Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-7015-792/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2-7015-792/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05235-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE
Civilinė byla Nr. 2-7015-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-05235-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija: 44.;73.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant atsakovei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo ERGO Insurance SE

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. K. dėl 965,92 Lt žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog 2012-07-23 Klaipėdoje, Panevėžio g., prie „Iki“ parduotuvės R. K. savo automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelėmis kliudė automobilį „Nissan QASHQAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Remiantis eismo įvykio deklaracija, žala atsirado dėl atsakovės kaltės. UAB „Ald Automotive“ priklausantis automobilis „Nissan QASHQAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Teigia, jog AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodama R. K. padarytą žalą išmokėjo 965,92 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (b.l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas neteisingai įvertino faktinę situaciją. Teigia, jog žala kitam automobiliui buvo padaryta atidarius dureles dar automobiliui nesustojus, t.y. durelės atsidarė likus nepilnam metrui iki sustojimo. Todėl tai turėtų būti laikoma eismo įvykiu ir žalą turėtų atlyginti ne ji, o bendrovė, kuri apdraudė transporto priemonę (b.l. 27-28).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir tenkinti ieškinį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdyje nedalyvavo ir atsakovė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-07-23 Klaipėdoje, Panevėžio g., prie „IKI“ parduotuvės R. K. savo automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelėmis kliudė automobilį Nissan Qashgai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (b.l. 16). Eismo įvykio deklaracijoje R. K. nurodė, jog ji kalta dėl žalos, padarytos minėto įvykio metu. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog žala padaryta eismo įvykio metu, todėl žalą turi atlyginti draudikas. Ieškovės automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įvykio dieną buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 98). Pagal šią draudimo sutartį draudiko prisiimamos rizikos ribos nustatomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ). Minėto įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Minėto įstatymo prasme eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys (TPVCAPDĮ 2 str. 5 d.). Pažymėtina, kad KET 3 p. eismo įvykį apibrėžia kaip kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykusį eismo įvykį, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tokia pat įvykio sąvoka pateikta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. Tai, kad judanti transporto priemonė yra vienas iš būtinų elementų, pripažįstant įvykį eismo įvykiu, yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Nr. 3K-3-2/2005, Nr. 3K-7-81/2006). Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos transporto priemonės durelės atsidarė dar nesustojus transporto priemonei. Tačiau minėti atsakovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Eismo įvykio deklaracijoje transporto priemonių valdytojos įvykį fiksavo stovinčioms transporto priemonėms (b.l. 16). Automobilio Nissan Qashgai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja O. S. pranešime AB „Lietuvos draudimui“, kuris pateiktas netrukus po įvykio, nurodė, jog abi transporto priemonės įvykio metu stovėjo (b.l. 21). Taip pat ir pati atsakovė pranešime draudikui nurodė, jog kitos transporto priemonės durelės subraižytos lipant iš stovinčios transporto priemonės (b.l. 99). Todėl ADB „ERGO Lietuva“ 2012-10-01 pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimui“ (b.l. 100). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas įvykis nebuvo draudžiamasis pagal automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ERGO Insurance SE nekilo pareigos atlyginti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patirtą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobiliui Nissan Qashgai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 965,92 Lt žala. Duomenys, įrodantys padarytą žalą bei jos dydį yra Eismo įvykio deklaracija (b.l. 16), Remonto sąmata (b.l. 17-19), 2012-08-07 Sąmata (b.l. 19), Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 20), AB „Lietuvos draudimas“ 2012-08-21 pranešimas UAB „Ald Automotive“ apie nuostolių atlyginimą (b.l. 22), fotonuotraukos (b.l. 49-53, 64) bei kita bylos medžiaga. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d.). AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodama R. K. padarytą žalą išmokėjo 965,92 Lt UAB „Ald Automotive“ (b.l. 22). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Ieškovė (draudikas), atsakovei sugadinus įvykio metu trečiojo asmens automobilį, jam išmokėjo draudimo išmoką, t.y. atlygino padarytą žalą. Minėta, kad ieškovė nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 965,92 Lt žalos atlyginimo už apgadintą automobilį. Pažymėtina, jog atsakovė teismo posėdžio nurodė, jog ieškovė žymiai viršijo reikalingų remonto darbų ir keičiamų detalių apimtį, kiekį ir kainą, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių minėtus teiginius atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių regreso tvarka yra susiklostę prievoliniai santykiai (CK 6.2 str., 6.111, 6.112. 1 p.). Tokiu būdu, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 965,92 Lt žalos atlyginimo.

Iš atsakovės taip pat priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 965,92 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius