Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Vaidui Kurmiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, el. paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-02-12 nutarimo Nr. 30-ANR_N-1607-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025-02-12 nutarimu Nr. 30-ANR_N-1607-2025 S. D. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus už tai, kad Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 2025-01-04, 00 val. 00 min., vairavo transporto priemonę „AUDI A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, dėl to atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti nurodytu laiku“. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir KET), 9, 14, 127 punktus.

Bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D.. Nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis, surašant administracinio nusižengimo protokolą, prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taikant ANK 38 straipsnį, jam paskirta subendrinta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.

Institucijos nuomone, akivaizdu, kad S. D. 2025-02-13 skundas yra deklaratyvus, sąlygotas siekimo išvengti ne teismo tvarka 2025-02-12 priimtame nutarime nurodytų neigiamų pasekmių, jokie objektyvūs duomenys pagrindžiantys skundo argumentus nepateikiami. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai atlikę tyrimą, prieš S. D. būtų naudoję neteisėtus veiksmus (prievartą), ar turėję tikslą nepagrįstai apkaltinti S. D. vairavimu ir eismo įvykio padarymu. Kadangi asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką, o administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir S. D. 2025-02-13 skundo netenkinti.

Teismo posėdyje S. D. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad automobilį vairavo ne jis, nes jis neturi teisės vairuoti, o jo draugas N. E.. Po įvykio buvo šoko būsenoje, nes automobilis, nors faktiškai yra jo, bet yra registruotas tėvo R. D. vardu, todėl išsigando, kad draugui gali kilti problemų, kadangi jis vairavo ne savo automobilį ir jį stipriai apgadino, todėl teks atlyginti žalą. Dėl to jis ir prisiėmė kaltę. Kadangi važiavo kartu su draugu ir matė viską, kas įvyko, galėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybes. Automobilis atsitrenkė į kelio ženklą, todėl išsikvietė policiją ir tralą. Vėliau pasitaręs su tėvu ir draugu, išsiaiškinę, kad draugui jokių sunkių pasekmių nekyla, nusprendė pasakyti tiesą. Pareigūnai pirmą kartą buvo netinkamai surašę protokolą ir susisiekė su juo dėl kito protokolo surašymo. Tuomet jis pasisakė, kad vairavo ne jis, bet pareigūnas nurodė atvykti į bylos nagrinėjimą ir paaiškinti šias aplinkybes. Tačiau jis supainiojo bylos nagrinėjimo datas ir nenuvyko.

Teismo posėdyje liudytojas N. E. parodė, kad kiek pamena, įvykis buvo 2024-01-04, apie 00.00 val. Jis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairavo S. D. priklausantį automobilį Audi. Išvažinėjo iš „Akropolio“ aikštelės, buvo blogos eismo sąlygos, slidu, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Jis labai išsigando, kad jam teks atlyginti didelę žalą, todėl sutarė su S., kad jis pats prisiims kaltę ir atlygins žalą. Nelaukdamas policijos, jis išvyko namo. Kai atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje jo nebebuvo, ten buvo likęs tik S. ir kitas draugas – M. M.. Įvykio metu baustas nebuvo. Šiuo metu dirba Olandijoje. Po įvykio visą laiką jautėsi blogai, todėl nusprendė pripažinti kaltę, nes jausis geriau, jei draugui nebebus taikoma atsakomybė.

Teismo posėdyje liudytojas R. D. parodė, kad automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau jį įsigijo S.. Todėl faktiškai sūnui nereikalingas jo leidimas juo naudotis, tačiau sūnus visada klausdavo jo leidimo paimti automobilį, kadangi neturi teisės vairuoti. Sausio pradžioje, galimai 3 dieną, S. norėjo nuvažiuoti į miestą, tačiau jis jam neleido. Sūnus pasakė, kad N. turi teisę vairuoti ir jį nuveš, todėl jis davė automobilį N.. Jis ne kartą matė Nojų vairuojantį savo automobilį, todėl mano, kad šis turi teisę vairuoti. Tą kartą N. negalėjo važiuoti savo automobiliu, nes jis buvo sugedęs. Kai davė automobilį N., S. su N. buvo dviese, kad įvykio metu buvo trise, nežinojo. M. M. nepažįsta. Apie įvykį sužinojo kitą dieną ir žino tiek, kiek pasakojo S. – kad N. vairavo automobilį, jo nesuvaldė posūkyje ir įvažiavo į stulpą.

Iš S. D. 2025-01-05 rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis prisipažino, jog 2025-01-04, 00 val. 00 min., jis vairavo transporto priemonę „AUDI A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė bei kliudė stulpą.

Eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuota eismo įvykio schema, kurią S. D. pasirašė.

Vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, S. D. stovėjo prie automobilio su dar vienu vaikinu. S. D. prisipažino vairavęs ir nesuvaldęs automobilio bei, kad neturi teisės vairuoti.

Tyrėjo E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-01-04, apie 01:36 val. patruliuojant nustatytu maršrutu, tarnybiniu automobiliu L1102, kartu su Klaipėdos m. PK RS vyr. patrule A. K., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda neapdorota nuotoliniu būdu. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta kad pranešėjas automobilio vairuotojas S. D. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tikslinga siųsti policijos pajėgas į įvykio vietą. Aikštelėje prie PC Akropolis ką tik vairuotojas su a/m AUDI A5 v/n (duomenys neskelbtini) nuslydo ir atsitrenkė į aikštelės kelio ženklą. Pranešė a/m AUDI vairuotojas, laukia aikštelėje.

Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo transporto priemonę AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Transporto priemonėje vairuotojo kėdėje sėdėjo S. D., o šalia jo keleivio vietoje buvo M. M.. Ėmus aiškintis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo S. D.. Jis paaiškino, kad minėtu automobiliu (kuris priklauso jo tėvui R. D.) išvažinėdamas iš PC AKROPOLIS automobilių stovėjimo aikštelės norėjo sukti į kairę kryptimi link Dubysos g., tačiau dėl slidaus kelio, automobilis tapo nevaldomas, dėl ko nuslydo tiesia kryptimi, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į KET kelio ženklą Nr. 540 ir jį nulaužė. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklas. Patikrinus S. D. per POLIS II, paaiškėjo, kad jam yra atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones AN protokoluose ANR ROIK: 23224258493, 23223801665. Paklausūs, kodėl asmuo vairuoja transporto priemones, kai teisėjam yra atimta, šis pasakė „kad reikia“. Vizualiai apžiūrėjus buvo matyti, kad AUDI transporto priemonei apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas. Eismo įvykio metu S. D. buvo blaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. S. D. buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys).

Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Pagal ANK 567 straipsnį, būtent įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, taip pat keliama pareiga nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Pagal teismų praktiką, administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jam. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas gali būti baigiamas ir sprendimas ne teismo tvarka priimamas tik tada, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo sudėtį ir asmens kaltę, padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Nors pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą gali tik išimtiniais atvejais, tačiau tai gali padaryti, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo abejonių, kad būtent S. D. 2025-01-04, 00 val. 00 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę „AUDI A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, jo nesuvaldęs, atsitrenkė į kelio ženklą.

Nors S. D., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino savo kaltę ir patvirtino vairavęs automobilį, tačiau jis nedalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, kurioje buvo priimtas nutarimas, o nagrinėjant bylą teisme S. D. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis, o N. E., kuris pripažino vairavęs. S. D. tvirtino, kad šią aplinkybę būtų nurodęs ir bylą nagrinėjant Institucijoje, tačiau supainiojęs nagrinėjimo datas, į nagrinėjimą neatvyko. Teismo posėdyje N. E. pripažino vairavęs automobilį, liudytojas R. D. patvirtino, kad automobiliu leido naudotis ir jį vairuoti būtent N. E., kadangi jo sūnus S. D. neturi teisės vairuoti. Pareigūnų „Body“ kamerų įraše ir tyrėjo E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kartu su S. D. eismo įvykio vietoje buvo M. M., bet jis po įvykio nebuvo apklaustas. Teismui taip pat nepavyko M. M. apklausti teismo posėdyje, nes jis atlieka karinę tarnybą ir į teismo posėdį neturėjo galimybės atvykti. Be to, protokole ir nutarime nurodoma, kad eismo įvykis buvo 2025-01-04, 00 val. 00 min., tuo tarpu minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešimas apie šį įvykį buvo gautas tik 2025-01-04, apie 01:36 val., t. y., daugiau nei po pusantros valandos nuo įvykio. „Body“ kamerų įrašuose laikas nėra fiksuotas, todėl negalima nustatyti ar tarnybiniame pranešime padaryta klaida, ar apie įvykį buvo pranešta vėliau ir kodėl tai buvo padaryta, ar ne dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad susitartų N. E. ir pastarasis galėtų pasišalinti iš įvykio vietos. Teismo posėdyje S. D. nurodė, kad prisiėmė N. E. kaltę, nes buvo įsitikinęs, kad jam bus taikoma švelnesnė atsakomybė ir nereikės atlyginti nuostolių dėl automobilio, kuris registruotas tėvo vardu R. D. vardu, sudaužymo.

Aptartos aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių, ar protokole ir nutarime užfiksuotu nusižengimo padarymo laiku – 2025-01-04, 00 val. 00 min., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „AUDI A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. D., o ne kitas asmuo, nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti šį faktą. Juo labiau, kad byloje buvo pasikliaujama vien S. D. prisipažinimu ir nebuvo imtasi jokių papildomų tyrimo veiksmų, ypač kai S. D. nurodo, kad dėl įvykio surašant antrą patikslintą 2025-01-27 administracinio nusižengimo protokolą, jis jau neigė vairavęs, bet į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad S. D. nurodytos aplinkybės, jog nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje padarė ne jis, o kitas asmuo akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Todėl, siekiant paneigti arba patvirtinti S. D. nurodytas aplinkybes reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nors administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau tai nereiškia, jog teismui galima perkelti pareigą iš esmės atlikti visą tyrimą administracinio nusižengimo byloje bei tinkamai suformuluoti kaltinimą, nes tai turi padaryti Institucija, kompetentinga atlikti tyrimą, o atlikusi tyrimą, priimti procesinius sprendimus.

Teismo vertinimu šioje byloje gali tekti atlikti gana didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o teismui tai būtų sunku padaryti, juo labiau, kad teismas negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos, kas šiuo atveju įvyktų, pasitvirtinus S. D. nurodytoms aplinkybėms, nes administracinio nusižengimo padarymu tektų apkaltinti kitą asmenį, be to, galimai keistųsi kaltinimo esmė bei kvalifikacija, dėl ko ne tik surašytas administracinio nusižengimo protokolas akivaizdžiai nebeatitiktų jo turiniui keliamų reikalavimų, bet ir ne teismo tvarka turėtų būti priimtas kitas nutarimas.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, dėl jų reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. D. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-02-12 nutarimą Nr. 30-ANR_N-1607-2025 panaikinti ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.