- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- I-1513-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00268-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- E. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Linai Normantaitei,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. E. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Telšių apskrities VPK) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016-01-19 buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kelmės areštinę. 2016-01-20 ryte apie 7 val. atvykę Raseinių policijos komisariato konvojaus pareigūnai etapavo pareiškėją į Raseinių rajono apylinkės teismą. Pareiškėjas buvo išvežtas nepamaitintas. Teismo posėdis vyko iki 11 val. 50 min. Pareiškėjas konvojaus viršininko prašė nuvesti į tualetą, tačiau jo nenuvedė, pasakė, kad nėra laiko. Taip pat pareiškėjas prašė valgyti, nes jis negavo pusryčių, tačiau konvojaus pareigūnai atsakė, kad tai ne jų reikalas. Iš teismo nuvyko į Raseinių policijos komisariatą, kur pareiškėjas prašė kad jam duotų pietus, tačiau jam atsakė, kad Raseinių policijos komisariato areštinė nedirba, todėl maisto neužsakinėja, į tualetą neleido. Po to, pareiškėjas buvo vežamas į Kelmę, kur buvo paimtas dar vienas konvojuojamas asmuo. Ten pareiškėjas vėl prašė į tualetą, bet jo nenuvedė. Taip pat prašė leisti sušilti, nes automobilyje neveikė šildymo sistema ir buvo labai šalta, bet neleido. Apie 14 val. 30 min. nuvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pareiškėjas visą dieną buvo nevalgęs, buvo pamaitintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje apie 17 val.
Šis etapavimas buvo pareiškėjo kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeminimas, pareiškėjas patyrė psichologinę depresiją, baimę, garbės ir orumo pažeminimą, psichologinę depresiją, nuolatinę įtampą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių konvojaus pareigūnai atlikdami kratą sugadino pareiškėjo asmeninius daiktus, jis turėjo nusirengti ir sudėti rūbus į nešvarią ir nedezinfekuotą tarą, tačiau teismo posėdžio metų reikalavimo dėl šių aplinkybių atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (24-26 b. l.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pateiktus duomenis E. E. 2016 m. sausio 20 d. iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinės į Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariatą ir iš jo į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas specialiuoju automobiliu „Fiat Ducato", valst. Nr. BFK736. Šis automobilis įrengtas vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei yra tinkamas eksploatacijai. Transporto priemonė atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės) 146 punkto nuostatas. Specialiosios paskirties automobilis „Fiat Ducato" (atitikties tipas ar kategorija M2-CWX-SG) t.y. transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms, 6 sėdimų vietų konvojuojamiesiems vežti, tai patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) NR. 502-0068550, kurioje teikiama išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2016-04-30. Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams 2016 m. sausio 20 d. konvojuojant pareiškėją specialiuoju automobiliu „Fiat Ducato", valst. Nr. BFK736, leistinas konvojuojamųjų skaičius (6) nebuvo viršytas, nes kaip nurodyta Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. M. 2016 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime 2016 m. sausio 20 d. buvo konvojuoti tik 3 asmenys. Šį faktą patvirtina ir konvojuojamų asmenų sąrašas bei Konvojavimo paraiška.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas tvarkingu, konvojuojamųjų lydėjimui skirtu, techninius ir įrengimo reikalavimus atitinkančiais automobiliu, darytina pagrįsta išvada, kad konvojuojant pareiškėją E. E., Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai teisės aktų nuostatų nepažeidė, ir pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
Šiaulių aps. VPK taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. M. 2016 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po teismo posėdžio grįžus j Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato patalpas, E. E. ir kitam asmeniui buvo leista pasinaudoti tualetu.
Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado A. R. 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariate areštinės nėra, kad Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo tik konvojavimo funkcijas, todėl konvojuojamieji asmenys nėra maitinami. Šiaulių aps. VPK pažymi, kad Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai vykdydami konvojavimo funkcijas vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, kurių 98.5 punkte numatyta, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Taisyklių 106 punkte nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių aps. VPK pareigūnus, kurie konvojavo jį, su kokiomis nors pretenzijomis dėl negauto maisto ar negauto sauso maisto davinio. Tai, kad konvojavimo metu iš pareiškėjo E. E. nebuvo gauta jokių skundų ar prašymų patvirtina ir Šiaulių aps. VPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. M. 2016-02-09 tarnybiniame pranešime.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (54-56 b. l.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinės pateiktus duomenis, iš Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulio E. E. kortelės išrašo Nr. 67-00033, E. E. į Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinę pristatytas 2016 m. sausio 19 d. 13.56 val. 2016 m. sausio 19 d. 14.12 val. E. E. išduotas minkštas inventorius (patalynė). 2016 sausio 20 d. 07.38 val. E. E. išvedamas iš areštinės ir perduodamas Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK konvojų vykdžiusiam pareigūnui D. K.. Po E. E. 2016 m. sausio 20 d. 07.38 val. išvedimo iš Kelmės r. PK areštinės, pareiškėjas 2016 m. sausio 20 d. į Kelmės r. PK areštinę patalpintas nebebuvo.
Telšių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės vyriausiosios postinės J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulio registrą 2016 m. sausio 19 d. 13.56 val. E. E. buvo konvojuotas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinę. 2016 m. sausio 19 d. 14.12 val. patalpintas į areštinę. 2016 m. sausio 20 d. 07.38 vai. perduotas Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK pareigūnams. Į Kelmės r. PK areštinę E. E. negražintas.
Telšių aps. VPK viršininkas 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 86-V-724 patvirtino „Telšių aps. VPK areštinių vidaus tvarkos taisykles", kuriu XIII skyriuje „Areštinės vidaus rėžimas" nurodyta, kad pusryčiai numatyti nuo 08.00 val. iki 09.00 val.
Kaip ir pats pareiškėjas skunde nurodo, kad iš Kelmės r. PK areštinės buvo išvežtas 07.00 val., o pagal nustatytas faktines aplinkybes E. E. konvojuotas iš Kelmės r. PK areštinės 07.38 vai., kai dar nebuvo prasidėjęs pusryčių metas, todėl Telšių aps. VPK Kelmės r. PK pareigūnai ir negalėjo užtikrinti E. E. rytinio maitinimo.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau Areštinių veiklos taisyklės) 59 p. nurodyta, kad Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis <...>; 62 p. - Asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų); 66 p. - Karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai; 68 p. - Jei su asmeniu ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami teritorinėje policijos Įstaigoje, kurioje nėra policijos areštinės, ši įstaiga atsakinga už šio asmens pamaitinimą. Asmuo tokioje teritorinėje policijos įstaigoje nustatytu laiku privalo būti pamaitintas arba turi būti organizuotas jo grąžinimas į policijos areštinę, iš kurios jis buvo atvežtas, asmenų maitinimo joje metu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad laikant pareiškėją E. E., Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje, Telšių aps. VPK pareigūnai teisės aktų nuostatų nepažeidė, ir pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
Pareiškėjo E. E. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Areštinių veiklos taisyklių IX skyrius (59 – 69 punktai) reglamentuoja policijos areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką. Šiame skyriuje numatyta, kad „Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis <...>“ (59 punktas); „Karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai“ (66 punktas); „Konvojuojant sulaikytus, suimtus ar nuteistus asmenis iš policijos areštinės į kitus teritorinių policijos įstaigų padalinius ar kitas teritorines policijos įstaigas, policijos areštinės specialistai privalo pasirašytinai informuoti konvojaus vyresnįjį, kada pagal policijos areštinės dienotvarkę asmeniui buvo pateiktas maistas ir kada asmuo bus maitinamas kitą kartą“ (69 punktas). Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte numatyta, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrinta galimybė pavalgyti prieš išvykstant iš areštinės arba konvojaus metu. Ši pareiga tenka atsakovui. Telšių apskrities VPK neužtikrino, kad pareiškėjas būtų pamaitintas prieš išvykstant. Telšių apskrities VPK žinojo, kad pareiškėjas nevalgė pusryčių ir dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 8 iki 9 val.) (11 b.l.) neturės galimybės pavalgyti. Šiaulių apskrities VPK žinojo, kad pareiškėjas bus konvojuojamas ilgiau nei 6 valandas, tačiau priėmė pareiškėją konvojavimui, nors jis nebuvo aprūpintas maisto daviniu.
Kaip minėta, pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės pareiga atlyginti žalą kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju atsakovas – valstybė turėjo pareigą sudaryti galimybę pareiškėjui pavalgyti, o pareiškėjas turėjo teisę būti pamaitintas, tačiau atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo metu automobilyje buvo šalta, neveikė šildymo sistema. Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 106-112 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą; specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus. Konvojavimo taisyklių 126 punkte išvardintos konvojuojamų asmenų pareigos, pagal kurias konvojuojamieji privalo tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus; būti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavą avalynę; tausoti patalpose esančią įrangą, inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei daiktus; palaikyti švarą. Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; <......> veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, Šiaulių apskrities VPK pareigūnai konvojavo pareiškėją specialios paskirties automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. BFK 736 (16-19 b.l.). Iš UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ pažymos (18 b.l.) bei transporto priemonės registracijos liudijimo (17 b.l.) matyti, kad ši transporto priemonė buvo patikrinta 2015-10-28 ir atitiko jai keliamus reikalavimus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, šildymo sistema veikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad transporto priemonėje neveikė šildymo sistema, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nueiti į tualetą. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M.. Abejoti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, kaip paaiškino liudytojas R. M., po teismo posėdžio konvojus vyko į Raseinių policijos komisariatą, kur buvo apie pusę valandos, ir tuo metu tiek pareiškėjas, tiek ir kitas konvojuojamas asmuo buvo nuvesti į tualetą. Pareiškėjas skundų dėl Šiaulių apskrities VPK pareigūnų veiksmų Šiaulių apskrities VPK administracijai neteikė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė šių aplinkybių.
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo nepamaitinimo. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK areštinėje būtų buvę laikytasi teisės aktų. Tačiau šis pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais pripažintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą areštinėje ir konvojuojant buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. E. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. E. teisė į tinkamą maitinimą areštinėje ir konvojuojant buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK, atmesti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.