Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R.R. ieškinį atsakovui J.S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kt. reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

apeliantė nesutinka su teismo konstatuota jos gyvenamąja vieta (Belgijoje). Teigia, jog ieškovė yra deklaravusi nuolatinę gyvenamąja vietą Lietuvoje. Ieškinyje ji pareiškė, kad šią vietą laiko gyvenamąja vieta. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė į bylą VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-26 pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovė dirba oficialiojoje Lietuvos Respublikos įstaigoje – Užsienio reikalų ministerijoje, kur yra ieškovės faktinė darbo vieta ir kuri yra jos socialinio draudimo draudėja. Ieškovė taip pat pažymi, kad iš pateikto į bylą banko sąskaitos išrašo matyti, kad Lietuvoje, banke AB Swedbank ieškovė turi asmeninę sąskaitą ir disponuoja joje esančiomis lėšomis. Į Lietuvą, kur gyvena apeliantės tėvai ir draugai, ji atvažiuoja kiek gali dažnai, priklausomai nuo finansinių galimybių. Apeliantė taip pat pastebi, kad sutartį su advokato padėjėju dėl jos atstovavimo byloje sudarė duomenys neskelbtini) asmeniškai. Taigi apeliantės nuomone, jos socialinių ir ekonominių interesų centras (uždarbio šaltinis, socialinis draudimas, socialiniai ir darbo ryšiai) yra akivaizdžiai Lietuvoje. Be to, apeliantė pati pareiškė teismui, kad čia yra jos ir jos dukros gyvenamoji vieta;dėl kitų ieškinio trūkumų apeliantė nurodo, jog sutikdama, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra taisytinas į reikalavimą dėl civilinės metrikacijos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių civilinių teisinių pasekmių, kurie sutampa su civilinės metrikacijos įstaigoje sudarytos santuokos nutraukimo civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, ieškovė mano, kad toks ieškinio trūkumas neturėtų sudaryti teismui pagrindo atsisakyti priimti ieškinį;dėl atsakovui skirtų procesinių dokumentų kopijų tvirtinimo pažymi, kad vadovautis Lietuvos Advokatūros advokatų tarybos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos 1.2 p., advokato padėjėjas neturi teisės tvirtinti nuorašus, todėl teismo išvada, jog ieškovė byloje atstovaujama advokato padėjėjo, todėl jai procesinio dokumento priedų nuorašų tvirtinimas nėra apsunkintas, yra nepagrįstas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Remiantis CPK 381 straipsnio 1 dalimi, ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti taip pat pareikštas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Minėta teisės norma siekiant apsaugoti ieškovo, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas kaip silpnesnės šalies interesus, suteikia jam teisę pasirinkti teismą, į kurį būtų kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, tačiau su sąlyga, kad ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra pasirinkto teismo teritorijoje.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės gyvenamoji vieta, apsprendžianti šios bylos teismingumą, yra Lietuvoje (duomenys neskelbtini)) ar Belgijoje.

CK 2.16 straipsnis nustato, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardinti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t.y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat ir gyvenamąją vietą (1992-01-23 Gyventojų registro įstatymo 3 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.). Nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. 1998 m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 p. nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, ieškovės registruota gyvenamoji vieta yra duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-26 pažymos Nr. 4-8-4947 apie ieškovės Valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2011-04-26 (b.l. 32) matyti, kad ieškovė dirba oficialioje Lietuvos Respublikos įstaigoje – Užsienio reikalų ministerijoje, kur yra ieškovės faktinė darbo vieta ir kuri yra jos socialinio draudimo draudėja. Ieškovė taip pat į bylą yra pateikusi 2011-05-26 pažymą (b.l. 27) apie savo darbą Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, kurioje nurodyta, kad R.R. dirba Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 2010-09-01 iki dabar eina Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vyriausiosios specialistės pareigas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad LR Diplomatinės tarnybos įstatymo 7 str. nustato, jog Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė prie tarptautinės organizacijos (Europos Sąjungos, kur šiuo metu ieškovė eina valstybės tarnautojos – vyriausiosios specialistės pareigas) yra nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija, kuri yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai. Taigi ieškovės darbovietė yra Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, kurios buveinė – duomenys neskelbtini). Iš pateikto į bylą 2011-05-09 banko sąskaitos išrašo (b.l. 35) matyti, kad Lietuvoje, banke AB „Swedbank“ apeliantė turi savo asmeninę sąskaitą ir disponuoja joje esančiomis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad 2011-04-29 atstovavimo sutartį Nr. duomenys neskelbtini) su advokato padėjėju ieškovė sudarė duomenys neskelbtini) asmeniškai (b.l. 33). Be to, pati ieškovė ieškinyje yra pareiškusi, kad deklaruotą savo gyvenamąją vietą duomenys neskelbtini) laiko savo ir dukros gyvenamąja vieta.

Taigi visos šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantės socialinių ir ekonominių interesų centras (uždarbio šaltinis, socialinis draudimas, socialiniai ir darbo ryšiai) yra Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės gyvenamąją vietą esant Belgijoje, o ne Lietuvoje ir tokiu pagrindu atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Dėl ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką formuluotės (pripažįstant, jog ji iš tiesų yra netiksli) apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad toks ieškinio trūkumas negali sudaryti teismui pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovė atskirajame skunde sutinka, jog ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra taisytinas į reikalavimą dėl civilinės metrikacijos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių civilinių teisių pasekmių, kurie sutampa su civilinės metrikacijos įstaigoje sudarytos santuokos nutraukimo civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, tačiau net ir nepatikslinus šio reikalavimo, ieškinio priėmimo stadijoje, teismas neturi pagrindo jį atsisakyti priimti dėl ieškinio dalyko ydingumo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.