Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI; pareiškėja) kreditoriais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos didžiausios sumos:

1. 2024 m. spalio 31 d. 22 000 Eur – gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2. 2024 m. lapkričio 8 d. 15 000 Eur – gavėjas AB „(duomenys neskelbtini)“;

3. 2024 m. lapkričio 15 d. 11 759,74 Eur – gavėjas AB „(duomenys neskelbtini)“;

4. 2024 m. lapkričio 22 d. 13 000 Eur – gavėjas AB „(duomenys neskelbtini)“;

5. 2024 m. lapkričio 22 d. 9 310,22 Eur – gavėjas AB „(duomenys neskelbtini)“;

6. 2024 m. gruodžio 6 d. 5 689,22 Eur – gavėjas AB „(duomenys neskelbtini)“;

7. 2024 m. gruodžio 9 d. 5 796,51 Eur – gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

8. 2024 m. gruodžio 20 d. 6 000 Eur – gavėjas (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais L. M. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė Bendrovei restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d.). 2025 m. kovo 4 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 1 176 454,95 Eur, įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2024 m. spalio 26 d. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2025 m. vasario 5 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. vasario 16 d. 2025 m. sausio 29 d. VMI pateikė paklausimą AB Swedbank, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus AB Swedbank pateiktą Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. vasario 16 d., VMI nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. vykdydamas atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. L. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė.

VMI papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinodama, ar mokesčių administratorius patenkins jos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis. Tokia sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta, taigi Bendrovė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. buvo skolinga ir privalėjo atsiskaitymus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovės kreipimasis dėl mokestinės paskolos nepanaikina ir nestabdo Bendrovės pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Tai, kad tokiais veiksmais L. M. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t. y. 2024 m. spalio 26 d., kas įrodo, kad tuo metu Bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI ir turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos tvarkos. VMI nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, kad Bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir vadovui nebuvo žinoma aplinkybė apie Bendrovės negalėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais. Kaip matyti iš 2025 m. vasario 20 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222 Mr.) FR1042-634, nors Bendrovė turėjo įplaukų, kartu turėjo ir išlaidų, dėl ko lėšų likutis banko sąskaitose 2025 m. vasario 16 d. sudarė tik 3 042,42 Eur, t. y. nepakankamas mokestinei nepriemokai padengti. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi Nr. eB2-3220-855/2024 buvo priimtas Bendrovės pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą, to paties teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla. Šios aplinkybės paneigia L. M. argumentus apie pelningą Bendrovės veiklą ir nežinojimą, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir neturi piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. L. M. veikė tyčia, t. y. sąmoningai nevykdė Bendrovės mokestinių įsipareigojimų VMI. Žemesnės eilės kreditoriams nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. Bendrovės vadovas sumokėjo 86 555,77 Eur, o VMI šiuo laikotarpiu – tik 4 902,36 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės Ž. Stuglytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir nurodoma, kad teismų praktikoje nurodyta priešingai nei teigia VMI – kai bendrovė vykdo būtinus mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams siekdama išsaugoti veiklos tęstinumą, vadovo veiksmuose tyčios nėra, nes nėra piktybiškumo. Vadovas savo atsiliepime detaliai pagrindė, kad visi mokėjimai, kurie buvo atlikti, buvo būtini, siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą. Nesutinkama ir su VMI nurodytais argumentais apie vadovo tyčią nevykdant savo prievolės. Palyginus su įsiskolinimu VMI, atliktų mokėjimų suma buvo sąlyginai nedidelė ir nebūtų reikšmingai sumažinusi mokestinės nepriemokos. Konkrečiai, vertinant Bendrovės atliktus mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams nuo VMI sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d., Bendrovės atliktų mokėjimų bendra suma yra 42 tūkst. Eur, kai tuo tarpu įsiskolinimas VMI – 1,7 mln. Be to, VMI aptaria 2025 m. vasario 26 d. duomenis apie Bendrovės įplaukas, nors aktuali data yra 2024 m. spalio 26 d., 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 20 d. Susidarius mokestinei nepriemokai, restruktūrizavimo byla dar nebuvo inicijuota. Be to, Bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo, o ne bankroto byla. Tai reiškia, kad Bendrovė yra gyvybinga, jos turtinė padėtis nėra kritinė. Tai, kad Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla nėra pagrindas teigti, kad Bendrovė susidarius įsiskolinimui neturėjo piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Bendrovei susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, vadovas pagrįstai tikėjosi, jog mokestinė nepriemoka bus atidėta. Išdėstytos aplinkybės, atstovės teigimu, lemia, kad VMI nei pareiškimu, nei papildomais paaiškinimais neįrodė nei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, nei vadovo tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra nutrauktina. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pabrėžia ir tai, kad VMI papildomuose paaiškinimuose neginčija vadovo prašymo neskirti baudos arba ją sumažinti.

ANK 630 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9 d. 13.00 val. buvo paskirtas teismo posėdis administracinio nusižengimo bylai nagrinėti. 2025 m. kovo 13 d. L. M. buvo išsiųstas teismo šaukimas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), teismo šaukimo gavimą asmuo patvirtino. 2025 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės Ž. Stuglytės prašymas atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį skirti ne anksčiau nei 2025 m. gegužės mėn. dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės užimtumo. 2025 m. kovo 31 d. prašymas buvo tenkintas ir bylą skirta nagrinėti 2025 m. gegužės 15 d. 9.00 val. Teismo šaukimas į šį posėdį L. M. minėtu el. pašto adresu buvo išsiųstas 2025 m. balandžio 1 d. (teismo šaukimo gavimą jis patvirtino), VMI atstovė ir L. M. atstovė taip pat buvo informuotos, kad kitas teismo posėdis šioje byloje numatytas 2025 m. gegužės 15 d. 9.00 val. Teisme gauti VMI bei L. M. atstovės prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Taigi tiek VMI, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovei buvo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jie neatvyko į teismo posėdį, išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant – rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo L. M. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos nustatyta, kad Bendrovė jau nuo 2024 m. spalio 26 d. turėjo mokestinę nepriemoką, VMI ketino vykdyti jos išieškojimą, priėmė tris nurodymus (2024 m. gruodžio 10 d. Nr. (23.31-08) 467-314414, 2024 m. gruodžio 16 d. Nr. (23.31-08) 467-316857, 2024 m. gruodžio 19 d. Nr. (23.31-08) 467-319795) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, bet jie buvo panaikinti Bendrovei informavus, kad jai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo/neiškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra skolinga VMI, kadangi dar 2024 m. spalio 30 d. Bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, be to, 2024 m. lapkričio 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)” kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalaudama įvykdyti pradelstus įsipareigojimus per 15 dienų, antraip bus kreipiamasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi, Bendrovės vadovas apie lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti trūkumą jau žinojo iki VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. išvados pateikimo. Nepaisant to, 2024 m. spalio–gruodžio mėn., mokestinei nepriemokai VMI viršijant 1 000 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmenybės teisę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad visi Bendrovės vadovui suformuluotame kaltinime nurodyti mokėjimai buvo įvykdyti jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, t. y. po 2024 m. spalio 26 d., ir jau netgi po to, kai Bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kas neabejotinai patvirtina, kad L. M. žinojo realią Bendrovės finansinę padėtį. Jo atstovė atsiliepime patvirtina, kad nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. vasario 27 d. Bendrovė VMI objektyviai negalėjo sumokėti didesnės sumos nei 25 446,51 Eur, kadangi susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Taip pat nurodoma, kad vadovas atsakingai rinkosi, kam ir kokius mokėjimus atlikti. Šie teiginiai taip pat leidžia teismui spręsti, kad Bendrovės vadovas jau tada suvokė, kad pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti Bendrovė neturi, todėl reikia rinktis, kuriuos reikalavimus patenkinti naudingiausia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 31 d., esant 1 155 059,39 Eur mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 22 000 Eur sumą; 2024 m. lapkričio 8 d., esant 1 154 669,94 Eur mokestinei nepriemokai, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 15 000 Eur sumą; 2024 m. lapkričio 15 d., esant 1 154 669,90 Eur mokestinei nepriemokai, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 11 759,74 Eur sumą; 2024 m. lapkričio 22 d., esant 1 153 231,80 Eur mokestinei nepriemokai, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 13 000 Eur, 9 310,22 Eur sumas; 2024 m. gruodžio 6 d., esant 1 160 203, 49 Eur mokestinei nepriemokai, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 160 203,49 Eur sumą; 2024 m. gruodžio 9 d., esant 1 160 191,74 Eur mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5 796,51 Eur sumą; 2024 m. gruodžio 20 d., esant 1 163 144,66 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) pervedė 6 000 Eur sumą. Taigi žemesnės eilės kreditoriams iš viso buvo pervesta 86 555,77 Eur, vietoje to, kad ši suma būtų skirta skolos valstybės biudžetui padengimui. L. M. žinojo, kad Bendrovė tuo laikotarpiu neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau dar nesulaukęs VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo (ne)išdėstymo, neturėdamas jokio pagrindo preziumuoti, kad tokio pobūdžio Bendrovės prašymas bus patenkintas, atliko aukščiau minėtus mokėjimus iš Bendrovės banko sąskaitos, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės teises. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad L. M. veikė tyčia. Teismas pažymi, kad atliekant visus šiuos mokėjimus mokestinės paskolos sutartis sudaryta nebuvo, kas reiškia, kad Bendrovė buvo skolinga VMI.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė būtinybę pažeisti įstatymų leidėjo įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą motyvavo tuo, jog Bendrovė siekė išsaugoti veiklos tęstinumą, todėl turėjo mokėti skolas ir išankstinius mokėjimus savo partneriams, kad šie teiktų Bendrovės veiklai būtinas paslaugas (vežtų produkciją, tiektų žaliavas ir pan.). Vis tik įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Be kita ko, šio administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog tuo atveju, jeigu L. M. būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, būtų iškilusi grėsmė jo vadovaujamos Bendrovės veiklos tęstinumui, Bendrovė galėjo tapti nemokia ar pan. Bendrovės vadovo atstovė patikina, kad Bendrovė iki šiol yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, o jos finansiniai sunkumai – laikini ir bus pašalinti sudaryto restruktūrizavimo plano dėka. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku Bendrovė į banko sąskaitą gaudavo įplaukas, o iš VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. išvados dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą, didėjo vidutinės mėnesinės pajamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio nuostatomis. MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, jog nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad prašymų tenkinimas/netenkinimas dėl nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo nėra siejamas su turimų lėšų pakankamumu mokesčių mokėtojui atsiskaityti su visais kreditoriais. Nagrinėjant minėtus prašymus, pirmiausia, vertinama, ar reikalaujant juridinio asmens mokėti mokesčius nustatyta tvarka jis susidurtų su itin rimtais finansiniais sunkumais (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024). Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė taptų kritinė arba Bendrovė turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, jeigu ji nedelsiant sumokėtų mokestinę nepriemoką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad L. M., būdamas Bendrovės vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turi 1 000 000 Eur viršijančią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, Bendrovei į banko sąskaitą gaunant tam tikras įplaukas, kurias buvo galima panaudoti turimam įsiskolinimui mažinti, vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovės patiriamus finansinius sunkumus vadovas rinkosi spręsti ne teisinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, restruktūrizavimo procesu, kaip tai yra daroma šiuo metu), o savavališkai spręsdamas, kuriems kreditoriams kokius įsipareigojimus vykdyti, taip pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką. Taigi, tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė savo kreditoriaus VMI interesus ir jo padaryta veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su jo vadovaujamos Bendrovės kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamai atliko savo kaip vadovo pareigas. Kita vertus, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti būtent VMI interesus, aktualūs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimai buvo nulemti Bendrovėje susidariusios finansinės situacijos, dėl ko jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, Bendrovės vadovas aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokestinė nepriemoka, nors ir nedidele dalimi, buvo dengiama (atskirais laikotarpiais ji buvo sumažėjusi, vėliau vėl didėjo), vis tik nėra duomenų, kad šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui būtų padengtas ar ženkliai sumažėjęs, 2025 m. kovo 4 d. duomenimis, jis siekė net 1 176 454,95 Eur (kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, ketinama padengti restruktūrizavimo plane numatytais veiksmais ir eiga). Nei L. M. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir L. M. asmenybė – asmuo dirba, 2025 m. gegužės 14 d. duomenimis, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimų, susijusių su netinkamu vadovo pareigų vykdymu, nepadaryta, visos paskirtos baudos yra sumokėtos.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias L. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir L. M. neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažiausią įmanomą nuobaudą, vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju teismas negali pripažinti, kad L. M. padaryta veika yra mažareikšmė ar mažiau pavojinga, teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, nėra nustatyta nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės nurodomos aplinkybės dėl atliktų mokėjimų tikslo (išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą), tai, kad tam tikra dalis mokėjimų VMI buvo vykdomi, vadovas kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, yra būdingos daugeliui tokio pobūdžio bylų, be to, jos buvo įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose, t. y. skiriant minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti L. M., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-65-1201/2025 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.