todel taip pat ji atmete. Taciau, teiseju kolegijos vertinimu, teismas nepagristai nusprende, jog nenugincijus sprendimu del atsisakymo moketi reikalaujama kompensacija, teismas negali nagrineti reikalavimo del kompensacijos pareiškejui priteisimo.

Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 40 straipsnio 3 dalis nustato, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, išmokama nuo vieneriu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija (6 punktas). Kaip matyti iš nurodytos teises normos, kompensacija turi buti mokama, kai: 1) su˛alojimas patirtas pareigunui einant savo tarnybines pareigas; 2) su˛alojimas patirtas del tarnybos. Su˛alojimais del tarnybos laikytini tokie pareiguno patirti su˛alojimai, kai tarp patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. Ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Numatytu socialiniu garantiju – piniginiu kompensaciju u˛ sveikatos su˛alojima – dyd˛iai nustatyti atsi˛velgiant i patirto sveikatos su˛alojimo sunkumo laipsni.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu (toliau – ir Salygu) 25 punktas numato, jog gincus del kompensaciju mokejimo nagrineja valstybine institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ejo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per menesi nepraneša apie savo sprendima arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis i teisma. Istaigos, išmokejusios draudimo sumas ir kompensacijas, igyja reikalavimo (regreso) teise i ˛ala padariusius asmenis (26 punktas). Minetu Salygu 23 punktas nurodo, jog reikalavimams, kylantiems iš asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo jiems ˛uvus ar su˛alojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškinines senaties terminai.

Ieškinio senaties terminas yra civilines teises institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VII skyriuje itvirtintu teises normu. Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje pateikiama ieškinio senaties samprata, pagal kuria ieškinio senatis - tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pa˛eistas teises pareikšdamas ieškini. Istaigos išmokama kompensacija laikytina tam tikru del su˛alojimo arba susirgus sunkia liga einant tarnybines pareigas arba del tarnybos asmens patirtos ˛alos atlyginimu. Reikalavimams del padarytos ˛alos atlyginimo Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas. Teiseju kolegija pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas administracinio akto, kuriuo atsisakyta moketi reikalaujama kompensacija, nugincijimas kaip butina reikalavimo del kompensacijos priteisimo tenkinimo salyga ˛alos atlyginima gali padaryti iš esmes neimanomu.

Atsi˛velgdama i pamineta, teiseju kolegija sprend˛ia, kad vien tik ta aplinkybe, jog pareiškejas neskund˛ia administracinio akto, kuriuo atsisakyta išmoketi reikalaujama kompensacija, nesudaro pakankamo pagrindo pripa˛inti, kad pareiškejo prašoma priteisti kompensacija jam nepriklauso. Teismas šioje byloje turejo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, ivertinti, ar atsakovas atsisakydamas moketi pareiškejo reikalaujama kompensacija del sveikatos sutrikdymo veike (ne)teisetai, ir savo argumentuotas išvadas šiuo klausimu pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

Taciau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmes nebenagrinejo pareiškejo reikalavimo del teises i prašoma kompensacija ir apsiribojo konstatavimu, kad atsakovo veiksmai del atsisakymo moketi kompensacija yra teiseti, nurodydamas, kad teisines pasekmes del kompensacijos nemokejimo pareiškejui sukelia byloje negincijamas atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakoma moketi reikalaujama kompensacija. Atsi˛velgiant i aukšciau pamineta, darytina išvada, kad teismas netinkamai taike materialines teises normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str.), tinkamai neatskleide bylos esmes ir del jos teismo sprendime nepasisake. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla gra˛inama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Atsi˛velgdama i aukšciau pamineta ir Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punkta, teiseju kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Antanas AblingisArturas DrigotasSigita Rudenaite