Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žems ūkio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kugeta“ ir L. V. dėl įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nors UAB „Kugeta" Ginčo sklype nuosavybės teise priklauso dar du pastatai – Metalo apdirbimo dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei inžinerinis statinys – Vėjo jėgainė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Kiemo statiniai nėra šių statinių priklausiniai, o yra suformuoti kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Šiais metais UAB „Kugeta" direktorius R. K. pradėjo riboti pareiškėjos patekimą į Ginčo sklypą ir per jį privažiavimą prie kito ai priklausančio statinio - garažo, kuris yra greta Ginčo sklypo. Šiuo metu UAB „Kugeta" Kiemo statinius pilnai naudoja savo poreikiams tenkinti, beveik visą kiemo aikštelę užgriozdino statybinėmis medžiagomis ir statybiniu laužu, o kitoje dalyje laiko automobilių laužyną, todėl jai prarado galimybę naudotis savo turtu. Pareiškėja nurodo, kad tarp jų kilo ginčas dėl naudojimosi tiek Kiemo statiniais, tiek dėl jos privažiavimo prie garažo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 3 bei 15 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio nuostatomis, administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turėtų apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog detaliojo planavimo tiklas buvo suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų adresu (duomenys neskelbtini), planavimo organizatorius buvo UAB “Kugeta”. Tarp proceso šalių nėra ginčo dėl detaliojo plano. Ginčas kilo dėl to, kad NŽT Skuodo skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė sprendimą parduoti naudojamą valstybinės žemės dalį tik vienam asmeniui - UAB „Kugeta“, nors detaliuoju planu suformuotas Ginčo sklypas buvo prie kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių, nekilnojamojo turto registre registruotų atskirais pagrindiniais daiktais, priklausančių ir kitiems asmenims.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83, priimą byloje B.V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius; 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).

Kilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 straipsniais,

nutaria:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl šios bylos teismingumo klausimo išsprendimo, administracinę bylą Nr. eI-1379-386/2015 paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.