Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 1 kurso moksleivis, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. J. 2008 m. gruodžio 6 d. apie 21:10 val., tamsiu paros metu, Pakruojo rajone, S. kaime, kelio R. – S. 15 km., vairuodamas automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po eismo įvykio paimtame kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę atsiradus kliūčiai, artėdamas prie kelio važiuojamoje dalyje buvusios kliūties – klūpančio pėsčiojo G. Z. (G. Z.), turėdamas objektyvią galimybę pastebėti šią kliūtį, laiku nesulėtino važiavimo greičio, tuo nevykdydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimų, ir automobiliu partrenkė klūpantį pėsčiąjį G. Z. (G. Z.), ko pasekmėje G. Z. (G. Z.) dėl plaučių sumušimo, kuris komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mirė.

Be to, kaltinamasis T. J. 2008 m. gruodžio 6 d. apie 21:10 val. Pakruojo rajone, S. kaime, kelio R. – S. 15 km., vairuodamas automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkęs kelio važiuojamoje dalyje klūpantį pėsčiąjį G. Z. (G. Z.) ir tokiu būdu sukėlęs pavojų jo gyvybei, tyčia jam nepagelbėjo, nors turėjo realią galimybę suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, o, nevykdydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 231.5 punkto reikalavimų, paliko nukentėjusįjį be pagalbos ir automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip palikdamas negalintį imtis savisaugos priemonių nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei padėtyje.

Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d. visą dieną buvo pas savo draugę M. R., gyvenančią D. kaime. Vakare trumpam grįžo į namus, esančius S. kaime, pasiėmė daiktus ir vėl važiavo į D. kaimą. Vairavo motinai priklausantį automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nėra įgijęs. Dėl to, bijodamas sutikti policijos pareigūnus, į D. važiavo ne pagrindiniu keliu, o aplinkui. Buvo išgėręs dvi – tris stiklines sidro ir jautėsi apsvaigęs. Važiuodamas per S. kaimą link R. miesto, ties R. M. sodyba, pajuto, kad kažką pervažiavo. Tuo metu važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Važiavo kelio viduriu. Prieš tai jokios kliūties, tuo labiau žmogaus, kelio važiuojamoje dalyje nematė. Gali būti, kad tuo metu užsišnekėjo su M. ir į kelią nežiūrėjo. Ką pervažiavo nesuprato, galvojo, kad kokį gyvūną ar malką. Kliūtį pervažiavo kairiu priekiniu ratu. Kai pajuto, kad kažką pervažiavo, nesustojo, o tik sulėtino greitį ir pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį. Ant kelio nieko nesimatė, todėl nuvažiavo toliau. Bevažiuojant į D., ties M. kaimu, užgeso automobilio variklis ir jo negalėjo užvesti, todėl paliko automobilį šalikelėje ir su drauge išėjo į D. kaimą, kur jį ir rado policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad partrenktas G. Z., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Suprato, kad tai jis partrenkė G. Z. Važiuodamas pro R. M. sodybą žuvusiojo ant kelio važiuojamosios dalies nepastebėjo. Gatvės apšvietimo žibintai degė, tačiau ne visi. Buvo labai prastas matomumas. Pripažino, kad nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad nebuvo atidus, todėl ir nepastebėjo klūpančio G. Z. Per eksperimentą įsitikino, kad turėjo matyti G. Z. Pripažino, kad netinkamai pasielgė, kad, pajutęs, jog kažką pervažiavo, nesustojo ir neįsitikino, kad tai ne žmogus. Joks kitas automobilis tuo metu keliu nevažiavo ir jokio automobilio nelenkė. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 6000 litų – atlygino netrukus po eismo įvykio. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė ir susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasižadėjo ateityje nusikaltimų nebedaryti ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis D. Z. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d. apie 21 val. jam paskambino kažkas iš artimųjų ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo jo tėvas G. Z. Į S. kaimą nuvažiavo per 15-20 minučių. Tuo metu jau buvo atvykusi „greitoji“, tačiau tėvas dar gulėjo ant grindinio ties R. M. sodyba, apie 50 cm. atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Įkėlus tėvą į greitosios pagalbos automobilį, buvo konstatuota jo mirtis. Kritulių nebuvo, degė gatvės apšvietimas. Matomumas buvo geras. Tik vėliau, jau užgesus lempoms, pradėjo kristi pavieniai šlapio sniego lašai. Tėvas nuo įvykio vietos gyveno apie 100 -150 m. atstumu į R. pusę. Įvykį matė G. L. Iš jos pasakojimo suprato, kad tėvą partrenkti galėjo T. J. Brolis V. jam bandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Su nukentėjusiuoju T. J. susitaikė, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo. Prašė patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir kaltinamąjį T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad buvo pas A. B. ūkiniame pastate, kai atbėgo G. R. ir verkdama pasakė, kad yra nutrenktas jo tėvas. Jie išbėgo į kelią. Buvo matyti, kad už kelių šimtų metrų surinkę žmonės. Nuo pat A. B. namų buvo matyti, kad ant kelio guli žmogus. Pribėgęs pamatė, kad ant kelio guli jo tėvas. Jis dar buvo gyvas. Tėvas gulėjo įstrižai kairėje kelio pusėje, - galva buvo į kelio važiuojamosios dalies vidurį, o kojos ant kelkraščio. Įvykio vietoje buvusi G. L. pasakojo, kad tėvą partrenkė raudonos spalvos automobilis. Suprato, kad automobilį galėjo vairuoti T. J. Atvykus policijos pareigūnams, sėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo ieškoti iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio. Iš žmonių išgirdę, kad T. J. gali būti pas draugę D. kaime, nuvažiavo ten ir rado T. J. pas R. T. parodė automobilio buvimo vietą. Jis buvo paliktas kelių kilometrų atstumu nuo D. kaimo. T. pareigūnams aiškino, kad automobilis sugedo, todėl jį ir paliko. Pareigūnams paprašius užvesti automobilį, jis iš karto užsivedė. Dėl tėvo žūties jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydį jis įvertina 15 000 litų. Kaltinamasis jo atsiprašė.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad tą dieną palaidojo mamos brolį. Išvyko į Šiaulius apie 17-18 val. Buvo namuose, kai paskambino brolis V. ir pasakė, kad nebėra tėvo. Į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo. Dėl tėvo žūties jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydį jis įvertina 15 000 litų. Kaltinamasis jo atsiprašė, atlygino laidojimo išlaidas.

Nukentėjusioji M. V. Z. parodė, kad tą dieną, kai žuvo vyras G. Z., palaidojo brolį. Po gedulingų pietų grįžo namo. G. nuėjo į savo kambariuką, kur žiūrėjo televizorių. Net nepastebėjo, kada jis išėjo iš namų. Jai būnant namuose su G. R. ir J. J., atbėgo G. L. ir pranešė apie įvykį. Kai pamatė, kad kambaryje nėra vyro, suprato, kai tai jį nutrenkė. Įvykio vieta nuo jos namų yra apie 200 m. atstumu į centro pusę. Nubėgusį į įvykio vietą, vyrą rado gulintį ant grindinio, netoli žibinto. Gatvė buvo apšviesta. Kažkas iškvietė greitąją. Ji nuėjo į namus atnešti vyro paso. Kai grįžo atgal jau buvo greitoji. Pamatė, kad vyras jau miršta. Vyrui buvo nustatytas nemažas girtumas, nes, matyt, buvo nuėjęs į barą. Kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino turtinę žalą, jie susitaikė. Prašė patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir kaltinamąjį T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnametė liudytoja G. L. parodė, kad datos, kada tai įvyko, neatsimena. Buvo žiema. Ėjo pasitikti mamos. Ėjo gatve, kaire kelio puse, link R. pusės. Gatvė buvo apšviesta, degė žibintai. Įvykio metu nesnigo ir nelijo. Kelias buvo šlapias, slidu nebuvo. Prieš save pamatė žmogų, kuris klūpėjo ties M. sodyba. Tuo metu iki jo buvo apie 20- 30 metrų atstumas. Žmogus klūpėjo ant abiejų kelių ir rėmėsi abejomis rankomis. Jo rankos buvo apie 50 cm. atstumu nuo kelkraščio, o kojos į kelio vidurį. Jo padėtis buvo statmena keliui. Priėjusi dar arčiau pažino, kad tai G. Z. Jo nebandė kelti, nekalbino. Tik praėjus G. Z., išgirdo, kad nuo miestelio centro atvažiuoja automobilis. Atsisukusi pamatė atvažiuojančius du automobilius. Pirmas, kurio spalvos nepamena, gal mėlynos, pravažiavo dešine kelio puse, nekliudęs G. Z. Iš karto už jo, gal 30 – 40 metrų atstumu, važiavo kitas automobilis, vyšninės ar raudonos spalvos, kuris buvo išvažiavęs į kairę kelio pusę. Ji pasitraukė į šalikelę, nes išsigando, kad automobilis gali kliudyti ją. Tada išgirdo trenksmą ir suprato, kad tas raudonas automobilis partrenkė G. Z. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, jog automobilis kairiu ratu kliudė tą vyrą. Matė jį nublokštą ant asfalto. Automobilis nesustojo ir nuvažiavo į R. pusę. Kas vairavo automobilį nepastebėjo, tačiau automobilis buvo panašus į tą, kurį vairuoja T. J. Tada ji nuėjo pas J. paklausti, kur gyvena Z., o po to nuėjo pas Z. Apie įvykį pranešė ten buvusiai G. R. Netrukus į įvykio vietą atėjo jos motina S. L., G. Z. sūnus V. ir kiti.

Liudytoja S. L. parodė, kad įvykio metu duktė ėjo jos pasitikti, nes ji buvo kitame kaimo gale tartis dėl kiaulės pardavimo. Duktė paskambino ir pasakė, kad mašina pertrenkė G. Z. Sakė, kad eina pranešti Z. Po dukters skambučio ji išėjo į gatvę. Įvykio vieta buvo apie 200 metrų atstumu nuo tos vietos, kur ji viešėjo, link kaimo centro. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, degė gatvės žibintai. Šlapdriba prasidėjo atvykus policijos pareigūnams ir medikams, iki tol kritulių nebuvo. G. Z. gulėjo kniūbsčias, kojos netoli kelkraščio.

Nepilnametė liudytoja M. R. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, šeštadienį, su T. J. važiavo iš S. į D., nes norėjo nuvažiuoti į šokius. Važiavo aplinkiniu keliu link R. Buvo tamsu, gatvė nebuvo apšviesta, pustė, stipriai snigo. Automobilio valytuvai buvo įjungti. Važiavo kelio viduriu. Viso įvykio nematė, nes rašė sms žinutę. Vienu momentu pažiūrėjo į gatvę ir pamatė, kad kelkraščiu eina G. (L.). Ji ėjo kaire kelio puse. Ją pamatė maždaug iš 50 metrų atstumo. Vienu metu pajuto trenksmą, galėjo būti, kad automobilis į kažką atsitrenkė. Klausė T., ką čia parvažiavo. T. sulėtino greitį, pažiūrėjo per veidrodėlį, bet sustojęs ir išlipęs iš automobilio nebuvo. Po to jiems sugedo automobilis ir jie namus parėjo pėsčiomis. T. rankose nieko nesinešė. T. jai neatrodė išgėręs. Negėrė ir pas ją namuose. Po įvykio jai skambino mergina, bet ji nesuprato, kas tokia, kuri klausė, kur jie yra, ir sakė, kad kažkas padarė avariją. Kad T. pervažiavo žmogų nesuprato.

Liudytoja J. J. parodė, kad žuvusysis G. Z. buvo jos senelis. 2008 m. gruodžio 6 d. viešėjo pas senelius, nes buvo močiutės brolio laidotuvės. Matė, kad apie 18 val. senelis išėjo iš namų. Ji liko namuose su močiute ir G. R. Apie 21 val. kažkas pasibeldė į langą. G. atidarė duris ir, sušukusi „nutrenkė“, išbėgo iš namų. Ji apsirengė ir taip pat išėjo iš namų. Tolumoje pamatė stovinčius žmones. Priėjusi arčiau, pamatė, kad ant kelio guli senelis. Jis dar kvėpavo. Gatvės apšvietimas degė, užgeso prieš atvykstant policijai. Kritulių nebuvo, sniego buvo pakelėse. Eismo įvykio vietoje buvusi mergina pasakojo, kad senelį kliudė raudonos spalvos automobilis, panašus į T. J..

Liudytoja G. R. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d. buvo jos draugo V. Z. motinos V. Z. brolio laidotuvės. Vakare ji buvo pas Z. Apie 21:15 val. pas Z. atėjo G., kurios pavardės nežino, kartu su apie 13-14 metų berniuku ir pasakė, kad nutrenkė G. Z. Ji nubėgo į įvykio vietą. G. Z. dar buvo gyvas. Apie tai pranešė V., kuris buvo pas A. B. Gatvės šviesos degė, kritulių nebuvo, matomumas buvo geras. Policija ir greitoji atvyko apie 22 val.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienį, buvo pas brolį A. B. Apie 21 val. pas jį atbėgo G. ir pasakė, kad mašina numušė V. Z., kuris tuo metu taip pat buvo pas A., tėvą G. Z. Visi nubėgo į įvykio vietą, kur buvo apie 300 m. atstumu į R. pusę. Gatvė buvo apšviesta, šviesos užgeso apie 22 val. G. Z. gulėjo ant kelio, netoli M. sodybos. Kai buvo įvykio vietoje, krito atskirtos snaigės.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienį, vakare, pas jį į namus atėjo brolis J. ir V. Z. Po 21 val. pas jį atbėgo G. R. ir pasakė, kad ant kelio guli nutrenktas V. tėvas. Jie visi nubėgo į įvykio vietą. G. Z. gulėjo prie M. sodybos. Gatvės žibintai degė. Jie užgeso maždaug už pusvalandžio. Snigti pradėjo vėliau.

Liudytoja D. J. parodė, kad T. J. yra jos sūnus. Apie eismo įvykį sužinojo būdama kaimo šeimininkių vakaronėje. Išgirdo, kad dėl įvykio gali būti kaltas jos sūnus. Bandė jam skambinti. Iš pradžių telefonas buvo užimtas, o po to išjungtas. Automobilis priklauso jai.

Iš 2008-12-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad po eismo įvykio T. J. buvo rastas pas M. R., gyvenančią Pakruojo rajone, D. kaime. T. J. policijos pareigūnams parodė automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo 2 km. 150 m. atstumu nuo S. kaimo D. kaimo link (t. 1, b.l. 7).

Iš 2008-12-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 21:21 val. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Pakruojo rajone, S. kaime nenustatytas automobilis partrenkė pėsčiąjį G. Z. ir iš įvykio vietos pasišalino. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklaustas T. J., kuris parodė automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas (t. 1, b.l. 9).

Iš 2008-12-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti G. Z. lavono padėtis įvykio vietoje, o taip pat apžiūros metu buvusios kelio sąlygos (t. 1, b.l. 11-13).

Iš 2008-12-06 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t. 1, b.l. 15-18).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 1, b.l. 19-20).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. kraujyje, kuris buvo iš jo paimtas 2008 m. gruodžio 7 d. apie 0:45 val. (t. 1, b.l. 22), rasta 1,42 promilės alkoholio (t. 1, b.l. 23).

Iš specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Z. mirė nuo plaučių sumušimo, kuris komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, o taip pat jo kūne rasti sužalojimai. G. Z. kraujyje rasta 2,71 promilės alkoholio (t. 1, b.l. 25-28).

Iš 2009-09-18 Šiaulių meteorologijos stoties pažymos matyti, kokios meteorologinės sąlygos buvo įvykio metu (t. 1, b.l. 200).

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos 2009-09-23 pažymos matyti, kad seniūnijos miestelio ir kaimų gatvių apšvietimo valdymo pultai valdomi laiko rėlėmis, kurios užprogramuotos iki 22 val. (t. 1, b.l. 201).

Iš 2009-09-21 nepilnametės liudytojos G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ši liudytoja įvykio vietoje parodė visas aplinkybes, apie kurias davė parodymus teisme, tame tarpe vietą, kur ir kokioje padėtyje klūpėjo žuvusysis G. Z. (t. 1, b.l. 206-210).

Iš 2009-09-21 apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko netoli įvažiavimo į R. M. sodybą, prie kurio yra gatvės apšvietimo stulpas (t. 1, b.l. 211-219).

Iš 2009-12-04 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, jog partrenkimo metu G. Z. buvo horizontalioje ar jam artimoje padėtyje, kaire kūno puse pasisukęs link automobilio judėjimo krypties. Jis nebuvo automobilio pervažiuotas (t. 1, b.l. 231-233).

Iš 2009-12-23 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: T. J., vairuodamas automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu R. – S. R. kryptimi. Šio kelio 15 kilometre T. J. automobilio priekinės dalies kaire puse partrenkė horizontalioje, bet ne gulimoje, padėtyje kairiu šonu link automobilio judėjimo krypties pasisukusį G. Z. Susidūrimo metu pėsčiasis buvo bloškiamas tiesiai ir į kairę pagal automobilio judėjimo kryptį. Akte nurodyta, kad pėsčiojo G. Z. veiksmai – klūpėjo kelio važiuojamoje dalyje, sudarydamas pavojingą kliūtį transporto priemonių eismui, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad jei toje eismo situacijoje automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. J., važiuodamas 40-50 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelio važiuojamoje dalyje suklupusį pėsčiąjį, būdamas ne mažesniame kaip 30-41 metro atstumu iki pėsčiojo pertrenkimo vietos, tokiu atveju vairuotojo T. J. veiksmai – artėdamas prie kelio važiuojamoje dalyje esančios kliūties, laiku nemažino greičio bei kliudė pėsčiąjį G. Z., techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 242-246).

Ekspertas E. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktuose pateiktas išvadas.

Iš 2010-03-29 eksperimento protokolo matyti, kad eismo įvykio metu buvusioje situacijoje automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. J., važiuodamas 40-50 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelio važiuojamoje dalyje suklupusį pėsčiąjį, būdamas ne mažesniame kaip 30-41 metro atstumu iki pėsčiojo pertrenkimo vietos, jei įvykio metu degė gatvės apšvietimo žibintai. Jei gatvė buvo neapšviesta, vairuotojas T. J., važiuodamas 40-50 km/h greičiu, neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kelio važiuojamoje dalyje suklupusio pėsčiojo, būdamas ne mažesniame kaip 30-41 metro atstumu iki pėsčiojo pertrenkimo vietos (t. 2, b.l. 18-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamasis T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems), 133 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) ir 134 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimų, dėl ko įvyko eismo įvykis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas pakankamai transporto priemonių vairavimo įgūdžių, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio metu buvusiomis kelio ir meteorologinėmis sąlygomis (tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui, šlapiai kelio dangai) ir nebūdamas pakankamai atidus, nepastebėjo kelio važiuojamoje dalyje buvusios kliūties – klūpančio pėsčiojo G. Z. (G. Z.), nors turėjo objektyvią galimybę pastebėti šią kliūtį, todėl laiku nesulėtino važiavimo greičio ir automobiliu partrenkė pėsčiąjį G. Z. (G. Z.), ko pasekmėje jis žuvo, todėl T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. Nors nukentėjusiojo G. Z. (G. Z.) veiksmai - klūpėjo kelio važiuojamoje dalyje, sudarydamas pavojingą kliūtį transporto priemonių eismui, taip pat buvo šio eismo įvykio priežastis ir techniniu požiūriu netgi buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b.l. 242-246), kaltinamojo T. J. veiksmai (aukščiau paminėtų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas) taip pat buvo būtinoji sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Neginčijamai įrodyta, kad eismo įvykio metu vieta, kurioje klūpojo žuvusysis G. Z. (G. Z.) buvo apšviesta gatvės žibintų (nukentėjusiųjų D. Z., V. Z., M. V. Z., liudytojų G. L., S. L., J. J., G. R., J. B. ir A. B. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, paties kaltinamojo T. J. parodymai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos pažyma), todėl darytina išvada, kad kaltinamasis T. J. turėjo objektyvią galimybę pastebėti šią kliūtį (t. 2, b.l. 18-24) ir, laiku stabdydamas automobilį arba apvažiuodamas suklupusį G. Z. (G. Z.), išvengti eismo įvykio bei jo metu kilusių pasekmių.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamasis T. J., vairuodamas automobilį, elgėsi aiškiai nerūpestingai, - vairavo transporto priemonę, nors tam teisės, o tuo pačiu ir pakankamai įgūdžių, neturėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus, todėl yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio (BK 14 str.).

Iš kaltinimo T. J. šalintina aplinkybė, kad jis išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę (Kelių eismo taisyklių 105 punktas), nes, kaip matyti iš ekspertizės akto, toks kaltinamojo elgesys techniniu požiūriu buvo priimtinas šioje eismo situacijoje (t. 1, b.l. 242-246). Taip pat iš kaltinimo T. J. šalintina aplinkybė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto, numatančio transporto priemonės vairuotojo pareigą su savimi turėti ir policijos bei kitiems įstatyme numatytiems pareigūnams pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones, o taip pat kitus šiame punkte nurodytus dokumentus, reikalavimus, kadangi šis pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.

Be to, kaltinamasis T. J., automobiliu partrenkęs kelio važiuojamoje dalyje klūpėjusį pėsčiąjį G. Z. (G. Z.) ir tokiu būdu sukėlęs jam pavojų, tyčia jam nepagelbėjo, kai akivaizdžiai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę jam suteikti pagalbą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Kaltinamasis T. J., supratęs, kad kažką automobiliu pervažiavo ir neįsitikinęs, kad tai nėra žmogus, kuriam reikia pagalbos, nors tokią aplinkybę turėjo numatyti, tyčia nuvažiavo iš įvykio vietos (BK 15 str.).

Liudytojos M. R. parodymai, kad gatvė nebuvo apšviesta, atmestini, kadangi jie prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamasis T. J. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (t 1, b.l. 62), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 1 d., 16 str.) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 144 str.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens (žuvusiojo G. Z. (G. Z.)) elgesys, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p.), nėra kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per pusantrų metų, kurie praėjo po nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (tame tarpe ir kelių eismo saugumo taisyklių) nepadarė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Lygumų seniūnija nusiskundimų kaltinamojo elgesiu nėra gavusi (t. 1, b.l. 72), gyvena su tėvais (t. 1, b.l. 72), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė su jais dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus į nukentėjusiųjų, kurie prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamasis T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais M. V. Z., D. Z., V. Z., S. Z. ir A. Z., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kada asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir neatitaisomos,- žuvo žmogus, kaltinamasis T. J., teismo nuomone, visiškai atitinka šias sąlygas. Asmenys, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje, - tai recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tame tarpe ir dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t.y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnio numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje, padarymą (Šiaulių apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-66-154/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-550/2005).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti T. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d.). T. J. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.), kadangi T. J. šios teisės ir taip neturi. T. J. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi jis privalo atlyginti didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

Kadangi kaltinamasis T. J. susitarė su nukentėjusiaisiais M. V. Z., D. Z., V. Z., S. Z. ir A. Z., kad nusikaltimais padarytą neturtinę žalą – 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų atlygins iki 2011 m. kovo 4 d. (iki 2010 m. gegužės 5 d. - 5000 (penkis tūkstančius) litų, iki 2010 m. spalio 5 d. – dar 8000 (aštuonis tūkstančius) litų, iki 2011 m. kovo 4 d. - 7000 (septynis tūkstančius) litų), nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojant 0,01 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, toks kaltinamojo T. J. ir nukentėjusiųjų M. V. Z., D. Z., V. Z., S. Z., A. Z. susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos patvirtintinas (BK 38 str. 3 d.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai atmestini, nes kaltinamasis T. J. jiems padarytą turtinę žalą atlygino, o dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo šie nukentėjusieji ir kaltinamasis T. J. susitarė, sudarydami susitarimą dėl žalos atlyginimo (BK 38 str. 1 d. 2 p., BPK 115 str. 1 d.).

Automobilis „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas D. N. vardu (t. 1, b.l. 19-20), kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis T. J., saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas faktiniam savininkui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p., 2 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam T. J. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir 144 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d., T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti susitarimą tarp nukentėjusiųjų M. V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės, ir kaltininko T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės, dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pagal kurį T. J. įsipareigojo nusikaltimais padarytą neturtinę žalą – 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų atlyginti iki 2011 m. kovo 4 d. (iki 2010 m. gegužės 5 d. - 5000 (penkis tūkstančius) litų, iki 2010 m. spalio 5 d. – dar 8000 (aštuonis tūkstančius) litų, iki 2011 m. kovo 4 d. - 7000 (septynis tūkstančius) litų), nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojant 0,01 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną.

T. J. išaiškinti teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymo be pateisinamų priežasčių pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d.

Nukentėjusiųjų M. V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius atmesti.

Automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą D. N. vardu, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti faktiniam savininkui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tai įpareigojant padaryti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.