- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 1-25-367/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00811-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2005-11-30 pagal Lietuvos BK 258 str. 2 d. 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugpjūčio mėn. 31 d., apie 17.00 val. Ž. V., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sumušė savo sugyventinės D. K. mažametį sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jam smūgį į galvą bei smaugdamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-08-31, kartu su sugyventinės D. K. vaikais D. K. ir D. K. betonavo namo rūsį. D. K. maišė skiedinį, o D. K. jį vežė prie rūsio lango ir pylė į vidų. Jis ir dar vienas pagyvenęs vyriškis, rūsyje betoną lygino. Dirbo pusdienį. Po to vaikai nuėjo žiūrėti televizoriaus, tačiau pradėjus kauptis lietui jis paraginęs vaikus pabaigti darbus. D. K. jam pasakęs „žąsine neaiškink“. Jis atsakęs D. K. „snarglį tylėk“. T. D. metė visus darbus ir nuėjo. Smūgių D. K. nesudavė ir jo nesmaugė. Po konflikto D. K. išėjo į kaimą, todėl sugyventinė važiavo jo parsivežti. Nurodo, kad prieš konfliktą D. K. buvo susimušęs su broliu.
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. 31 d. apie 9.30 val. namuose pradėjo betonuoti namo rūsį. Brolis D. K. maišė skiedinį, o jis karučiu paruoštą masę vežė ir pylė per rūsio langą į vidų. Ten esantis nepažįstamas vyriškis betoną lygino. Dirbo visą pusdienį. Ž. V. iš pradžių nebuvo, nes buvo išvažiavęs. Jis grįžo po 1-2 val. Ž. V. prie rūsio betonavimo darbų nedirbo. Kai išbetonavo namo rūsį, su broliu buvo labai pavargę, todėl nuėjo pailsėti ir žiūrėjo televizorių. Atėjo Ž. V. ir pasakė, kad eitų užbaigti darbus. Išėjus į lauką jis atsisėdo ant laiptų, o D. K. nuėjo ir atsisėdo garaže. Ž. V. pasakė ” žiūrėk, tavo mama betoną veža, ar tau širdies neskauda”, jis atsakęs, kad nelabai. Tuomet jis pasakęs, kad mamai širdies neskaudėjo, kai jie visą dieną dirbo, o mama su juo gėrė. Ž. V. sakęs “jei tu padėtumei, būtų greičiau”. Jis klausęs, ką padėti. Tuomet Ž. V. supyko ir viena ranka griebė ir suspaudė jam kaklą, o kita sudavė į galvą 2-3 smūgius. Tada jis atstūmęs jo rankas ir nuėjęs į kambarį. Ten nusiprausęs, apsirengęs ir išėjęs į Tauragę pas tėtį. Nuėjus nuo namų apie 2 km. jį automobiliu pasivijo mama ir įmetusi į automobilį parsivežusi namo. Sekančią dieną jis nuėjo pas tėtį ir papasakojo apie sumušimą. Nurodo, kad su broliu D. K. prieš konfliktą su Ž. V. nesimušė, o sužalojimai ant jo kaklo likę nuo Ž. V. smurto prieš jį.
Nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d,. iš ryto betonavo namo rūsio grindis. Dirbo jis, broliai D. K. ir D. K. bei Ž. V. su dar vienu nepažįstamu vyriškiu. D. K. tik iš pradžių padėjo betonuoti. Jis ruošė skiedinį. D. K. jį vežė prie rūsio lango, o ten viduje Ž. V. su darbininku skiedinį lygino. Pradėjus lyti Ž. V. pasakė, kad greičiau baikime. D. K. jam atsakė, kad “neaiškink”. Ž. V. paėjęs pora žingsnių link D. K. kažką pasakė. D. K. susinervino ir viską metęs išėjo. Ž. V. nesudavė smūgių D. K.. Nurodo, kad su D. K. dažnai konfliktuoja ir mušasi. Maždaug prieš dvi dienas iki to įvykio su D. K. buvo susimušę ir tuo metu jis perbrėžė D. K. kaklą ir trenkė jam į petį.
Nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d., jis, broliai D. K. ir D. K. dirbo namuose, betonavo namo rūsį. Dirbti padėjo motinos sugyventinio Ž. V. draugas. Jis padirbęs nuėjo pailsėti. Kai išėjo iš kambario, matė kaip D. K. ir Ž. V. stovėjo prie šulinio. D. K. atsišnekinėjo, o Ž. V. liepė greičiau dirbti. Pats Ž. V. nedirbo, buvo išgėręs. D. K. sakė Ž. V., kad eitų pats ir dirbtų. Ž. V. atsakė,”snarglį neaiškink” ir paėmęs abiem rankomis D. K. už pečių jį stūmė. Po to viena ranka paėmė D. K. už kaklo, kita ranka sudavė vieną kartą į galvą. D. K. liepė jam “dingti, atstoti”. Mama liepė Ž. V. “baigti”. Brolis nuėjo į kambarį, persirengė ir išėjo iš namų. Mama važiavo jį parsivežti. Nurodo, kad broliai dažnai susimuša, tačiau ne taip, kad liktų kraujosruvos.
Nepilnamečio kaltinamojo įstatyminė atstovė D. K. paaiškino, kad 2010-08-30 ruošdama vaikus mokyklai liepė sūnui D. K. pasimatuoti baltinius ir pamatė, ant jo kaklo kraujosruvas. Ji paklaususi sūnaus, kaip jis eis į mokyklą su tokiu kaklu. 2010 m. rugpjūčio 31 d. namuose betonavo namo rūsį ir jos sūnus D. K. bei kiti vaikai vežė skiedinį, o D. K. su dar vienu vyriškiu ruošė skiedinį. Jos sugyventinis Ž. V. taip pat buvo, bet kada jis atvažiavo, ji negalinti pasakyti. Ji mačiusi patį konfliktą. Jos sugyventinis buvęs kieme ir paraginęs vaikus greičiau dirbti, nes artėja lietus. D. K. atsakęs, kad jam neaiškintų. T. Ž. atsakęs, kad “tu snarglį neaiškink ir greičiau dirbk”. Tada D. K. išbėgo iš namų, o ji sėdusi į automobilį ir sūnų pasivijusi, parvežusi jį namo, bet jis per kitą pusę vistiek pabėgo. Ž. V. jos sūnui smūgių nesudavęs. Nurodo, kad konflikto metu tarp D. K. ir Ž. V. buvo 2-3 metrai ir Ž. V. neturėjo galimybės paliesti D. K.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai, skiriasi nuo teismui duodamų parodymų, negali paaiškinti.
Nepilnamečio kaltinamojo įstatyminis atstovas D. K. parodė, kad su žmona D. K. yra išsituokę 2003 m., tačiau negyvena kartu nuo 2010 m. kovo mėn. Su žmona sugyveno 6 vaikus ir jie liko gyventi su mama. Apie 2010 m. rugpjūčio mėn. 31 d. įvykius nieko negali pasakyti. 2010 m. rugsėjo mėn. 01 d. pas jį į darbą atėjo sūnus D. K. ir papasakojo, kad buvo sumuštas motinos sugyventinio Ž. V.. Pirštų žymės buvo likusios ant kaklo. Jis su vaiku kreipėsi į policiją, po to pas ekspertus.
Iš nukentėjusiojo įstatyminio atstovo pareiškimo matyti (b.l.3), kad 2010-09-01 D. K. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK pareiškimu, nurodydama, kad kaltinamasis Ž. V. sumušė jo nepilnametį sūnų D. K..
Iš specialisto išvados (b.l.25) matyti, kad D. K. padarytas sužalojimas: poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant jo kaklą rankomis, aplinkybėse nurodytu metu. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltės ir neigia sužalojęs nukentėjusįjį D. K., bei nurodo, kad jam tik pasakė keletą žodžių, o tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojas D. K. ir įstatyminė atstovė D. K., tačiau teismas neranda pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris teigia, kad kaltinamasis, viena ranka paėmęs už kaklo smaugė, kita ranka sudavė į galvą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojas D. K., kuris patvirtino matęs, kaip Ž. V. buvo paėmęs abiem rankomis D. K. už pečių jį stumė atgal, po to viena ranka paėmė D. K. už kaklo, kita sudavė smūgį į galvą, bei specialisto išvada, kurioje teigiama, kad D. K. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje galėjo būti padarytos spaudžiant jo kaklą rankomis. Teismas netiki liudytojo D. K. parodymais, kuris tvirtina, kad sužalojimai ant brolio kaklo galėjo atsirasti nuo tada, kai jis mušosi su broliu ir jam perbrėžė kaklą. Ekspertas nenustatė jokių įbrėžimo žymių D. K. kakle, tačiau nustatė poodinės kraujosruvas kaklo dešinėje ir kairėje pusėje, kurios galėjo gautis kaklą spaudžiant rankomis, kaip tik tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė D. K.. Nukentėjusysis D. K. tvirtina, jog su broliu nesimušė, o sužalojimai ant jo kaklo atsirado nuo Ž. V. panaudoto smurto. Nors D. K. nurodė, kad Ž. V. D. K. nesudavė smūgių ir jo nelietė, nes buvo apie 2-3 metrų atstumu nuo jo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. K. tvirtino, kad Ž. V. buvo paėmęs D. K. už pečių ir paaiškino jam, kad taip daugiau nekalbėtų (b.l.15-16). Tai iš dalies patvirtina liudytojo D. K. parodymus, kuomet jis tvirtino matęs, kaip Ž. V. buvo paėmęs D. K. už pečių ir jį stūmė. Kodėl įstatyminė atstovė keičia duotus patrodymus, paaiškinti teismui negalėjo, todėl jos parodymus teismas vertina kritiškai.
Aptartų įrodymų visetas neabejotinai įrodo, jog kaltinamasis Ž. V., rankomis suspausdamas mažamečiui nukentėjusiajam kaklą ir suduodamas į galvą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l.38-39), baustas administracine tvarka (b.l.43-46)). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtina įstatyme numatyta bausmė. Kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo atžvilgiu taikomas Lietuvos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidedamas bei skiriami nuteistajam įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos BPK 297-298 str., 303 str.1 d.,2 d., 304 str., 305 str.1 d., 307 str.1 d., 7 d.,
nusprendžia:
Ž. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Taikyti Lietuvos BK 75 str. 1, 2 d. 2 p., 7 p., ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiojo D. K. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės Ž. V. nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.