Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2011 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams;

2) 2012 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;

3) 2013 m. sausio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 60 parų areštu;

4) 2013 m. balandžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) 2013 m. gruodžio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams;

6) 2014 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

7) 2015 m. gruodžio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) 2017 m. kovo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

9) 2018 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

10) 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. Č. 2021 metų liepos 14 dieną, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu su R. K., tyčia kumščiu sudavė jai ne mažiau 6 smūgių į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajai R. K. poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną R. K. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) pas jo buvusį kaimyną. Jie nuėjo jos pasitikti iš autobuso. Ji atvažiavo jau išgėrusi, jie irgi buvo išgėrę. Jie – tai jis, jo buvusi draugė R. Z. ir S., kurio pavardės nežino. Jis turėjo pinigų, S. dar davė pinigų. Jie visi – S., R. Z., R. K. – nuėjo į namus, o jis važiavo į (duomenys neskelbtini) dar parvežti alkoholio. Visi baliavojo ir nebežino, kiek tų valandų vakare buvo, kai R. K. nuėjo atsigulti. Jis ją ištepliojo dantų pasta ir visi ten juokavom, ir viskas buvo normaliai. Apie devintą ar pusę dešimt, R. K. pradėjo rašinėti žinutes. Jis pažvelgė į jos telefoną ir pamatė, kad ji rašo ne draugui, o susirašinėja su kažkokiu vyru iš (duomenys neskelbtini). Paklausė jos, kodėl ji apgaudinėja jo kaimyną. Ji atsakė, kad ji rašo draugams. Pasakė jai, kad tokių draugų pas ją nėra ir kad visai ne iš (duomenys neskelbtini) čia draugai. Pasakė jai, kad ji ankščiau jam yra rodžiusi to vyro nuotrauką ir jis yra iš (duomenys neskelbtini). Tada ji paprašė, kad duotų dar išgerti. Pasakė, kad ji nebegaus daugiau gerti. Tada įvyko konfliktas ir jis jai susmūgiavo ir pasakė, kad neapgaudinėtų jo kaimyno. Pasakė jai, kad ji su juo gyvena, o rašinėjasi su kitais. Na ir įvyko toks konfliktas.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis K. Č. parodė, kad savarankiškai nutarė padaryti tvarką, paveiktas alkoholio. Jis pergyveno dėl to kaimyno S. Ji su juo gyvena jau dešimt metų. Jis su kaimynu labai gerai sutaria. Vienas kitam padeda. S. pavardės nežino, nes neklausė. Jie vadinasi vardais, o pavardžių nesiteirauja. R. K. prieš tai yra buvusi jo sugyventinė ir jis su ja gyveno nuo 2008 metų. K. miegojo, kai ištepliojo jos veidą dantų pasta. Ji nejautė, kad ištepliojo, nes buvo visa girta. Ji buvo prabudusi, atsikėlė. Sakė, kad pažiūrėtų į veidrodį. Viskas buvo normaliai, juokavo. Ji nuėjo ir nusiprausė. Smūgių buvo gal penki ar šeši. Ne su kumščiu davė, o su delnu. Nepamena, bet gali būti, kad davė su kumščiu. Po smūgių jai nieko nebuvo, nebėgo kraujas. Ji pasiėmė bliūdą vandens ir išsinešė į lauką nusiprausti, nes nebuvo dar gerai nusiplovusi dantų pastos. Ji išėjo nusiprausti ir nebegrįžo. S. dar paprašė jo, kad nueitų pažiūrėti kur ji yra. Jis išėjo ir grįžęs pasakė, kad jos niekur nebėra. Policiją iškvietė R. K.. Pareigūnai buvo atvažiavę. Atvažiavę pareigūnai paėmė jį ir R. K.. R. atvažiavo kartu su pareigūnais. Atvažiavusi greitoji įsisodino R. K., o pareigūnai už kokių dešimties minučių jį paleido. Nežino, kodėl pareigūnai jį paleido. Girtumas jam buvo nustatytas. Jis nesipriešino pareigūnams, prisipažino, kad yra kaltas, dėl to jį ir paleido. K. jis atsiprašė. Jie dabar bendrauja, yra susitaikę, gražiai bendrauja, nesipyksta, ji yra buvusi pas jį su draugu ir jis pas juos buvo, viskas dabar gerai. R. K. pati pradėjo su juo bendrauti, ji pati buvo pas jį atvažiavusi į namus. Labai blogai vertina tokį savo elgesį. Žino kokios pasekmės už tokius dalykus. Gailisi, kad taip padarė.

Po kaltinamojo K. Č. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo PK vyriausiojo patrulio S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pagal gautą pranešimą dėl smurto R. K. atžvilgiu, vyko į įvykio vietą ir surinko pirminę medžiagą, kurioje pranešėja R. K. policijos pareigūnus pasitikusi gatvėje, nurodė, kad ją sumušė K. Č.. (b. l. 7-10)

Iš R. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie smurtą jos atžvilgiu. (b. l. 16-21)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas. (b. l. 23-29)

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad buvo apžiūrėta R. K. ir užfiksuoti jos kūne rasti sužalojimai. (b. l. 30-32)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1121/2021(04) matyti, kad R. K. padaryti sužalojimai poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės akies srityje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 50)

Iš nukentėjusiosios R. K. apklausos protokolo matyti, kad ji buvo pas S. V.. 2021-07-14 S. V. namuose atsibudo apie 23.00 val., jos veidas buvo ištepliotas dantų pasta. Prie lovos stovėjo R. Z., K. Č. ir S. V., visi iš jos juokėsi. R. Z. pamatė, kad ji telefone rašinėjosi su kitu vyriškiu. Ji pasakė, kad tai yra jos kaimo draugas, o ne kavalierius. O K. Č. ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, kad ji S. V. apgaudinėja su kitu vyriškiu. Tada K. Č., jai sėdinčiai ant lovos, kumščiais 5-6 kartus sudavė į veidą. Jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Po tų smūgių, ji išėjo į lauką ir pabėgo į netoliese esantį (duomenys neskelbtini), paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. (duomenys neskelbtini) sulaukė policijos pareigūnų, nuvyko pas S. V. į namus. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją nuvežė į VŠĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Medikai jai kaulų lūžių nenustatė, nustatė bendrą veido sumušimą. Anksčiau su K. Č. ji gyveno, su juo nebegyvena nuo 2017 m., nuo to laiko su juo jokių santykių neturėjo, negyveno, bendro ūkio nevedė. Į medicininę ekspertizę nevažiuos, nes neturi lėšų. Civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 55-62)

Iš liudytojos R. Z. apklausos protokolo matyti, kad 2021-07-14 apie 18.00 val. ji ir K. Č. nuėjo pas S. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), į namus. R. K. neblaivi miegojo lovoje. K. Č. iš virtuvės pasiėmė dantų pastos ir miegančiai R. K. ištepliojo veidą, juokais. R. K. prabudo, paklausė dėl ko jai ištepliojo veidą, bet K. Č. jai nieko nepasakė. Tame pačiame kambaryje jie visi vartojo alkoholį. Vėliau vakare K. Č. pradėjo priekaištauti R. K. dėl alaus ir jai sėdinčiai ant lovos, iš kažkurios vienos rankos delno, stipriai, 2-3 kartus smogė per veidą. Ji matė kaip R. K. iš virtuvės išėjo su dubeniu į lauką ir daugiau nebegrįžo. K. Č. išėjo jos paieškoti, bet nerado. Po kokios valandos atvyko policijos pareigūnai. (b. l. 69-73)

Iš liudytojo S. V. apklausos protokolo matyti, kad jis turi neįgalumą dėl protinės negalios. R. K. yra jo sugyventinė, o K. Č. - jo buvęs kaimynas. Jam yra žinoma, kad R. ir K. anksčiau buvo sugyventiniai. 2021 m. liepos mėnesį tiksliai dienos nepamena, jo namuose vyko išgertuvės. Išgertuvėse dalyvavo jo sugyventinė R. K., K. Č. ir jo dabartinė sugyventinė R., pavardės nežino. Jis buvo darbe, bet grįžo apie 20 val. Namuose jau buvo konfliktas, nesuprato tiksliai dėl ko, visur namuose buvo pritaškyta dantų pastos, ištepliota buvo ir R., todėl mano, kad dėl to jog K. su R. ištepliojo R. su pasta, jie susipyko. R. sėdėjo ant lovos kai K. kumščiu pradėjo R. kumščiuoti į veidą, kiek smūgių buvo suduota, jis nežino, neskaičiavo, gal kokie aštuoni, bet galėjo būti mažiau, tiksliai tikrai pasakyti negali. Jis liepė K. nustoti mušti R., jis nustojo, R. pabėgo ir netrukus atvažiavo policija. (b. l. 76-78)

Kaltinamojo K. Č. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis suduodamas su kumščiu nukentėjusiajai R. K., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis K. Č. teistas dešimt kartų, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (b. l. 83-97, 98-154), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 155-158), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo nusiskundimų nėra išreiškusi, nurodo, kad yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, į seniūniją kreipėsi dėl socialinės pašalpos ir intervencinio maisto (b. l. 161-163), šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nes buvo išbrauktas (iš jo žodžių, b. l. 164), niekur nedirba (b. l. 165). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas arešto bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 49, 64¹ straipsniai)

Kaltinamajam K. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 181-183)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam K. Č., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis K. Č. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. Č. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.