Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
1-1376-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42606-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-1082/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42606-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12;1.1.8.13;1.1.9.1;1.1.9.10;1.2.4.6.2.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka baustas, teistas 2009 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2010 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviem (2) mėnesiams pakeista areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2019 m. spalio 5 d. apie 17.43 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę N. V., t.y. ne mažiau du kartus sudavė N. V. per abi ausis bei sugriebė su ranka jai už kaklo, taip savo šeimos nariui – sugyventinei N. V. sukėlė fizinį skausmą.

K. R. Daujotas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Nurodė, kad 2019 m. spalio 5 d. dienos metu, tiksliai laiko nepamena, tačiau tai galėjo būti apie 17.00 val., kartu su savo sugyventine N. V., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė 7,5 procentų stiprumo alų. Geriant, namuose esančiame kambaryje, tarp jo ir sugyventinės kilo abipusis žodinis konfliktas, kurio metu jis priėjęs prie jos abejų rankų delnais trenkė jai per abi ausis bei ranka sugriebė jai už kaklo. Tuo viskas ir baigėsi. N. V. savo telefonu paskambino pagalbos telefonu - 112 ir išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Savo kaltę, pripažino, gailisi, ateityje, tai nepasikartos (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios N. V. parodymų matyti, kad 2019 m. spalio 5 d. nuo ryto, nuo kokios 12 val., ji kartu su sugyventiniu R. D. namuose adresu, (duomenys neskelbtini), pradėjo gerti alų. Išgėrė kokius 5 vienetus 7,5 procentų stiprumo alaus (1 litro talpos). Ji jautėsi išgėrusi. Apie 17.43 val. tarp jos ir R.kilo žodinis konfliktas dėl R. keliamo pavydo. Konflikto metu, ji stovėjo, kambario tarpduryje, tuomet prie jos priėjo R., ir savo rankų delnais jai vieną kartą sudavė per abi jos ausis, po to, dešine ranka, sugriebė jai už kaklo ir ją spaudė, tačiau jai oro netrūko. Tokiais savo veiksmais, R. sukėlė jai fizinį skausmą. Ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai R. sulaikė. Pareiškimo nerašė dėl savo buvusio girtumo. Ji ir R. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau pusantrų metų. Jie sutaria gerai, bet kuomet R. išgeria, tampa priekabus žodžiais. R. išgeria nelabai dažnai. R. atsiprašė, gailėjosi šitaip pasielgęs. Ji jam atleido, tačiau kartu negyvena. Civilinio ieškinio nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, pas šeimos taip pat nesikreipė, nes aiškių sužalojimų ant kūno nesimatė (b.l. 17-18).

Iš Panevėžio AVPK tyrėjos B. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 17.43 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtauja prieš moterį. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė N. V.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 17.43 val. tarp sugyventinių N. V. ir R. D. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. D. ranka sugriebė savo sugyventinei už kaklo, tuo padarydamas nubrozdinimą ant kaklo bei ranka keletą kartų sudavė jai per abi ausis, taip sukeldamas fizinį skausmą savo sugyventinei N. V.. Smurtą patyrusi N. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai grįžus vyrui namo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, vyras supykęs, sugriebė jai už kaklo, ją smaugė bei ranka sudavė per abi ausis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nubrozdinimą ant kaklo (kraujosruva ant kaklo). Moteris išsigando tokio vyro elgesio, kadangi ir anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje, todėl iškvietė policiją. N. V. nustatytas 1,99 promilės girtumas. R. D. įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventinė pati jį užpuolė savo priekaištavimais, todėl jis ją pastūmė. R. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas R. D. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai, spec. priemonės nenaudotos (b.l. 12-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra privačiame, gyvenamo, mediniame vieno aukšto, geltonos spalvos name, esančiame Panevėžio miesto centrinėje dalyje (duomenys neskelbtini). Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (b.l. 7-9, 10-11).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH – 0076 kvito matyti, kad 2019 m. spalio 5 d. 18.15 val. R. D., gim. 1967 m. balandžio 5 d., nustatytas 1,27 promilės girtumas (b.l. 14).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios bei tyrėjos parodymais. Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu, t. y. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau du kartus sudavė N. V. per abi ausis bei sugriebė su ranka už kaklo, taip savo šeimos nariui – sugyventinei N. V. sukėlė fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. D. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei N. V. fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 80-82). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

K. R. Daujoto atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai (b.l. 60-64), tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtos nuobaudos nesumokėtos (b.l. 71-74), nuo 2017 metų niekur nedirba (b.l. 59), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo registraciją psichikos sveikatos centro kabineto įskaitose ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose nėra (b.l. 77).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu – įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas R. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 5 d. 18.00 val. iki 2019 m. spalio 7 d. 14.33 val. (2 paros) (b. l. 35-36, 37-38).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (b. l. 52-54).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti R. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 5 d. 18.00 val. iki 2019 m. spalio 7 d. 14.33 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė