Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. lapkričio 7 d.

M. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 141 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., išbūtas ekspertizės įstaigoje – Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d.

Nuspręsta priteisti solidariai iš M. S. ir J. M. 1 025,17 Eur sveikatos draudimo fondo biudžetui, nukentėjusiajam A. L. 150,00 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. P. 1 190 Eur turtinei žalai ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas J. M., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. veikdamas bendrai su J. M., 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), name ir sodybos kieme, konflikto su A. L. metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip šešis smūgius A. L. į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, rankas, kojas, dėl to A. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, kaklo srityje, kairėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje;

1.2. veikdamas bendrai su J. M., 2022 m. rugsėjo mėn. 16 d. apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), name ir sodybos kieme, konflikto su R. P. metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip šešis smūgius, R. P. į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, krūtinę, nugarą, rankas, dėl to R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su muštine žaizda galvoje, su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimais kūne ir nosies kaulų lūžimu, dešiniosios akiduobės lūžimu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, poodine kraujosruva krūtinėje, paviršinėmis žaizdelėmis kairio dilbio srityje, daliniu dviejų priekinių dantų nuskėlimu apatinio žandikaulio, nes galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nosies kaulų lūžimas, dešiniosios akiduobės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui;

1.3. veikdamas bendrai su J. M., 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19.00 val., name ir sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiojo R. P. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A22 5G“, kurio vertė 190 Eur, o iš A. L. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A22 5G“, kurio vertė yra 150 Eur, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė 190 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. L. padarė 150 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su paskirta bausme tvirtinant, kad bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti M. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes ar galutinę subendrintą bausmę.

7. Vertinant skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą aktualu pažymėti, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Būtina pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu dėl nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei svetimo turto pagrobimo, šias veikas kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Aptartų BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, be laisvės atėmimo, yra numatytos ir kitos alternatyvios (švelnesnės) bausmės, taigi M. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to M. S. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, atsižvelgė į tai, kad M. S. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, du iš jų susiję su žalos padarymu vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad M. S. savo kaltės nepripažino, nesigailėjo dėl savo poelgio ir savo elgesiui nebuvo kritiškas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Įvertinti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad šis teistumas jam nėra pirmas. Praeityje M. S. buvo teistas 6 kartus, tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, tris kartus už smurtinis nusikaltimus, tarp jų ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą nužudymą (kankindamas ar kitaip itin žiauriai; dėl savanaudiškų paskatų). Už šį nusikaltimą jam buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau jo įvykdymas jokios įtakos pozityviems elgesio pokyčiams neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė. Išleistas į laisvę 2021 m. lapkričio 19 d., nuteistasis vėl nusikalto ir buvo nuteistas 3 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai ir nuosavybei padarymą (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4, 5 dalis). Naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, M. S. padarė turėdamas neišnykusį (nepanaikintą) teistumą, veikdamas bendrai su kitu asmeniu ir tai didina ne tik padarytų nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumą. Nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (be kita ko ir už nusižengimus nuosavybei), paskirtų baudų nemoka, nedirba, pastangų įsidarbinti ir gauti pajamas teisėtu būdu nededa.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai, nei vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir bausmę individualizavo tinkamai. Bylos duomenys, nuteistąjį charakterizuojantys iš esmės tik neigiamai, sudaro pagrindą spręsti apie M. S. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, ir šių duomenų įvertinimas kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog švelnesnių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas, neatitiks bausmės tikslų ir paskirties. Nuteistajam už smurtines nusikalstamas veikas buvo paskirtos artimos vidurkiui, o už nusikaltimą nuosavybei – ženkliai mažesnė už vidurkį, laisvės atėmimo bausmės, kurios, esant pirmiau aptartų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų atskleidžiančių duomenų visumai, nuteistajam nesistengiant keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, nelaikytinos neatitinkančiomis proporcingumo reikalavimo. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas bausmę sušvelninti, skunde nuteistasis nenurodė, todėl nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo, nėra ir pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

12. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl BK 3 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, be kita ko, aktualiems ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų vertinimui. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

13. Skundžiamu nuosprendžiu M. S., kaip nurodyta pirmiau, pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Taigi šis Įstatymas M. S. padarytiems nusikaltimams, kvalifikuotiems pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, nėra aktualus, kadangi šie BK straipsniai nebuvo keičiami. Tačiau Įstatymu buvo pakeistas BK 178 straipsnis.

14. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 11 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą <...>, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už atvirą svetimo turto pagrobimą išliko įtvirtinta BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyvia viešųjų darbų bausme, taip pat sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės terminas nuo 6 iki 4 metų. Įvertinus tai, kad už atvirą svetimo turto pagrobimą nuo 2023 m. birželio 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, Įstatymas laikytinas nuteistojo M. S. teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį.

15. Perkvalifikavus veiką, spręstinas klausimas dėl naujos bausmės. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas ir apeliacinės instancijos teismo šiame nuosprendyje dar kartą aptartas M. S. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, jokių pastangų keisti savo elgesį nededa, kartu įvertinus nuosprendžiu už svetimo turto pagrobimą paskirtos bausmės dydį (6 mėnesiai) bei tai, kad Įstatymu sušvelninus už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą taikytiną atsakomybę, nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio nuostatas išliko priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, daro išvadą, kad M. S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal aktualią BK 178 straipsnio 2 dalį, nesudaro pagrindo nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą skirti švelnesnę bausmę, nei jam paskirta apylinkės teismo nuosprendžiu. Tuo labiau, kad teismo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaip minėta, yra ženkliai mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti tiek pagal veikos padarymo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalį.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Alfredas Besusparis iškėlė abejonę dėl ginamojo kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal pirmiau aptartas BPK 320 straipsnio nuostatas, teismas bylą nagrinėja paduoto apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde kaltės klausimo nekėlė, išteisinti dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neprašė, nurodydamas tik tai, kad jam paskirta per griežta bausmė. Taigi įvertinus apelianto skunde išdėstytą poziciją dėl skundžiamo nuosprendžio, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrinti ir įrodymų vertinimo aspektu. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl solidarios atsakomybės, atlyginant nukentėjusiajam R. P. nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau civilinio ieškinio klausimas M. S. apeliaciniame skunde taip pat nebuvo keliamas, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. S. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, veikiant bendrai su kitu asmeniu, pagrįstai nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą solidariai priteisė iš asmenų, kurių bendrais nusikalstamais veiksmais ta žala buvo padaryta.

17. Daroma apibendrinta išvada, kad bausmė M. S. buvo paskirta iš esmės nepažeidus BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis, skunde prašydamas švelninti bausmę, tokį prašymą pagrindžiančių teisinių argumentų ar aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip turinčios reikšmės bausmės individualizavimui, nenurodė, o teisėjų kolegija, kaip nurodyta pirmiau, tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą ir jam paskirtą bausmę sušvelninti, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.

M. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paliekant nepakeistą nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.