Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant pareiškėjai M. L., jos atstovui advokatui A. K., Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atstovei A. K., ekspertui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos M. L. skundą dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto P. Z. 2016-03-09 nutarimo Nr. 86N-53649552-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo protokolą surašiusiai institucijai,

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas P. Z. 2016-03-09 nutarimu Nr. 86N-53649552-16 nubaudė M. L. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 43 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 22 val. 05 min., Telšių r., kelio Šiauliai-Palanga 70,55 km., vairuodama transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdama į kairėje esantį įvažiavimą į sodybą, nepraleido jos lenkusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Taip savo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 p. reikalavimus ir padarė nusižengimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Liudytojas L. J. parodė, kad jis, kaip pareigūnas, važiavo apžiūrėti eismo įvykio vietą. Prisimena, kad automobis “Audi A4” tikrai buvo nuvažiavęs nuo kelio, stovėjo žolėje. Nubraižė eismo įvykio schema, fotografavo. Ką žymėjo neprisimena. Eismo įvykio vietoje buvo tik “VW Passat” vairuotojas. Ką jis pasakojo neprisimena. Kas buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio nežino.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. analogija, buvo pagarsinti liudytojų, apklaustų 2016-07-05 teismo posėdyje, parodymai (b. l. 41-43) ir išklausytas garso įrašas iš “Liteko” sistemos:

Liudytojas A. G. parodė, kad vasarą, tikslios datos jis nepamena, su šeima važiavo iš Palangos miesto. Vienas automobilis vis lenkė po kelis automobilius. Jam važiuojant, apie 300 metrų atstumu iki eismo įvykio vietas, automobilis, kuris vėliau pateko į eismo įvykį aplenkė jo vairuojamą automobilį. Prieš jį važiavo dar apie 10 – 15 automobilių. Paskui tas automobilis lenkė dar kelis automobilius – du ar tris iš karto ir susidūrė su sukančiu į kairę automobiliu. Nors buvo prietema, bet matomomas toje vietoje buvo geras.

Liudytojas G. G. parodė, kad datos neprisimena, vakare vairavo automobilį “VW Passat”. Prieš jį važiavo keli automobiliai apie 60-70 km/h greičiu. Prieš jį važiavę automobiliai lėtino greitį. Kiek lenkė automobilių neprisimena. Pradėjo lenkimą, persirikiavo ir įjungė posūkį, didino greitį, tačiau prieš pat jį, staiga, automobilis “Audi” pasuko į kairę ir įvyko susidūrimas. Tuo metu turėjo vienerių metų vairavimo stažą. Buvo įsitikinęs, kad aplenks nes iš priekio nieko nebuvo. Automobilių kolonos nebuvo, tarp judančių automobilių buvo apie 100 m. tarpai. Atsitrenkė dešiniu priekiniu kampu į automobilio “Audi” priekines dureles. Matė, kad priešais važiuojantys automobiliai lėtina greitį, tačiau kodėl, nepagalvojo. Prieš pat posūkį “Audi” važiavo gal 20 - 30 km/h greičiu. Prieš manevrą atstumas buvo nemažas, pakankamas kito automobilio aplenkimui. Prieš pat susidūrimą jam draugė nieko nesakė.

Liudytoja D. U. parodė, kad automobiliu “VW Passat” važiavo iš Šventosios į namus. Ji miegojo. Girdėjo kaip brolio G. G. draugė I. liepė broliui nelenkti ir po tų žodžių iš karto buvo smūgis. Brolis liepė išlipti ir pats nuėjo pasižiūrėti kas atsitiko kitam automobiliui.

Ekspertas V. P. parodė, kad jis palaiko savo išvadą. Išvada buvo duota atsižvelgiant į keliamus klausimus ir nurodytus eismo įvykio metu užfiksuotus duomenis: užfiksuotą pėdsaką, automobilių išsidėstymą, nuotraukas. Skiriant užduotį nebuvo nurodyti kiti duomenys: nebuvo nurodyta kokiu greičiu važiavo automobiliai, nebuvo duomenų kad buvo lenkiami keli automobiliai iš karto, nebuvo duomenų apie reljefą (įkalnė, nuokalnė), kas turi įtakos išvadai. Todėl įvertinęs duotąsias sąlygas, jis, atsižvelgdamas į paliktus pėdsakus kelio viduryje, nustatė, kad jeigu pėdsakai palikti automobilio “VW Passat”, tai automobilis “Audi A4” pradėjo posūkio manevrą nepersirikiavęs į kairę ir sukosi iš dešinio krašto, tokiu budu šio automobilio vairuotojos veiksmai ir buvo priežastiniame ryšyje, o jeigu palikti pėdsakai yra automobilio “Audi A4”, tai darytina išvada, kad vairuotoja pradėjo posūkio manevrą, važiuodama kelio viduriu, neprivažiavusi važiuojamųjų dalių sankirtos ir taip išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam ta pačia kryptimi automobiliui “VW Passat”. Į papildomus klausimus atsakyti negali, nes jam turi būti konkrečiai nurodytos papildomos sąlygos: važiavimo greitis, atstumai, transporto priemonių išsidėstymas ir pan. Kada iškyla prieštaravimų dėl galimumo matyti, tada daromas eksperimentas. Kuris automobilis paliko pėdsakus ant kelio jis nežino, todėl įvertino tiek vieną, tiek antrą galimybę. Ar tikrai šio eismo įvykio metu paliktas tas užfiksuotas pėdsakas nežino, tačiau neturi pagrindo abejoti pareigūno nubraižyta schema. Įvykio vietą aprašyta neišsamiai. Tiksli susidūrimo vieta užfiksuota nebuvo - nebuvo nurodyta, kad rastos šukės ar pan.

A. K., atstovaujanti Telšių apskrities VPK pagal įgaliojimą Nr.86-IL-4271 paaiškino, kad administracinė nuobauda yra paskirta pagrįstai, prašė skundą atmesti. Pareiškėja pažeidė KET 101 p., 106 p. reikalavimus, posūkį darė iš dešinės savo važiuojamosios kelio juostos pusės, nepersirikiavo, neįsitikino, kad jos niekas nelenkia, todėl eismo įvykis kilo dėl pareiškėjos kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš administracinės bylos Nr. ROIK-15052930169 medžiagos (Vokas 5 b. l.) matyti:

2016-03-09 M. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 22 val. 05 min., Telšių r., kelio Šiauliai-Palanga 70,55 km., vairuodama transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdama į kairėje esantį įvažiavimą į sodybą, nepraleido jos lenkusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Savo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 p. reikalavimus. M. L. paskirta 43 Eur bauda (b. l. 1-2). Iš Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad kelyje Šiauliai-Palanga, A-11, ties 70 km., 550 m. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. G., atlikdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad lenkti kitas transporto priemones bus saugu, susidūrė su automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja M. L. atliko posūkio manevrą į kairę. Kadangi M. L. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o medžiaga perduota atsakomybės klausimui išspręsti administracinio proceso tvarka (b. l. 9-10). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos ir nuotraukų matyti, kad nurodytos automobilių stovėjimo padėtys ir fiksuotas slydimo pėdsakas kelio važiuojamojoje dalyje (b. l. 13-24; 27). Iš liudytojų M. L., D. U., I. B., G. G. apklausos protokolų matyti, kad šių liudytojų apklausos atliktos ikiteisminio tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo medžiagoje liudytojai apklausiami nebuvo, prieštaravimai nebuvo šalinami (b. l. 28-38). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11K-366(15) matyti, kad įvertinus duotus duomenis, buvo pateikta išvada, jog vairuotojos M. L. veiksmai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Iš 2015-12-14 Nutarimo pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, matyti, kad terminas pratęstas vienerių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tai yra iki 2016-08-23.

Iš nutraukto Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47233-15 medžiagos (Vokas b. l. 18) matyti:

ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015-08-24 pagal LR BK 128 str. 1d., dėl to, kad kelyje Šiauliai-Palanga, A-11, ties 70 km., 550 m. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. G., atlikdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad lenkti kitas transporto priemones bus saugu, susidūrė su automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja M. L. atliko posūkio manevrą į kairę. M. L. diagnozuotas 6-ojo kaklo slankstelio lūžis. Tyrimo metu nustatyta, kad abu automobiliai drausti, abu vairuotojai vairavo blaivūs. Iš liudytojos M. L. apklausos protokolo matyti, kad ji prieš darydama posūkio manevrą rodė posūkio signalą ir beveik sustojo, tik įsitikinusi, kad kita eismo juosta laisva, pradėjo manevrą, po ko pajuto smūgį. Priėjęs prie jo kito automobilio vairuotojas prisipažino, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas (b. l. 40-41). Liudytoja D. U. parodė, kad važiuojant iš Šventosios automobiliu, kurį vairavo brolis G. G., sėdėjo automobilio gale, o priekyje sėdėjo brolio draugė I. Ji važiuodama užmigo. Pabudo nuo Inesos šauksmo „nelenk“, paskui iš karto buvo smūgis. (b. l. 46-17). Liudytoja I. B. parodė, kad ji su draugu G. G. ir drauge D. važiavo iš Šventosios. Vairavo G. G.. G. G. pradėjo lenkti prieš juos važiuojantį automobilį „Audi“, susilyginus su automobiliu, tas automobilis nerodydamas posūkio signalo staiga pasuko į kairę ir atsitrenkė į jų automobilį. G. G. bandė stabdyti, bet abu automobiliai nuskriejo į pakraštį (b. l. 50). Iš Specialisto išvados matyti, kad M. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l.55). Iš Specialisto išvados matyti, kad I. B. nustatytas fizinio skausmo sukėlimas (b. l. 60). Iš Liudytojo G. G. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog ilgai važiavo automobiliui „Audi A4“ iš paskos ir leidžiantis į pakalnę ties Kalnėnų kaimu , jis persirikiavo į įjungęs posūkio signalą pradėjo lenkimą. Beveik susigretinus su automobiliu „Audi A4“, automobilis pasuko į kairę, posūkio ženklo nematė, bandė išvengti smūgio pasukdamas į šoną, bet atsitrenkęs „Audi“ automobilis nubloškė jį į šoną ir jis nuvažiavo į griovį. (b. l. 63-64)

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių paminėtų rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Liudytojo G. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti bylos teisminio nagrinėjimo metu skiriasi, jie prieštarauja liudytojų A. G., D. U. parodymams ir pačios pareiškėjos parodymams. Pareiškėja tvirtino, kad iki eismo įvykio ji važiavo mašinų kolonoje ir prieš jai darant posūkį į kairę, ji įjungė kairįjį posūkį ir pradėjo mažinti greitį, dėl ko už jos važiavę automobiliai taip pat pradėjo lėtinti, tas aplinkybes patvirto liudytojas A. G. važiavęs kolonos gale, kuris nurodė, jog priekyje jo važiavo keletas automobilių ir automobiliams pradėjus lėtinti, G. G. vairuojamas automobilis pradėjo lenkti iš karto kelis automobilius - du ar tris iš karto. Duodamas parodymus teisme G. G. neneigė, kad priekyje jo važiavę automobiliai pradėjo lėtinti, tik jis nesuprato kodėl. Nurodė, jog neprisimena kelis automobilius lenkė iš karto. Nors ikiteisminio tyrimo metu G. G. ir I. B. nurodė, kad G. G. susilyginus su lenkiamu automobiliu, automobilis „Audi“, staiga pasukęs į kairę, atsitrenkė į G. G. vairuojamą automobilį, tačiau iš automobilių sužalojimų pobūdžio ir eksperto paaiškinimų matyti, kad būtent G. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į M. L. vairuojamą automobilį, o ne atvirkščiai. Be to, liudytoja I. U. patvirtino, jog pabudo nuo I. B. šauksmo „nelenk“ ir iš karto pajuto smūgį, tai patvirtina, kad G. G. keleivė pradedant lenkimo manevrą pastebėjo kliūtį, kurios galimai nematė vairuotojas. Skundo nagrinėjimo metu prieštaravimų dar padaugėjo, be papildomo tyrimo jų pašalinti nėra galimybės. Teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjos ir liudytojų parodymų galima daryti vienintelę pagrįstą išvadą, kad G. G. iš karto lenkė ne vieną – pareiškėjos vairuojamą automobilį, o kelis automobilius, kurie buvo pradėję lėtinti greitį, nes pareiškėja rodė posūkį į kairę. Kaip patvirtino ekspertas, duomenys apie tai, kad buvo lenkiamas ne vienas automobilis, duomenys apie automobilių judėjimo greitį, reljefą ir kt., jam nebuvo nurodyti, eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta atmestinai, nebuvo užfiksuota susidūrimo vieta, kiti svarbūs pėdsakai, ekspertas rėmėsi išimtinai schema ir nuotraukomis. Patikslinus paminėtus duomenis, išvada gali keistis.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2016-08-12 nutartyje pažymėjo, kad teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad pareiškėja M. L. padarė KET pažeidimą, sąlygojusį eismo įvykį. Protokolas jai buvo surašytas vertinant išimtinai eksperto išvadą kaip vienintelį įrodymą byloje. Tačiau kaip matyti, eksperto išvados prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip nurodė pats ekspertas, tam, kad jis atsakytų ar eismo įvykio dalyviai galėjo išvengti eismo įvykio, esant nustatytai aplinkybei, jog G. G. lenkė du ar tris automobilius, būtina nustatyti kitus svarbius duomenis: kaip buvo išsidėstę automobiliai, koks buvo atstumas tarp jų, matomumas ir pan. Šių aplinkybių teismas negali nustatyti be papildomo tyrimo, todėl darytina išvada, kad nesant pakankamai duomenų, jog dėl eismo įvykio, įvykusio 2015-08-23, apie 22 val. 05, kelio Šiauliai-Palanga 70,55 km., M. L. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl šio eismo įvykio kilimo, 2016 m. kovo 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 86N-53649552-16, naikintinas ir byla turėtų būti grąžintina, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kaip tai numato LR ATPK 302 str. 1 d., 4 p. Tačiau nuo eismo įvykio yra praėję daugiau kaip metai. 2016-08-24 suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, todėl panaikinus nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 35 str. 2 d., 3 d., 250 str. 7 p., 302 str. 1 d., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d., 2 p., 302 ⁴ str.,

nutarė:

skundą tenkinti.

P. T. apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto P. Z. 2016-03-09 nutarimą Nr. 86N-53649552-16 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.